ES siūlo didesnius atliekų perdirbimo tikslus

Publikuota: 2017-03-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Europos Parlamentas siūlo dar ambicingesnius komunalinių atliekų tvarkymo tikslus nei Europos Komisija, su kuria ES šalys narės šiuo metu derina žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir priemones. Dėl to Vilniaus ir Kauno atliekų jėgainių projektai gali tapti rizikingesni.

Europos Parlamento (EP) nariai šią savaitę pasiūlė įpareigoti ES valstybes siekti dar ambicingesnių atliekų perdirbimo tikslų. 2030 m. mažiausiai 70% buitinių atliekų turėtų būti perdirbamos arba paruošiamos pakartotiniam naudojimui (t.y. patikrintos, išvalytos ar sutaisytos). Europos Komisijos pasiūlytas tikslas kiek mažesnis – 2030 m. perdirbti ar pakartotinai panaudoti 65% susidarančių komunalinių atliekų.

„Tikėtina, kad per artimiausius 15 m. žaliavų paklausa pasaulyje padidės 50%. Norėdami sustabdyti šį didėjimą, turime pereiti prie žiedinio ekonomikos modelio, kuris leistų išlaikyti apyvartoje medžiagas ir jų vertę. Pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas užtikrins ekonomikos tvarumą, naujoves ir konkurencingumą, o atliekos turės iš problemos pavirsti ištekliais, “– EP pranešime spaudai cituojama pranešėja Simona Bonaf? (Socialistai ir demokratai, Italija).

Parlamentarai nori įteisinti griežtesnius reikalavimus ir dėl sąvartynuose laidojamų komunalinių atliekų dalies: jei Europos Komisijos pasiūlyme numatyta, kad ES šalys narės nuo 2030 m. į sąvartynus negalėtų išvežti daugiau nei 10% susidarančių komunalinių atliekų, EP šį tikslą mažina iki 5%. Tiesa, šalims, kurios 2013 m. daugiau nei 65% buitinių atliekų šalino sąvartynuose, šis terminas galėtų būti atidėtas penkeriems metais, iki 2035-ųjų.

Lietuva 2013 m. į sąvartynuose išvežė 64%, 2014 m. – 60% komunalinių atliekų, todėl tokia išimtis jai greičiausiai nepriklausytų. Preliminariais Aplinkos ministerijos duomenimis, 2015 m. Lietuvos sąvartynuose buvo pašalinta apie 58% komunalinių atliekų.

Komunalinių atliekų šalinimo sąvartynuose vidurkis ES valstybėse 2014 m. buvo 28%. Kipre, Kroatijoje, Graikijoje, Latvijoje, Maltoje ir Rumunijoje į sąvartynus išmetama daugiau kaip 75% buitinių atliekų, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Švedijoje atliekos sąvartynuose išvis nebelaidojamos.

EP taip pat siūlo ES valstybėms įsipareigoti vėliausiai 2030 m. perdirbti arba iš naujo panaudoti 80% pakavimui skirto popieriaus ir kartono, plastiko, stiklo, metalo bei medienos.

Maisto atliekos ES kasmet sudaro 89 mln. t, arba 180 kg vienam gyventojui. EP nariai siūlo įpareigoti iki 2025 m. jų sumažinti 30%, o iki 2030 m. – 50% palyginti su 2014 m. kiekiu. Jie taip pat kelia panašius tikslus jūras bei vandenynus teršiančioms atliekoms.

„Eurostat“ duomenimis, 2014 m. 44% visų ES buitinių atliekų buvo perdirbtos ar kompostuotos. Šiuo metu galiojančios taisyklės įpareigoja ES šalis nares iki 2020 m. perdirbti daugiau kaip pusę buitinių atliekų. Šiuo metu rengiamasi ES Atliekų direktyvą atnaujinti ir ES šalims nustatyti griežtesnius tikslus, kuriuos jos turės pasiekti iki 2030 m.

Priėmęs taisyklių pataisas, EP atidėjo balsavimą dėl teisėkūros rezoliucijos, leisdamas pradėti derybas su ES Taryba dėl galutinio šių taisyklių teksto.

Tikėtini dar aukštesni komunalinių atliekų perdirbimo tikslai didina Lietuvos atliekų deginimo jėgainių projektų riziką. EK, peržiūrėjusi, kaip šalys narės įgyvendina ES aplinkosaugines nuostatas, šį vasarį konstatavo, kad dėl didelio į sąvartynus išvežamų atliekų kiekio ir numatomų statyti naujų atliekų deginimo pajėgumų Vilniuje ir Kaune Lietuva rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų – 2020 m. perdirbti ir pakartotinai panaudoti 50% komunalinių atliekų.

Europos komisijos tarnybos, atsižvelgdamos į mažesnį nei , t.y. 65%, komunalinių atliekų perdirbimo tikslą 2030 m., tada skaičiavo, kad optimalus deginimo pajėgumas Lietuvoje būtų 20–25% šalyje susidarančių komunalinių atliekų. Tuo tarpu Lietuva, turėdama tris atliekų deginimo jėgaines Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, planuoja sudeginti 30% komunalinių atliekų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta Lietuvos „Gazelė 2015“ Bendrovė Augimas (2011-2014),% Apskritis
11 Nordic Power Management, UAB 1.392% Vilniaus
1589 UAB „ENERTY“ 68% Vilniaus
2496 UAB „ELEKTRĖNŲ KOMUNALINIS ŪKIS“ 43% Vilniaus
2697 UAB „Gemba“ 39% Vilniaus
3037 UAB „VĖJO VATAS“ 34% Klaipėdos

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Litesko, UAB49.3162.19840
Vilniaus energija, UAB170.7463.095869
INTER RAO Lietuva, AB157.51018.81527
Kauno energija, AB60.7335.184495
Enerty, UAB46.8841.4338
Elektrum Lietuva, UAB80.59055421
Energijos tiekimas, UAB72.2902.40615
Litgrid, AB83.4804.172235
Lietuvos energijos gamyba, AB203.0973.889428
Lietuvos dujų tiekimas, UAB226.927-36.93297
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Norvelita, UAB159.36511.101832
Baltic Agro, UAB156.4153.013109
SICOR Biotech, UAB191.791101.975219
Orion Global pet, UAB186.215-4.667119
Neo group, UAB362.04016.458166
Limedika, UAB152.4612.480221
Achema, AB562.58373.4461.164
Lifosa, AB412.68772.583956
ORLEN Lietuva, AB3.729.628199.4341.331
SBA baldų kompanija, UAB318.8536.89159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau