Futbolo čempionato milijardai, įvaizdis ir pergalių nauda

2012.06.08, 15:30
Persiųsk 0 Komentuok

„Mes pasirengę, – likus kelioms dienoms iki penktadienį prasidedančio Europos futbolo čempionato finalinio turnyro pradžios pareiškė Michelis Platini, UEFA prezidentas. – Tai buvo ilgas ir sunkus iššūkis, bet tikiuosi, kad tai bus puiki šventė.“

Ukrainai ir Lenkijai 2007 m. suteikta teisė surengti 14-ąjį Europos futbolo čempionato finalinį turnyrą iškart tapo istoriniu įvykiu – iki tol niekad taip toli į rytus Senojo žemyno pirmenybių dar nebuvo. Bendra dviejų kaimynių kandidatūra rinkimuose neatrodė įspūdingai, tačiau susivienijusios pretendentės su kvalifikuotais užsienio specialistais ir puikiu motyvaciniu planu galutiniame pasirinkimo etape nušluostė nosį futbolo supervalstybei Italijai, galėjusiai pasiūlyti daug geresnes sąlygas.

Beveik 5 metus trukęs šalių rengimosi procesas nebuvo sklandus: nuolat vėlavo projektų įgyvendinimas, skaudų smūgį organizatoriams kirto ir 2008 m. užklupęs ekonomikos sunkmetis. Viešą paramą (“Kuriame istoriją kartu“ – toks čempionato šūkis) demonstravę kaimynai iš tiesų atsidūrė skirtingose pozicijose. Krizė gerokai stipriau smogė Ukrainos ūkiui, o Lenkija investicinius projektus įgyvendino naudodamasi Europos Sąjungos finansine parama, šalies ūkis vienintelis ES sugebėjo išvengti nuosmukio. Ukrainoje projektai vėlavo, tad svarstyti ir įvairūs atsarginiai scenarijai, jų viešai UEFA vadovybė neaptarinėjo. Tačiau viešoje erdvėje rimtai diskutuota, kad nesusitvarkančią Ukrainą galėtų pakeisti Vokietija... Tačiau praėjusiais metais skeptikai nutildyti, Ukrainai uždegta žalia šviesa.

Neatsipirksiantys milijardai

Apie 30 mlrd. EUR – tokius skaičius pateikia analitikai, vertindami, kiek dvi valstybės per pasirengimo ciklą investavo į infrastruktūrą. Tiesa, didžioji dalis investuota ne tiesiogiai į futbolui reikalingų objektų statybą. Nutiesti ir atnaujinti tūkstančiai kilometrų kelių, geležinkelių, kitų objektų, taip paskatintos ekonomikos, sukurta daugiau darbo vietų, didėjo ir įplaukos į biudžetus. Tačiau kalbėti apie atsipirkimą sudėtinga. Štai danų investicinio banko „Saxo Bank“ analitikai suskaičiavo, kad vien į naujų stadionų statybas ir senesnių atnaujinimą Lenkija ir Ukraina investavo apie 2,3 mlrd. EUR, o laukiamos pajamos už bilietų pardavimą – apie 150 mln. EUR. Dar maždaug tiek pat šalyse paliks atvyksiantys futbolo aistruoliai, vertina Sverriras Sverrissonas, „Saxo Bank“ analitikas.

Prognozuojama, kad per tris savaites vien Lenkijoje apsilankys 0,8–1 mln. turistų, jie leis uždirbti apgyvendinimo sektoriui, dėl jų suaktyvės mažmeninė prekyba. Kaimynai privalo pasistengti, kad svečiai būtų patenkinti ir sugrįžę namo taptų Lenkijos „ambasadoriais“, antraip turistų indėlis bus trumpalaikis.

