Ko galima pasimokyti iš „Gigafactory“ istorijos

Publikuota: 2017-02-16
Rolandas Zukas, Energijos perdavimo ir prekybos įmonių grupės EPSO-G vadovas. Bendrovės nuotr.
Rolandas Zukas, Energijos perdavimo ir prekybos įmonių grupės EPSO-G vadovas. Bendrovės nuotr.
 

Lietuvos energetinė nepriklausomybė ir jos užtikrinimas yra ypač svarbus nacionalinis prioritetas – tam turbūt pritars dauguma energetikoje dirbančių ar ja besidominčių žmonių. Tačiau iškilus klausimui, kaip šalies žmonėms ir verslui energetinę nepriklausomybę pasiekti, krypties vektoriai išsiskiria.

Deja, toks kiek kartokas prieskonis liko susipažinus su viešoje erdvėje Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos atstovo vėl pradėta eskaluoti tema apie dujininkus, tik ir siekiančius pakenkti atsinaujinančios energijos gamintojams.

Šie samprotavimai girdėti jau ne kartą. Bandoma įteigti, kad diskusijos apie šalies energetikos ateitį vyksta už uždarų durų. Šiose diskusijose prioritetas gamtinėms dujoms esą visada nugali. Tai dujininkai priplukdo į Lietuvą šimtus milijonų eurų kainuojančių terminalų, tiesia vamzdžius, kur tik užsimano ir vargo nemato.

Dirbtinai eskaluojamo konflikto būtų galima ir nesureikšminti ir visą dėmesį koncentruoti į darbus, kurie turi būti padaryti, kad energetika veiktų efektyviai ir judėtų į ateitį, tačiau vis kam nors rūpi timptelėti antklodę į savo pusę.

Jau greitai bus tvirtinama visiems Lietuvos žmonėms svarbi naujoji šalies energetikos ateities strategija, todėl kaip specialistas nusprendžiau praleisti gerą progą patylėti.

O dabar ne apie vėjus, o apie esmę

Esame Europos Sąjungoje, tad suprantama, kad ir energetikoje norime būti kartu su tais, kurie dirba pagal visiems suprantamas ir vienodas taisykles. Tai – energijos tiekimo saugumas, rinkos integracija, efektyvi konkurencija, efektyviai vartojama energija ir inovacijos bei, kas mano nuomone itin svarbu mūsų ateičiai - ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Per pastaruosius kelis metus Lietuva žymiai pasistūmėjo į priekį visose Energetikos Sąjungos kryptyse. Didelis darbas nuveiktas plėtojant atsinaujinančios energijos sektorių. Jau šiandien Lietuvoje pagamintos atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame suvartojime artėja prie 30 proc., o mes galime didžiuotis, kad esame tarp pirmaujančių Europos šalių. Pagal per metus instaliuotos vėjo elektrinių galios ir vidutinės suvartojamos elektros galios santykį Lietuva 2016 metais Europoje užėmė pirmąją vietą. Tai inovacijų svarbą ir naudą energetikoje pajutusiems vėjo, saulės bei biokuro gamintojų nuopelnas. Tai taip pat aiškiai rodo, kad kiti infrastruktūros objektai nėra atsinaujinančios energijos plėtros stabdis.

Taip pat turime matyti ir tai, kad Lietuvoje pagaminta atsinaujinanti energija vis dar išlieka brangesnė už iškastinį kurą. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai ir balansavimui per penkis metus bus išleista 384 mln. eurų, kuriuos iš savo piniginių sumoka visi elektros energijos vartotojai. Tačiau aš taip pat suprantu, kad siekis, jog mūsų vaikai gyventų švaresnėje aplinkoje turi savo kainą. Ir kaip pilietis sutinku ją mokėti.

Kur mes esame ir ką turime padaryti

Net ir patys pasigamindami dalį elektros iš atinaujinančių šaltinių, likusią dalį kol kas turime atsivežti. Instaliuota atsinaujinančios energijos galia Lietuvoje kol kas yra mažesnė, nei energijos poreikis. Nepamirškime, kad saulės ir vėjo generuojama energija nėra stabili, t.y. ją reikia balansuoti. O taip pat pagaminti trūkstamą energiją tuo metu, kai saulės ar vėjo galių nepakanka.

Tai reiškia, kad jokiu būdu nemenkinant atsinaujinančios energetikos svarbos, konvencinė energetika bus tas technologiškai būtinas tiltas į „žaliąją ateitį“. Mes neturime teisės pamiršti pagrindinio mums visiems valstybės keliamo uždavinio – užtikrinti, kad vartotojams energija būtų patiekta, kai tik jiems to reikia, šiandien ir rytoj.

Todėl naujoje energetikos strategijoje klausimas, kaip užtikrinti stabilų energijos tiekimą konkurencingomis rinkos kainomis liks ne mažiau aktualus nei iki šiol.

