„Bitė“: sąnaudų karpymą keičia plėtra

Publikuota: 2017-03-23
Arūnas Dūda, „Bitė Lietuva“ ir „Bitės grupė“ finansų vadovas: „Mes „Bitėje“ pakankamai tiksliai žinome, kokie finansiniai rezultatai bus ateinančiais metais, nes tai išdava to, ką mes jau padarėme. O darbų, kuriuos darome dabar, rezultatus pamatysim 2018 ir vėlesniais metais.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Arūnas Dūda, „Bitė Lietuva“ ir „Bitės grupė“ finansų vadovas: „Mes „Bitėje“ pakankamai tiksliai žinome, kokie finansiniai rezultatai bus ateinančiais metais, nes tai išdava to, ką mes jau padarėme. O darbų, kuriuos darome dabar, rezultatus pamatysim 2018 ir vėlesniais metais.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Apie naują „Bitės“ kainodarą, akcininkų planus ir finansų vadovo uždavinius kalbamės su Arūnu Dūda, „Bitės Lietuva“ ir „Bitės grupė“ finansų vadovu, vienu iš pretendentu į „Metų finansų vadovo 2017 m.“ titulą.

Į antrąjį konkurso „Metų finansų vadovas 2017“ rinkimų etapą pateko dešimt finansų vadovų. Laimėtojas bus paskelbtas konferencijos „Įmonių finansai 2017“ metu, kovo 29 d. Vilniuje.

Kaip Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus pasikeitė finansų vadovo vaidmuo?

Pastaraisiais metais jo funkcijos išsiplėtė. Nepakanka būti atsakingam už įmonės piniginius srautus ir finansinius reikalus, informacijos pateikimą. Svarbiau parodyti, kas laukia įmonės, nuolat dalyvauti formuojant įmonės strategiją, gilintis į investavimo kryptis, kurios sukurtų papildomą vertę tiek akcininkams, tiek darbuotojams ir klientams. Mes „Bitėje“ pakankamai tiksliai žinome, kokie finansiniai rezultatai bus ateinančiais metais, nes tai išdava to, ką mes jau padarėme. O darbų, kuriuos darome dabar, rezultatus pamatysim 2018 ir vėlesniais metais.

Dar viena sritis, kur atsiranda daug iššūkių ir naujovių, yra mokestinė aplinka. Vis daugiau ir daugiau laiko reikia skirti šiai sričiai, kadangi labai daug naujovių ir pokyčių ateina iš Europos Sąjungos institucijų, kurios stengiasi suvienodinti mokesčių įstatymus šalyse narėse.

Kaip per paskutinius kelerius metus pasikeitė Jūsų darbo aplinka: žmonės, sistemos, konkurencinė aplinka?

Telekomunikacijos yra labai dinamiška ir nuolatos besikeičianti rinka, kurioje kiekvienais metais atsiranda naujų iššūkių susijusiu su klientų poreikiais, vietiniu ir Europos Sąjungos reguliavimu, mokestine aplinka. Prie jų dar prisideda ir besikeičiantys tarptautiniai apskaitos standartai. Kartu su besikeičiančia aplinka turi keistis ir įmonė. Per pastaruosius penkerius metus „Bitėje“ keitėsi aukščiausio lygio vadovai: tiek grupės, tiek „Bitės Lietuva“ ir „Bitės Latvija“. Grupė įsigijo naujų įmonių: UAB „Eurocom“, UAB „Spaineta“ (kartu su antrine įmone Latvijoje). Šias naujas įmones reikia optimizuoti ir integruoti į mūsų įmonių grupę.

Mes nuolat investuojame į IT ir tinklo sistemų atnaujinimą. IT projektų skaičius įmonėje nuo 2013 m. išaugo kelis kartus. Tai didina sąnaudas, todėl turime rasti sprendimą, kaip jas suvaldyti.

Kokių strateginių pranašumų siekiate prieš konkurentus?

Rinkoje visi operatoriai yra suformulavę, kuo siekia išsiskirti. „Tele 2“ orientuojasi į kainą, „Telia“ – į technologijų lyderius, o „Bitė“ į aptarnavimą. „Bitė“ konkurencinio pranašumo rinkoje siekia sujungdama išmaniuosius įrenginius, technologinius sprendimus ir išmaniąsias paslaugas į vieną paketą, kad klientas darbus galėtų atlikti žymiai greičiau ir patogiau.

