Statybininkai vis dar vaikšto po dykumą

2013.04.14, 07:00

Analitikai prognozuoja, kad po dar vieno nuosmukio 2012 m. šiemet statybos sektorius nebekris ir išlaikys praėjusių metų apimtį. Vilčių teikia verslo investicijų pagyvėjimas, daugiabučių renovacijos programa, augantis eksportas, o nerimo — stingstanti gyvenamojo būsto paklausa. Sunkmetis jau nusinešė 80 statybininkų asociacijai priklausiusių bendrovių.

„Didesnis praėjusiais metais išduotas statybos leidimų skaičius leidžia tikėtis, kad statybos sektorius šiemet atsities. Optimizmo įlieja ir įsibėgėjanti daugiabučių namų renovacija, – daugiau vilčių statybos sektoriui šiemet suteikia Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė. – Kita vertus, šalies nedarbo lygis išlieka gana aukštas, pajamos kyla lėtai, tad gyvenamojo būsto paklausa ypatingo atsigavimo nerodo.“ Spartesniam statybų atsigavimui ir toliau trukdys neapibrėžtumas dėl euro zonos skolų krizės. Statybos sektoriui išliks aktuali ir darbo jėgos trūkumo problema.

„Šiemet statybų apimtis nebus mažesnė kaip 2012 m., yra europinių pinigų likučių, daugėja  privataus sektoriaus užsakymų. O valstybės investicijų programa, deja, nepajudėjo nė per milimetrą“, — padėtį apžvelgia Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.

Jo skaičiavimais, beveik 70% statybų pajamų ateina iš ES struktūrinių fondų, 10% — valstybės investicijų, 20% — privataus sektoriaus. Daugiausia už europinius pinigus buvo modernizuojama viešųjų pastatų — vaikų darželių, mokyklų, universitetų, profesinio ugdymo mokyklų, įgyvendinama gamtosaugos projektų – tvarkomi sąvartynai, statomi vandens valymo įrenginiai.

Apimtis smuko 6,5%

Lietuvoje per 2012 m. buvo atlikta 6,7 mlrd. Lt vertės darbų — tai 6,5% mažiau nei 2011 m. Apimtis traukėsi dėl inžinerinių statinių ir negyvenamųjų pastatų statybos – jų iškilo atitinkamai 9,8% ir 11,2% mažiau. 

Didžiausios transporto infrastruktūros statybos AB „Kauno tiltai“ pardavimai 2012 m. augo 5,4%.

„Lietuvoje investicijos į kelių rekonstrukciją ir statybą mažėja nuo 2009 m., o į geležinkelių — augo. Tai susiję su „Rail Baltica“ projektu, geležinkelių koridorių į Klaipėdos, Kaliningrado uostus plėtimu. Tokias pat tendencijas atspindi ir mūsų veiklos rezultatai: kelių statybos portfelio dalis, vertinant visą mūsų veiklą, yra nukritusi iki 50%, geležinkelių statybos — ūgtelėjusi iki 35%“, — sako Nerijus Eidukevičius, „Kauno tiltų“ valdybos pirmininkas.

Šiemet bendrovė tikisi išlaikyti panašią kelių statybos apimtį, augti kituose gretutiniuose sektoriuose. Įmonė investuoja į darbuotojų perkvalifikavimą dirbti prie geležinkelio ir energetikos projektų. Investuoti į įrangą, technologijas neskubama. Pasak vadovo, geležinkelių ir energetikos tinklų statybos užsakymai  dar tik  formuojami, tad, kol nematyti jų tęstinumo, rimtų sprendimų nebus.

2012 m. „Kauno tiltai“ laimėjo konkursus asfaltuoti kelius Latvijoje. Bendrovė ketina ir toliau dalyvauti Latvijos transporto infrastruktūros statybų konkursuose ir plėsti savo rinkos dalį kaimyninėje šalyje

„Stengiamės stovėti ant abiejų kojų. Paslaugų srityje bandome specializuotis ne tik kelių statyboje, bet ir gebėti dirbti kitus darbus. Taip ir čia — stengiamės būti ne vienoje geografinėje rinkoje, bet keliose“, — dėsto p. Eidukevičius.
2012 m. AB Panevėžio statybos tresto (PST) įmonių grupės pajamos ūgtelėjo 5%. Jis išstūmė „Šiaulių plento“ grupę iš antros vietos didžiausių Lietuvos statybos bendrovių sąraše. Rinkos dalyvius panevėžiečiai stebino ir 1,5 karto išaugusiu pelnu.

