Individuali veikla: kaip mokėsime įmokas už 2016 m. ir 2017 m.

Publikuota: 2017-01-05 Autorius: Rašyti komentarą

Pajamos iš individualios veiklos apmokestinamos didesniu Valstybinio socialinio draudimo tarifu, tačiau didžiausia suma, nuo kurios gali būti skaičiuojamos įmokos, šiemet nuo 21.360 Eur (2016 m.) mažėja iki 20.753 Eur. Individualia veikla besiverčiantys asmenys nuo šių metų turės papildomas socialines garantijas – bus draudžiami valstybiniu ligos išmokų draudimu.

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jeigu asmuo verčiasi individualia veikla, įmokos „Sodrai“ mokamos priklausomai nuo gaunamų pajamų. Įmokų tarifas nuo 2017 m. yra 29,7% (31,7% jei individualią veiklą vykdantis asmuo pensijų kaupime dalyvauja mokėdamas papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas savo lėšomis).

VSD (Valstybinio socialinio draudimo) ir PSD (Privalomojo sveikatos draudimo) įmokos mokamos nuo 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus VSD ir PSD įmokų) sumos.

Pavyzdžiui, asmuo, kuris nedalyvauja papildomame pensijų kaupime savo lėšomis, gavo 60.000 Eur individualios veiklos pajamų. Jeigu šis asmuo individualios veiklos pajamas apskaičiuoja leidžiamais atskaitymais pripažindamas sumą, lygią 30% gautų individualios veiklos pajamų, tai jo mokėtinos įmokos apskaičiuojamos taip: 60.000 Eur – 30% = 42.000 Eur. VSD ir PSD įmokų bazė: 42.000 Eur /2 = 21.000 Eur. Mokėtinos VSD įmokos: 21.000 Eur x 29,7% = 6.237 Eur. Mokėtinos PSD įmokos: 21.000 Eur x 9% = 1.890 Eur.

Jeigu individualią veiklą vykdantis asmuo per metus mokėjo PSD ar VSD įmokas, tai tokiu atveju asmuo turi sumokėti mokėtinų ir jau sumokėtų įmokų skirtumą (pvz., jeigu asmuo 2017 m. kas mėnesį mokėjo 9% PSD įmokų nuo minimalios mėnesinės algos, tai tokiu atveju jis jau yra sumokėjęs 410,40 Eur ((12*380) X 9%) PSD įmokų, todėl pavyzdyje nurodytas asmuo dar turėtų sumokėti 1.479,60 Eur PSD įmokų (1.890 – 410,40).

Įmokos negali viršyti nustatytų ribų. Asmuo besiverčiantis individualia veikla per metus negali sumokėti įmokų nuo daugiau nei 28 VDU sumos – 20.753,60 Eur.

(VSD – 6.163,81 Eur; PSD – 1.867,82 Eur.)

Jei individualios veiklos trukmė trumpesnė nei vieneri metai, įmokų „lubos“ kinta proporcingai. Be to, galima mokėti įmokas iš anksto (avansu). Avansu apskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Įmokos iš anksto skaičiuojamos ir mokamos savanoriškai.

Įmokų apskaičiavimas už 2016 m.

Pavyzdžiui, asmuo gavo 60.000 Eur individualios veiklos pajamų. Jeigu šis asmuo individualios veiklos pajamas apskaičiuoja leidžiamais atskaitymais pripažindamas sumą, lygią 30% gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, tai jo mokėtinos įmokos apskaičiuojamos taip:

60.000 Eur – 30% = 42.000 Eur.

VSD ir PSD įmokų bazė: 42 000 Eur /2 = 21.000 Eur.

Mokėtinos VSD įmokos: 21.000 Eur x 28,5% = 5.985 Eur.

Mokėtinos PSD įmokos: 21.000 Eur x 9% = 1.890 Eur.

???Jeigu individualią veiklą vykdantis asmuo per metus mokėjo PSD ar VSD įmokas, tai tokiu atveju asmuo turi sumokėti mokėtinų ir jau sumokėtų įmokų skirtumą (pvz., jeigu asmuo 2016 m. kas mėnesį mokėjo 9% PSD įmokų nuo minimalios mėnesinės algos, tai tokiu atveju jis jau yra sumokėjęs 378 Eur ((12*350) X 9%) PSD įmokų, todėl pavyzdyje nurodytu atveju asmuo dar turėtų sumokėti 1.512 Eur PSD įmokų (1890 – 378).

Įmokos negali viršyti nustatytų ribų. Asmuo, besiverčiantis individualia veikla per mėnesį negali sumokėti įmokų daugiau nei nuo 4 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumos. Šis dydis kasmet tvirtinamas Vyriausybės.

