Didžiausias restorano priešas – biurokratija

2012.06.10, 09:57

Nuotrauka: Juditos Grigelytės
Nuotrauka: Juditos Grigelytės

Sostinės centre įsikūrusio baro „Shooters” savininkas Aistis Kiškūnas nesustodamas galėtų vardyti, kokie biurokratiniai iššūkiai laukia kavinę ar barą atidaryti sugalvojusio verslininko. Buvęs barmenas prisipažįsta, kad nė neįtarė, kiek laiko ir pinigų šiame versle kainuoja kiekvienas net ir menkiausias žingsnis.

„Radus tinkamas patalpas, norint atidaryti jose restoraną ar kavinę, pirmiausia turėsite gauti kaimynų sutikimą, net jei jie neprieštaraus – paskui vis tiek kiekvieną savaitę kentėsite nuo netoliese gyvenančių žmonių skundų. Jei maisto bare negaminsite ir nepardavinėsite, vis tiek turėsite įsigyti tam skirtą licenciją. Įdarbinti žmogaus dviem vakaro valandoms negalėsite – lieps mokėti už šešias. Man iki šiol kiekvieną dieną nutinka kas nors naujo, su kuo iki šiol nebuvau susidūręs. Biurokratijos tiek, kad supratęs jos mastą, tik išsižioji. Jei Londone atidaryčiau barą, pas mane ateitų kokie trys specialistai, kurie paaiškintų, ką turiu padaryti, ir viskas. Lietuvoje į barą gali ateiti per šimtą įvairių specialistų, kurie gali nubausti. Be to, už kiekvieną popierėlį reikia mokėti šimtus litų”, – sako p. Kiškūnas.

Anot jo, nė iš vieno valstybinės tarnybos atidarant barą patarimų nebuvo sulaukta.

„Viską sužinojau tik kalbėdamasis su panašios patirties turėjusiais draugais. Jokios pagalbos iš Darbo, Mokesčių inspekcijų ar kitų tarnybų geriau nesitikėti gauti. Žinoma, didžiąją dalį visų subtilybių išmokau tik pradėjęs dirbti, viską savu kailiu patyriau”, – patirtimi dalijasi p. Kiškūnas.

Atidaryti naktinį barą sostinės centre p. Kiškūnui kainavo maždaug 500.000 Lt. Pašnekovas iš karto suskaičiuoja, kokio dydžio mėnesio apyvarta leidžia darbuotojams laiku mokėti algas, ir priduria, kad pelningai veikia toli gražu ne visi garsūs barai ar restoranai.

„Jei per mėnesį pasieksite 150.000 Lt apyvartą, baras jums turėtų atsipirkti. Tačiau tokius skaičius pasiekti nėra paprasta. Mano padėtis šiandien tokia, kad atlyginimą sau išsimoku paskiausiai, nes milžiniškų pelnų tikrai nėra. Bankai skolinti taip pat nenori, nes jaunas verslas pernelyg rizikingas. Vienintelis pinigų šaltinis – skolinantys privatūs asmenys. Vadiname save amatininkais, o ne verslininkais. Kai dirbi tik tam, kad išgyventum, kai pats esi ir vienas iš savo įmonės darbuotojų, tai koks tu verslininkas. Verslininkai Lietuvoje tik keli, o visi kiti amatininkai”, – apie jam ir dar keliems akcininkams priklausančio baro „Shooters” valdymą kalba p. Kiškūnas ir priduria, kad pradėjus kurti verslą pinigai neatrodė toks svarbus dalykas, o skolinimasis nekėlė jokios baimės.

„Atidariau barą ir netrukus ėjau į banką pasiimti vartojamosios paskolos darbuotojų algoms mokėti. Galite juoktis kiek tik norite, tačiau tikrai ėjau prašyti vartojamosios paskolos. Gerai, kad banke mane atvedė į protą. Dabar jau žinau, kad imantis tokio verslo reikia turėti piniginių atsargų bent pusmečiui tam atvejui, jei klientų tektų ilgai laukti. Atidarius barą pirmi treji metai yra patys sunkiausi. Vėliau arba tenka konstatuoti nesėkmę, arba pradedi dirbti sėkmingai”, – apibendrina paš­nekovas.

***
Ką reikia žinoti atidarant barą
• Pirmiausia pagalvokite, ar tikrai to baro jums reikia. Patarčiau to nesiimti, tačiau kiekvienas skaičiuoja savaip.
• Turėkite piniginių atsargų bent pusmečiui, kitaip nesėkmės atveju smarkiai prasiskolinsite.
• Atidžiai pasirinkite baro vietą. Yra posakis, kad barui atidaryti svarbūs trys dalykai: vieta, vieta ir vieta. Jei parduosite gėrimus, reikia didelių poilsiaujančių žmonių srautų, jei maistą – biurų ir dirbančių žmonių.
• Sėkmingiau veikia tikslinėms auditorijoms skirti barai. Pavyzdžiui, mūsiškiame kokteiliai kokybiški, bet brangesni. Kitur muzika labai specifinė, ir panašiai.
• Pagalvokite, ar sugebėsite per mėnesį pasiekti 150.000 Lt apyvartą ir kokiais būdais. Tai minimali suma, kurios reikia tikintis baro atsipirkimo.
• Pasirinkite tinkamą patalpų plotą. Jei jos didelės, gali atrodyti tuštokos ir netraukti klientų. Jei labai mažos, klientus baidys stumdymasis pečiais.
• Klientai ateina ne pas gėrimus, o pas žmones. Geras barmenas, kuris ne tik daro kokteilius, bet ir bendrauja, traukia žmones ir  moka užimti.

***
Tekstas skelbtas gegužės 30 d. dienraščio „Verslo žinios” rubrikoje smulkiajam verslui „Mano verslas”.