Vos įplaukęs į Klaipėdos uostą labai taikliai pavadintas SGD terminalas „Independence“ pakeitė energetinio saugumo sąvoką visame regione. Lig tol bene vienintelis dujų tiekėjas iškart peržiūrėjo savo kainodarą ne tik mums, bet ir mūsų kaimynams. Pigesnių dujų privalumus pajutome visi – ir gyventojai, ir verslas.

Tačiau tiesa ir tai, kad nepriklausomybė kainuoja – už terminalo eklspolataciją moka energijos vartotojai. Sumažinti šią naštą galime tik vienu ekonomiškai pagrįstu būdu – masto ekonomija. Paprastai tariant – sujungdami šalies dujų transportavimo infrastruktūrą su kaimynais lenkais ir latviais, kad nusipirkę dujų terminale šių šalių energijos vartotojai galėtų parsigabenti jas pigiausiu būdu, t.y dujotiekiu.

Kuo daugiau energijos vartotojų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų pirks dujas Klaipėdoje, o mes galėsime pristatyti jas kur jiems to reikia, tuo bus mažesnės infrastruktūros sąnaudos ir mažesnės kainos galutiniam vartotojui. Ir aš aiškiai matau, kad mūsų kaimynai jau įvertino atsiveriančių naujų galimybių naudą.

To patvirtinimas – pernai gruodį Baltijos šalių premjerai pasirašė vieningos regioninės dujų rinkos sukūrimo deklaraciją, kurios tikslas – apjungti nacionalines rinkas ir numatyti konkrečius veiksmus, kokias dujų sektoriaus reformas būtina atlikti, kad vieninga rinka pradėtų veikti Baltijos šalyse.

Tai ne vien politinė deklaracija – po mėnesio Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamtinių dujų operatoriai pasirašė susitarimą dėl netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelio įgyvendinimo. Ir tai jau konkretus žingsnis integruojant Baltijos šalių dujų rinkas siekiant ir mums svaraus tikslo – kuo efektyviau išnaudoti dujų terminalą ir dujotiekius.

Bendradarbiavimo su kaimynais naudą mažinant infrastruktūros sąnaudas akivaizdžiai parodo elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ patirtis.

Naujųjų elektros perdavimo jungčių su Švedija ir Lenkija poveikis rinkai viršijo lūkesčius nuo pirmųjų jungčių veikimo dienų. Nuo to laiko, kai tik diversifikavome energijos importo šaltinius, elektros energijos kaina pas mus ir kaimynus latvius sumažėjo ketvirtadaliu. Aš netvirtinu, kad kaina ateityje tik mažės. Tačiau tikrai žinau, kad ji priklausys nuo situacijos tarptautinėje energijos rinkoje, o ne kieno nors politinių ar kitokių sprendimų.

Trumpai tariant, Lietuvoje turime gerai išplėtotą konvencinės energetikos infrastruktūrą, esame daug pasiekę žaliosios energetikos plėtros srityje, todėl net ir ginčuose dėl energetikos ateities strategijos, turime be priešpriešos rasti priimtiną balansą visiems rinkos dalyviams, o ne kiekvienam atskirai.

Eiti bendradarbiavimo, o ne priešpriešos keliu galėtume pasimokyti iš virtualios „Gigafactory“ gamyklos Lietuvoje kūrėjų. Jie parodė koks yra šiuolaikinis pasaulis – veiklus, veržlus ir be tarpusavio kaltinimų siekiantis bendro tikslo.

Komentaro autorius yra energijos perdavimo ir prekybos įmonių grupės EPSO-G vadovas. Autorius taip pat yra dirbęs AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo departamento direktoriumi.

FOTOGALERIJA „Gigafactory“ (6 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta Lietuvos „Gazelė 2015“ Bendrovė Augimas (2011-2014),% Apskritis
11 Nordic Power Management, UAB 1.392% Vilniaus
1589 UAB „ENERTY“ 68% Vilniaus
2496 UAB „ELEKTRĖNŲ KOMUNALINIS ŪKIS“ 43% Vilniaus
2697 UAB „Gemba“ 39% Vilniaus
3037 UAB „VĖJO VATAS“ 34% Klaipėdos

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Litesko, UAB49.3162.19840
Vilniaus energija, UAB170.7463.095869
INTER RAO Lietuva, AB157.51018.81527
Kauno energija, AB60.7335.184495
Enerty, UAB46.8841.4338
Elektrum Lietuva, UAB80.59055421
Energijos tiekimas, UAB72.2902.40615
Litgrid, AB83.4804.172235
Lietuvos energijos gamyba, AB203.0973.889428
Lietuvos dujų tiekimas, UAB226.927-36.93297
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Norvelita, UAB159.36511.101832
Baltic Agro, UAB156.4153.013109
SICOR Biotech, UAB191.791101.975219
Orion Global pet, UAB186.215-4.667119
Neo group, UAB362.04016.458166
Limedika, UAB152.4612.480221
Achema, AB562.58373.4461.164
Lifosa, AB412.68772.583956
ORLEN Lietuva, AB3.729.628199.4341.331
SBA baldų kompanija, UAB318.8536.89159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau