Naujomis reformomis Europos Komisija siekia spręsti sektoriaus problemas.
Pastaruoju metu į sudėtingą etapą įžengę Europos Sąjungos ir Ukrainos santykiai galvosūkį kelia ir Lietuvai.
ES prezidentas Hermanas Van Rompuy gegužės 23-ąją ketina sukviesti ES lyderius į specialų ekonomikos augimui skatinti skirtą susitikimą. Kitas, planuotas, ES viršūnių susitikimas vyks birželio 28–29 dienomis.
Europos Komisija ruošiasi esminei ekonominės strategijos permainai, nes bijo, kad perdėtas fiskalinės politikos griežtumas be reikalo pakenks ne vienai euro zonos šaliai.
Europos Komisija teigia sukūrusi priemonę, kuri leis sprendimų priėmėjams labiau atsižvelgti į piliečių poziciją ir, jei prireiks, priimti būtinus teisės aktus.
Europos Komisijai siūloma apsvarstyti, ar neturėtų būti didinama ES finansavimo dalis bendruose su vyriausybėmis projektuose, kurie vykdomi šalyse narėse, pasižyminčiose didžiausiu jaunimo nedarbu.
Derybos dėl Europos Sąjungos biudžeto kitiems metams trečiadienį virto rimtais ginčais, kai Europos Komisijos raginimas didinti finansavimą susidūrė su šalių vyriausybių pasipriešinimu.
Europos lyderiai kaupia argumentus Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kad šis sutiktų padidinti savo indėlį į euro zonos gelbėjimo fondus.
Baltijos jūros regiono strategija – vienas iš dviejų ES vykdomo makroregioninio bendradarbiavimo pavyzdžių, tiesa, bakstelėti pirštu į konkrečius tikslus, pasiektus įgyvendinant šią strategiją, kol kas neįmanoma.
Priemonės ES šalių narių ūkio augimui skatinti – viena ES strategijos, kuria siekiama suvaldyti Europos skolų krizę, atramų.
Derybose dėl naujosios ES 2014–2020 m. daugiametės finansinės perspektyvos Lietuva ir kitos Baltijos šalys turės parengti itin tvirtus argumentus, norėdamos apginti savo siekį – kad iš ES biudžeto menkiau išsivysčiusiems regionams skiriamos lėšos smarkiai nemažėtų.
Europos Komisija, rizikuodama būti apkaltinta, kad prisideda prie pasaulinių protekcionizmo tendencijų kurstymo, teikia pasiūlymą, jo esmė – apsunkinti dalyvavimą Europos viešųjų pirkimų konkursuose kompanijoms iš ne ES šalių, jei šios, kaip teigiama, į savo viešuosius konkursus neįsileidžia Europos verslo.
Nedarbo vidurkis 27-ose ES valstybėse vasarį per mėnesį sumažėjo 0,1 procentinio punkto, iki 10,8%.
Europos Sąjunga penktadienį nusprendė įvesti ekonomines sankcijas 29 Baltarusijos įmonėms, kurias valdo trys oligarchai, siejami su Aleksandro Lukašenkos režimu.
17:09 Europos Sąjungos valstybėse šiemet didėja visų pagrindinių mokesčių vidutinės vertės – greta nuo finansų krizės augančių pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių šiemet padidėjo ir įmonių pelno mokestis, naujausius duomenis skelbia statistikos agentūra "Eurostat".
13:26 Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sako, jog šiuo metu didžiausias Europos galvos skausmas - situacija Graikijoje, kurios pasitraukimas iš euro zonos skaudžiai paveiktų ir mūsų šalį.
13:13 Po vasarį buvusio nuosmukio statybų sektorius ES kovą, įvertinus sezoniškumą, padidėjo 11,8%, preliminarius duomenis skelbia ES statistikos biuras "Eurostat".
08:05 G-8 valstybėms savaitgalį pareiškus, kad nėra vienodų visiems tinkančių taupymo ir ūkio skatinimo strategijų, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai šią savaitę planuoja spręsti, kaip toliau gelbėti euro zoną. (naujas skyrius apie G-8 susitikimo rezultatus)
05.18 Rygos Kuršo (Kurzeme) rajono teismas penktadienį atmetė Rusijos piliečio ieškinį, kuriuo remdamasis buvo priėmęs sprendimą paskelbti parduotuvių "Iki" ir "Cento" operatorę Latvijoje "Palink" nemokia. (papildymai visame tekste)
05.18 Kinija ir toliau rems su skolų krize besigalynėjančią Europos Sąjungą, penktadienį Pekine žurnalistams sakė Hongas Lei, šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
05.18 ES ir Turkijos santykiuose – vienas staigiausių posūkių pastaraisiais metais. Ilgus metus siekusi pažangos narystės dėl ES derybose, Ankara sulaukė Briuselio atsako, keičiasi ir pagrindinių narystės priešininkių – Prancūzijos ir Vokietijos – tonas.
