Valdžią renkasi ir gelbėtojai, ir gelbėjamieji

2012.05.06, 08:53

Sekmadienį Prancūzijoje renkamas šalies prezidentas, o Graikijoje balsuojama, kam atiteks vietos parlamente. Prancūzai buvo tarp graikų gelbėtojų kilus skolų krizei, tačiau tiek vienoje, tiek kitoje šalyje ekonomine padėtimi ir Europos Sąjunga (ES) nusivylę rinkėjai, apklausų duomenimis, baus dabartinę valdžią.

Nuotrauka: "Bloomberg" / Balint Porneczi Nuotrauka: "Bloomberg" / Balint Porneczi

Rinkimuose Prancūzijoje pergalė prognozuojama socialistui Francois Hollande'ui, o perrinkimo siekiančiam dabartiniam vadovui Nicolas Sarkozy gali tekti savo postu susimokėti už prancūzų nepasitenkinimą ES ir Prancūzijos įgyvendinamą taupymo politiką.

Paskutiniaisiais prieš rinkimus atliktų apklausų duomenimis, p. Sarkozy pastebimai sumažino atsilikimą nuo p. Hollande'o, tačiau skirtumas tebesiekė 4 procentinius punktus: už socialistą savo balsus žadėjo atiduoti 52% rinkėjų, už dabartinį vadovą – 48%.

Sekmadienio vidurdienį vietos laiku Prancūzijoje buvo balsavę 30,66% rinkėjų, palyginti su 34,11% per praėjusius rinkimus prieš penkerius metus.

Pirmajame rinkimų ture p. Hollande'as laimėjo 27,1% balsų, p. Sarkozy - 26,7%, tačiau p. Hollande'ui palankiau pasiskirstė į antrąjį ratą nepatekusių kandidatų parama. Netikėto pasisekimo rinkimuose sulaukusi ir 17,9% rinkėjų balsų susirinkusi radikali dešinioji politikė Marine Le Pen savo rėmėjų neparagino balsuoti už p. Sarkozy, kai kairiosioms jėgoms atstovaujančių kandidatai palankesni p. Hollande'ui.

Ponas Hollande'as žada didesnes išlaidas ir didesnius mokesčius – tokius, kaip turto ar investicinio pelno mokesčiai. Socialistas kaltina p. Sarkozy, kad šis, mažindamas mokesčius, pakirto Prancūzijos finansus ir nesugebėjo užtikrinti darbo vietų kūrimo. Tarp p. Hollande'o užmojų – didinti minimalų atlyginimą ir peržiūrėti neseniai pasirašytą ES sutartį dėl fiskalinės drausmės.

Įtakingas verslo leidinys „The Economist“ Prancūzijos rinkimų favoritą pavadino „gana pavojingu ponu Hollande'u“. Pasak „The Economist“, grėsmę euro zonos stabilumui kelia tai, kad p. Hollande'o programoje nekalbama apie Prancūzijos ūkiui būtinas reformas. Nors šalies skola auga, o viešasis sektorius jau dabar „suvalgo“ 56% BVP, p. Hollande'as žada įdarbinti dar 60.000 mokytojų ir per artimiausius 5 metus padidinti viešąsias išlaidas 20 mlrd. EUR.

Graikai įsiutę

Graikijoje ekonominių sunkumų įaudrinti rinkėjai, prognozuojama, baus tradicines partijas. Apžvalgininkai reiškia susirūpinimą, kad po rinkimų šalis gali vėl nugrimzti į chaosą ir iš naujo supurtyti visą euro zoną.

"Reuters" skelbiamais paskutiniais apklausų duomenimis, konservatyvi "Naujosios demokratijos" partija bei socialistų "Pasok", kurios Graikijos politinėje scenoje dominavo dešimtmečius ir dabar valdo drauge, vos surankios balsų, kurių pakaktų atnaujinti koalicijai. Tačiau tyrimų bendrovės teigia, jog rinkėjų elgesį šį kartą prognozuoti sunku kaip niekad.

Dvi didžiosios partijos yra vienintelės, palaikančios griežtas susitarimo su ES ir Tarptautiniu valiutos fondu dėl 130 mlrd. EUR pagalbos šaliai taisykles. Sutartis yra absoliučiai nepopuliari tarp gyventojų. Pradėjus griežtai taupyti, atlyginimai šalyje sumažėjo, nedarbas šovė viršun, tūkstančiai verslų nesugebėjo išsilaikyti ir graikai gręžiasi į mažesnes, prieš sutartį pasisakančias partijas.

Skaičiuojama, kad į parlamentą gali patekti rekordinis partijų skaičius - nuo aštuonių iki dešimties. Be to, rinkėjų nepasitenkinimas pagrindinėmis partijomis potencialiai gali suteikti galią valdyti bent keturioms mažesnėms.

Rinkimuose 2009 metais "Naujoji demokratija" ir "Pasok" pasidalino 77% balsų, tačiau galėtų išsilaikyti valdžioje ir gavusios 45% rinkėjų palaikymą, nes taisyklės numato, kad geriausiai pasirodžiusiai partijai automatiškai suteikiama  papildomų vietų, kurios padėtų pasiekti 151 vietos daugumą.