Smūgiai įvaizdžiui

Lenkija pastaruosius keletą metų Europos žiniasklaidoje dažniausiai sulaukdavo liaupsių kaip valstybė, išvengusi ekonominio nuosmukio, o į Ukrainą lekia kritikos strėlės. Kai 2007 m. Ukrainai kartu su Lenkija buvo suteikta teisė priimti futbolo elitą, šalis dar alsavo neseniai nuvilnijusia oranžine revoliucija, valstybės įvaizdį kėlė prezidentas Viktoras Juščenka ir premjerė Julija Tymošenko. Pernai ji sulaukė 7 m. įkalinimo teismo nuosprendžio, o Vakarų demokratiškasis pasaulis tokį žingsnį netruko įvertinti kaip politinį susidorojimą. Dar viena nepasitenkinimo banga kilo šiemet, atskriejus informacijai, jog kalinė buvo sumušta. Pasipylė protestų, Vakarų Europos politikai skelbė raginimus boikotuoti čempionatą Ukrainoje, galima spėti, kad ir politinio elito per rungtynes stadionų tribūnose bus gerokai mažiau. Štai Prancūzijos premjeras Jeanas Marcas Ayrault čempionato išvakarėse pareiškė, kad Ukrainoje jo vadovaujamo ministrų kabineto narių nebus, net jei Prancūzijos futbolininkai ir varžysis šios šalies stadionuose.

„Tai nėra boikotas, Prancūzijos komanda žais, – kalbėjo premjeras. – Bet politiniu lygmeniu vyriausybinio atstovavimo nebus, nes Ukraina negerbia esminių demokratijos principų.“

Štai rungtynes Lenkijoje Prancūzijos ministrai noriai žiūrėtų, jei tik būtų pakviesti.

Ukrainos įvaizdžiui kirto ir verslininkų apetitas. Per svarbius sporto renginius kylančios viešbučių ir maitinimo įstaigų paslaugų kainos – jokia naujiena, ir Lietuva, pernai pakvietusi į Europos krepšinio pirmenybes, pagarsėjo dėl pašokusių įkainių. Tačiau Ukrainos apgyvendinimo verslo užmojų ir sutartinių įsipareigojimų su organizatoriais nesilaikymo neištvėrė ir UEFA vadovas, jis ukrainiečių viešbučių verslo atstovams nepagailėjo aršių priekaištų ir įžeidžių epitetų.

„Apmaudu, kai tiek investuota ir vėliau turi pasakyti žmonėms, kad jie negali atvykti, nes yra banditų ir sukčių, kurie nori uždirbti daug pinigų per šį Europos čempionatą“, – piktinosi p. Platini.

Čempionato organizatorių įvaizdis ir lūkesčiai sulaukti kuo daugiau turistų nukentėjo ir dėl prieš pirmenybes britų transliuotojo BBC paskelbto reportažo apie rasizmo ir antisemitizmo proveržius. Nacizmo simbolika, fašistiniai gestai tribūnose, tamsiaodžius įžeidžiančios skanduotės – tokia neviliojanti realybė.

Į tai netruko sureaguoti ekstravagantiškasis Italijos rinktinės puolėjas Mario Balotelli, pareiškęs, kad, jei tik kas išdrįs į jį mesti bananą, netruks su tokiu asmeniu susidoroti savo rankomis. Jei išgirs įžeidimų iš tribūnų per rungtynes, pažadėjo palikti aikštelę.

Tokie pareiškimai neprasprūdo pro p. Platini ausis, jis už tokius grasinimus žaidėjui ištraukė geltoną kortelę. Su rasizmo apraiškomis privalo kovoti teisėjai, jie turi teisę sustabdyti rungtynes.

„Toks elgesys vertas geltonos kortelės, – vengti savivalės futbolininką perspėjo p. Platini. – Tokiais atvejais sprendimus turi priimti teisėjas, o ne p. Balotelli.“

Favoritai – ispanai

Vienaip ar kitaip, apie lenkų ir ukrainiečių investicijas į infrastruktūrą, pinigus (išskyrus premijas), politinius skandalus čempionate dalyvausiantys futbolininkai galvos mažiausiai – svarbiausia žaidimas ir pergalės. Jų sieks ir šeimininkai. Tačiau tiek lenkų, tiek ukrainiečių galimybės nustebinti futbolo visuomenę kuklios. Europos futbolo elitui nepriklausantiems lenkams tai bus antras kartas, kai jie varžysis Senojo žemyno pirmenybėse. Jų ambicijas ir lūkesčius įkvėpė palankūs burtai: graikai, čekai ir rusai bus lygiaverčiai priešininkai. Rimtesnis iššūkis laukia Ukrainos – grupėje jų laukia dvikovos su kur kas grėsmingesnio kalibro varžovais. Prancūzai, švedai ir anglai bilieto į ketvirtfinalį šeimininkams neįteiks.

Daugelio komandų laukia žūtbūtinės rungtynės, o mažiausiai abejonių čempionate, anot ekspertų ir lažybų organizatorių, kelia Ispanijos rinktinės sėkmė. Nuo 2008 m. ne tik Europoje, bet ir pasaulyje dominuojantys ispanai, ginantys Europos čempionų titulą, labiausiai tikėtini pretendentai aukso medalius išsivežti ir šiemet. Tiesa, ispanų  futbolo nenugalimumo mitas bliūkšta – pastaruosius keletą sezonų Europoje dominavęs „Barcelona“ klubas liko be svarbiausių trofėjų, į Europos klubinio futbolo elitą  neprasimušė ir Madrido „Real“, o šių komandų žaidėjai sudaro nacionalinės komandos pagrindą. Kita vertus, nesėkmės klubuose gali suteikti daugiau motyvacijos per Europos pirmenybes. Tačiau ispanų kelyje link čempionų titulo – ne tik revanšo už prieš ketverius metus 0:1 pralaimėtą finalą siekiantys vokiečiai, titulų pasiilgę olandai, bet ir istorinė patirtis. Kol kas per visą čempionatų istoriją nė vienai komandai nepavyko apginti stipriausios žemyno ekipos titulo.

Pergalių nauda

Skolų krizės kamuojamai senutei Europai naudingiausia būtų, kad pirmenybėse šiemet triumfuotų Prancūzijos rinktinė, vertina Nyderlandų „ABN Amro Bank“ analitikai.

„Euro krizė – tai pasitikėjimo krizė, ir Prancūzija yra arčiausiai ugnies linijos“, – teigia Arjenas van Dijkhuizenas, ABN ekonomistas ir „Soccernomics 2012“ tyrimo autorius.

Jo manymu, Prancūzijos pergalė užkirstų kelią krizės užkratui plisti iki euro zonos šerdies.

„ABN Amro“ bankas, teisingai nuspėjęs, kad 2010 m. Pasaulio futbolo čempionatą laimės Ispanija, teigia, kad Vokietijos, Prancūzijos ar Nyderlandų – svarbiausių euro zonos valstybių – pergalė sustiprintų tikėjimą, kad 17 šalių valiutų sąjunga yra pakankamai stipri ir gali įveikti skolų krizę.

Nors Prancūzijos pergalė duotų geriausią emocinį postūmį, tačiau bankas, įvertindamas Europos čempionatų istoriją, FIFA reitingus, mano, kad triumfuoti turėtų Vokietija. Banko vertinimu, Vokietija ir 2008 m. čempionė Ispanija, yra sąrašo komandų, kurios galėtų laimėti čempionatą, viršuje.

„Vokietija turi jauną ir dinamišką komandą, ji alkana titulų, o ispanų komanda vyresnė ir jau laimėjusi turnyrų“, – svarsto ekonomistas.

Nyderlandai – trečioje banko reitingų vietoje. Jei vokiečiams nepavyktų nugalėti, o titulą iškovotų viena iš pietinės euro zonos narių – Portugalija, Ispanija, Italija ar Graikija, – tai neduotų naudos valiutų sąjungai, vertina „ABN Amro“. „Pastaruosius ketverius didelius turnyrus laimėjo periferinės šalys ir tai joms suteikė labai nedaug, ekonominė padėtis tik pablogėjo, – pažymėjo analitikas. – Tad, kai ekonomikos pagrindai blogi, ir čempionų titulas nepadeda.“

***
Futbolo čempionato rungtynių rezultatus galėsite rasti ir portalo Verslozinios.lt pirmojo puslapio dešinėje, iškart po naujausių tekstų blokeliu.

***

Nuotrauka: VŽ
Nuotrauka: VŽ

***


Nuotrauka: VŽ
Nuotrauka: VŽ

 Nuotrauka: VŽ
Nuotrauka: VŽ