ES mėginant susidoroti su ekonominėmis problemomis, kiek atokiau už dėmesio ribų atsidūrė Bendrijos plėtros procesas. Tačiau ir čia pastaruoju metu žengti keli svarbūs žingsniai, nepaisant to, kad ES entuziazmas dėl plėtros gerokai nuslopo.
Lietuvos pramoninkų konfederacija teigia esanti susirūpinusi dėl pastaruoju metu kilusio diplomatinio konflikto tarp ES ir Baltarusijos valdžios institucijų.
Latvijos centrinio banko valdytojas Ilmaras Rimševičius pataria vyriausybei antrąjį šių metų pusmetį sumažinti pridėtinės vertės mokestį, kad infliacija neužkirstų kelio 2014 m. nacionalinę valiutą pakeisti euru.
Kitų metų rudenį Vilniuje planuojamas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas turėtų tapti vienu ryškiausių Lietuvos pirmininkavimo ES renginių. Lietuvai Rytų partnerystės programa svarbi ne vien dėl politinių tikslų, bet ir dėl glaudesnių ekonominių ryšių su rytinėmis ES kaimynėmis.
Lietuvos pramonės ir verslo įmonės Rytų partnerystės kontekste labiausiai suinteresuotos palankesne politine bei verslo aplinka artimiausiose kaimynėse – Ukrainoje ir ypač Baltarusijoje.
Briuselyje susitikę euro zonos finansų ministrai nutarė sustabdyti ES paramą, skirtą Vengrijos infrastruktūrai. Iš Briuselio taip pat atskriejo žinia, kad ministrų stumtelėta Ispanija pasiryžo imtis aštresnių žirklių biudžetui.
Tarptautinė reitingų agentūra "Fitch" padidino Graikijos reitingą iš karto keturiais laipteliais iki B- ir suteikė jam stabilią perspektyvą. Iki tol skolų kamuojamai valstybei reitingai buvo tik mažinami, o paskutinį kartą suteiktas dalinį nemokumą reiškiantis reitingas.
ES prezidentas Hermanas Van Rompuy teigia, kad euro zona jau kopia viršun iš Graikijoje prieš dvejus metus įsižiebusios skolų krizės. Pasak p. Rompuy, atspirties tašku tapo ES nustatytos griežtos biudžeto taisyklės, drauge su ekonomikos skatinimo priemonėmis.
Briuselyje posėdžiavę euro zonos finansų ministrai, Europos centrinio banko ir Europos Komisijos vadovai dėmesį sutelkė į antrosios Graikijos gelbėjimo programos įgyvendinimą, Ispanijos biudžeto deficito problemas ir Portugalijos gelbėjimo programą.
Likus šešioms savaitėms iki pirmojo prezidento rinkimų etapo Prancūzijoje šalies vadovas Nicolas Sarkozy griebiasi pačių įvairiausių priemonių, mėgindamas išsikovoti didesnės rinkėjų dalies paramą. Jam ne itin sekasi.
Estijos teisingumo kancleris Indrekas Tederis kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą, kad šis įvertintų liepą turinčio pradėti veikti Europos stabilumo mechanizmo atitiktį Estijos konstitucijai.
Lenkija žada vetuoti anglies dvideginio emisijos mažinimo po 2020 m. planą.
Remiantis išankstiniais dumenimis, privatūs kreditoriai sutiko pakeisti apie 85% Graikijos obligacijų naujais skolos vertybiniais popieriais, taigi užtikrino didžiausią istorijoje šalies skolos restruktūrizaciją.
Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja dėti daugiau pastangų, kad gerėtų padėtis inovacijų srityje. Daugiau dėmesio inovacijoms verčia skirti visos ES pastangos atgauti konkurencingumą, turintį lemiamos reikšmės regiono, išvarginto euro zonos skolų krizės, spartesniam atsigavimui.
Valstybių biudžetų deficitai, jų pokyčiai, skola, jos pokyčiai ir kt. Europos centrinio banko duomenys
ES statistikos biuro duomenys, kaip 1995-2010 m. keitėsi Sąjungos valstybių skola, palyginti su jų BVP.
ES žuvininkystės sektoriuje žadama reformų
Išeitis kryžkelėje atsidūrusiai Ukrainai
Telkiamos pastangos ES ekonomikai skatinti
Kad taupymo nebūtų per daug 3
Jeigu turite pasiūlymų ar pastabų šiai portalo rubrikai, kreipkitės į jos redaktorę.
Tel. (8 5) 252 6548
ruta.slusnyteatcharverslozinios.lt