?2016 m. šis dydis lygus 445 Eur, taigi mėnesinės įmokos negali būti didesnės nei mokamos nuo 1.780 Eur (445X4) (VSD – 507,3 Eur; PSD – 160,2 Eur.)

Per metus asmuo besiverčiantis individualia veikla negali sumokėti įmokų nuo daugiau nei 48 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumos – 21.360 Eur.

(VSD – 6.087,60 Eur; PSD – 1.922,4 Eur)

Jei individualios veiklos trukmė trumpesnė nei vieneri metai, įmokų „lubos“ kinta proporcingai. Iš anksto sumokėtos įmokos negrąžinamos ir netikslinamos.

Socialinio draudimo įmokos, kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo VMI paskutinės dienos, t.y. gegužės 1 d.

Tokia įmokų mokėjimo tvarka yra nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi dar ir su darbo santykiais susijusių pajamų ar ne.

Išmokos dėl ligos

Teisę gauti ligos išmoką turi asmenys, apdrausti ligos socialiniu draudimui ir iki laikinojo nedarbingumo pradžios turintys ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Savarankiškai dirbančių asmenų ligos socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas įmokas. Jeigu įmokos sumokėtos nuo MMA dydžio sumos – įgyjamas 1 mėnesio socialinio draudimo stažas. Jeigu įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai didės

Individualią veiklą (išskyrus verslo liudijimus) vykdantys žmonės nuo 2017 m. yra draudžiami ligos ir motinystės draudimu ne tik motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms (kaip iki tol), bet ir ligos išmokai savo ar šeimos nario ligos atveju.

Asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis, individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems bei jų partneriams, šeimynų dalyviams, asmenims, kurie verčiasi individualia veikla (išskyrus verslo liudijimą turinčius), individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams bei ūkinių bendrijų tikriesiems nariams už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas ligos išmoka nemokama.

Ligos išmoka, mokama iš „Sodros“ lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė negu 15% šalies vidutinis mėnesinio darbo užmokestis. Maksimali išmoka negali

viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Motinystės išmoka yra 100% gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Lietuvos statistikos departamentas (SD) kas ketvirtį skelbia vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Remiantis šiuo dydžiu nustatomi minimalios išmokos dydžiai.

Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 20% šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, 2017 m. I ketvirtį minimali išmoka – 158,66 Eur. Motinystės išmokos „lubos“ nėra taikomos.

Tėvystės išmoka

Tėvystės išmoka yra 100% gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių. Tėvystės išmoka negali būti mažesnė ar didesnė, nei nustatytos ribos. Minimali tėvystės išmoka per mėnesį yra 158,66 Eur (20% šalies vidutinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraėjusį ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo). Maksimali tėvystės išmoka per mėnesį yra 1.586,60 Eur (dviejų vidutinių šalies atlyginimų dydis, galiojusių užpraėjusį ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo dienos).

Vaiko priežiūros išmoka

Pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sueis vieni metai – mokama 100% gavėjos kompensuojamojo uždarbio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių.

Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai – nuo nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogų pabaigos iki vaikui sueis vieni metai mokama 70%, vėliau iki vaikui sueis dveji metai – 40% gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Anksčiau ši išmokos rūšis vadinosi motinystės(tėvystės)).

Tuo atveju, jeigu gimsta du ir daugiau vaikų ir asmuo eina šių vaikų priežiūros atostogų, vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra mokamų išmokų suma negali būti didesnė kaip 100% kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jei dviejų vaikų priežiūrai atostogos suteikiamos abiem tėvams atskiriems vaikams prižiūrėti – vaiko priežiūros išmoka mokama kiekvienam iš jų bendra tvarka.

Jei išmokos gavėjas pirmaisiais vaiko auginimo metais gauna darbinės veiklos pajamų ar išmokų, jam mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų. Jei pasirenkama vaiko priežiūros išmoką gauti dvejus metus, antraisiais vaiko auginimo metais išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gaunamų pajamų ar išmokų.

Minimali vaiko priežiūros išmoka per mėnesį yra 158,66 Eur (20% šalies vidutinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo). Maksimali vaiko priežiūros išmoka per mėnesį yra 1.586,60 Eur (dviejų vidutinių šalies atlyginimų dydis, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo dienos). Pasirinkus išmoką gauti dvejus metus, pirmaisiais metais maksimalus jos dydis yra 1.110,62 Eur, antraisiais – 634,64 Eur.

Šaltinis: „Sodra“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau