Premjeras su liberalcentristų lyderiu susitinka pas prezidentę

nevirinu liberalo capliko, abonento, bogusio, babrausko... nevirino ir viskas atsakyti

Po vidaus reikalų ministro R.Palaičio sprendimo atleisti iš pareigų FNTT vadovus prabėgo jau mėnuo, tačiau galutinis taškas šioje istorijoje dar anaiptol nepadėtas. Po to, kai V.Gailius ir jo pavaduotojas kreipėsi į teismą, laukti to galutinio taško, turint galvoje Lietuvos teismų užimtumą, gali tekti dar gana ilgai.

Be to, niekam tas galutinis taškas tada nebus įdomus – juk šimtus tūkstančių siekiančias kompensacijos už priverstines pravaikštas, jei tokios būtų priteistos, bus sumokėtos iš valstybės biudžeto, o didžioji dalis Lietuvos visuomenės, kaip žinia, į valstybės biudžetą vis dar žiūri kaip į sovietinio kolūkio bulvių lauką.

Tad nelaukiant, kol tame bulvių lauke kas nors naktį nukas vieną kitą vagą, galima pabandyti suskaičiuoti viščiukus, kurie išsirito iš visos šios istorijos.

Apie pirmalaikių rinkimų galimybę, galimą interpeliaciją R.Palaičiui Seime, mažumos koaliciją ir kitas “trintis” bei “pasistumdymus” nekalbėkime. Tai – šalutiniai šios istorijos rezultatai, kurie yra nereikšmingi, nes iš esmės nieko nekeičia.

Svarbiausias ir reikšmingiausias pastarojo mėnesio rezultatas – tai sutrikdyta FNTT veikla. Prisimenant, jog ši institucija pastaruoju metu veikė gana aktyviai, galima neabejoti, jog ne vienas ir ne du asmenys, matydami tokį rezultatą, šiandien ploja katučių. Ar plojimai buvo iš anksto užsakyti, galime tik spėlioti.

Kitas, ne mažiau svarbus FNTT vadovų atleidimo istorijos rezultatas yra lemiamo Valstybės saugumo departamento vaidmens formuojant Lietuvos valstybės politiką patvirtinimas. Akivaizdu, kad nepaisant vyriausybių, premjerų, prezidentų, paties VSD vadovų kaitos, nepaisant buvusių parlamentinių tyrimų, VSD išsaugojo savo vadovaujantį vaidmenį Lietuvos valstybėje. Panašiai kaip Komunistų partija iki Kovo 11-osios. Kaip pasakys, taip ir bus.

FNTT vadovų atleidimas atskleidė (o gal reikėtų sakyti – patvirtino) ir kitą nelabai malonią tiesą: visišką Generalinės prokuratūros (o gal reikėtų sakyti – jos vadovo A.Valio) neįgalumą ir jos priklausomybę nuo politikų (o gal reikėtų sakyti – prezidentės).

Nusikalstamas delsimas tirti informacijos apie būsimą “Snoro” nacionalizavimą nutekinimą, savo tiesioginių funkcijų perdavimas VSD, lyg beraščio surašyti kliedesiai, kad nutekėjusi informacija nebuvo nusikaltimas ir tik pagal D.Grybauskaitės komandą pradėtas ikiteisminis tyrimas – vien šių faktų pakaktų, kad Seime pirmiausia būtų svarstomas nepasitikėjimas ne R.Palaičiu, o generalinių prokuroru A.Valiu. Bet tikriausiai nebus, nes bestuburiai šiandieninėje Lietuvoje, atrodo, yra labiausiai vertinama rūšis.

Kita vertus, bestuburiams įvertinti reikia tinkamos aplinkos. Ir šioje vietoje dera paminėti Lietuvos prezidentę, kuri FNTT vadovų atleidimo istorijoje parodė iki šiol nematytą veidą. Jau žinojome, kad prezidentė yra gana kategoriška, ryžtinga ir reikli kitiems, tačiau nauja buvo tai, kad D.Grybauskaitė nenori prisiimti atsakomybės ir yra linkusi sprendimus daryti kitų rankomis. Ne nauja Lietuvai, bet šiek tiek netikėta kalbant apie prezidentę buvo sužinoti, kad “telefoninė” teisė išlieka viena pagrindinių Lietuvos valdymo formų.

Blogiausia, kad tai tikriausiai dar ne visi FNTT istorijos “viščiukai”. Ir nors nesinori laukti kol išsiperės likusieji, tikriausiai dar sulauksime. atsakyti

tikėsimės, įpykkdytas Kubilius, atlaikys apsidirbusio grybuko spaudimą atsakyti