„Įmonė ir toliau vykdo užsibrėžtą strategiją — užsakovams teikia aukščiausios kokybės paslaugas už konkurencingą kainą. Didiname darbuotojų darbo našumą, geriname jų darbo sąlygas, aprūpiname naujausia įranga. Taip pat taikome efektyvią sąnaudų kontrolės sistemą“, — bendrovės rezultatus komentuoja Dalius Gesevičius, PST generalinis direktorius.

Didžiausi 2012 m. PST baigti projektai — termofikacinė elektrinė Klaipėdoje ir Ulonų verslo centras Vilniuje. Įmonė ir toliau tęsia darbus viename iš didžiausių ir sudėtingiausių projektų Lietuvoje – įrengia AB „Akmenės cementas“ 4.500 t per dieną sauso būdo klinkerio gamybos liniją. Įmonė plėtė savo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: 22,8% pajamų PST įmonių grupė uždirbo Rusijoje, 3,2% — Skandinavijoje. 2013 m. įmonė planuoja neužleisti lyderės pozicijų Lietuvos statybų sektoriuje ir plėsti įmonės veiklą Lietuvoje ir užsienyje.

Augo eksportas

Praėjusiais metais 29,7%  augo statybos darbų eksportas. Užsienyje atliktų darbų vertė 2012 m. siekė 437 mln. Lt ir buvo beveik tris kartus didesnė net nei iki krizės. (2008 m. eksportas siekė 156 mln. Lt).

Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas. ::Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo

„Statybos darbų eksportas lygiomis dalimis augo ir į Vakarus, ir į Rytus. Užsienyje mūsų statybininkai laimi konkursus, kurie reikalauja sudėtingų technologijų, aukštos darbo kokybės, ką jau kalbėti apie standartų laikymąsi“, — sako p. Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.

2012 m. visi statybos sektoriaus segmentai — pastatų, inžinerinių statinių ir specializuota statybos veikla pirmus metus po krizės dirbo pelningai, nors pelningumo rodikliai išliko itin žemi. 2009 m. statybų montavimo darbų sektoriaus pelningumas buvo kritęs 4,91%, 2010 m. sumenko dar 0,5 procentinio punkto.

„Didėjanti konkurencija privertė statybininkus mažinti paslaugų įkainius. Per krizę statybų apimtis smuko kartais. Lemiamas kriterijus laimėti viešųjų pirkimų konkursus buvo kaina. Tikėjomės, kad krizė tęsis trumpiau, ją pavyks ištempti apkarpius pelno maržą, bet nemažinant darbuotojų skaičiaus ar bent jau išlaikant jų branduolį“, — dėsto p. Šeštakauskas. Tokios politikos rezultatas, pasak jo, – 80 statybininkų asociacijos bendrovių bankrutavo.

Bankrotai – dėl pastatų statybos

„Nuo 2009 m. piko bankrotų nuolat mažėjo, tačiau paskutinius du ketvirčius jų ėmė gausėti, daugiausia – pastatų statybos sektoriuje“, – praneša Romualdas Trumpa, UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas.

Per pirmąjį š. m. ketvirtį bankrutuojančių įmonių statybų sektoriuje buvo 72 (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 56), tarp jų 52  pastatų statybos šakos atstovai (pernai buvo 36). Šiemet tarp  bankrutavusių – 67% bendrovių, įsteigtų jau po krizės.

„Statybos sektoriuje dažniau nei kitus keičia rinkos dalyviai. Tarp naujai kuriamų įmonių pastatų statybos veikla yra lyderiaujanti, ypač tarp tų naujų įmonių, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų“, — sako p. Trumpa.

***

Šalyje atlikta statybos darbų savo jėgomis (be PVM), to meto kainomis, mln. Lt

 

 

 

 

 

Šaltinis: Statistikos departamentas