Kaip apskritai vertinate mobilios telefonijos, mobilaus interneto ateities perspektyvas? Kokių pokyčių galime tikėtis?

Mobilios telefonijos (voice ir SMS) paslaugos vartotojams Lietuvoje ir kitose šalyse tapo tokios pat įprastos, kaip ir komunalinės paslaugos. Vartotojai tai interpretuoja kaip savaime suprantama dalyką, už tokias paslaugas moka labai mažai, nes konkurencija yra didžiulė. Operatoriai gali didinti vertę siūlydami įvairius mobilaus interneto sprendimus išmaniuosiuose telefonuose ir kituose įrenginiuose: planšetėse, nešiojamuose kompiuteriuose ar netgi televizoriuose. Operatoriai jau dabar pradeda siūlyti TV paslaugas išmaniuosiuose įrenginiuose, vietos nustatymo ar patalpų stebėjimo paslaugas ir ateityje panašių paslaugų spektras tik plėsis. Kita kryptis yra mobilūs mokėjimai telefonu. Klientai galės daryti smulkius pavedimus kitiems žmonėms žinodami jų telefono numerį arba atsiskaitys telefonu už paslaugas ir prekes.

„Mid Europa Partners“ pardavė „Bite Finance International“ tarptautinei privataus kapitalo bendrovei „Providence Equity Partners“ – sandoris sudarytas 2016 m. vasario 15 d. Kaip šis sandoris atrodė iš finansų vadovo kėdės?

2015 m. apie 30% savo laiko praleidau Londone ir kituose miestuose pristatydamas potencialiems investuotojams „Bitę“. 2016 metų pradžioje, po įsigijimo, reikėjo suderinti darbo su naujais akcininkais procesus. Peržiūrėti finansavimo, verslo struktūros klausimus.

Strateginis naujųjų akcininkų požiūris yra iš esmės kitoks. Pastaruosius kelerius metus „Bitė“ buvo ruošiama pardavimui, o su naujojo akcininko atėjimu atsinaujino „Bitės“ vystymas, naujų produkų ir paslaugų plėtojimas

„Bitė“ pasirinkta kaip platforma, nuo kurios atsispyrus bus toliau plečiamas „Providence EP“ verslas Baltijos šalyse. Tai daro įtaką ir darbo pobūdžiui. Prieš pardavimą daugiau dėmesio skyrėme sąnaudų kontrolei, o šiuo metu orientuojamės į plėtrą. Darbo pobūdis keitėsi ir dėl naujos finansavimo struktūros.

Prieš tai „Bitė“ buvo išleidusi obligacijas tarptautinėse rinkose per Liuksemburgo biržą ir veikė kaip vieša kompanija, kuri turėjo įvairių įpareigojimų. Reikėjo teikti ataskaitas, organizuoti telekonferencijas obligacijų turėtojams, pristatinėti investuotojams metinius rezultatus „Deutsche Bank“ ir „Credit Suisse“ banku organizuojamose konferencijose, taip pat pasakoti apie rezultatus reitingavimo agentūroms „S&P“, „Fitch“ ir „Moody’s“. Dabar turime sindikuotą paskolą per ING banką. Su bankais bendrauti žymiai paprasčiau, jeigu viskas klostosi gerai, todėl žymiai daugiau laiko lieka kitiems darbams.

Kaip vertinate prievolę teikti PVM registrus VMI?

Prievolė teikti PVM sąskaitų faktūrų registrus yra papildomas darbas įmonių IT darbuotojams ir buhalteriams. Nuo reikalavimo teikti tokią informaciją praėjo 5 mėnesiai, bet mūsų IT specialistai vis dar turi skirti vieną dieną, kad galėtų ištraukti informaciją ir patalpinti VMI puslapyje. Taip pat reikia dviejų apskaitos specialisto darbo dienų, kad galima būtų patikrinti informaciją ir ją pakoreguoti.

Didelėms įmonėms reikalavimas pateikti PVM sąskaitų registrus iki 20 dienos, yra gerokai per ankstyvas, nes lieka nedaug laiko nuo mėnesio ataskaitos uždarymo iki pateikimo dienos. Ruošiant informaciją registrui ją reikia sutikrinti su PVM deklaraciją, todėl išeina, kad PVM deklaraciją reikia turėti penkiomis dienomis anksčiau. Tikimės, kad pateikus tiek daug duomenų bent jau patikrinimų metu nebereikės jų teikti ir tai taupys laiką.

Įmonės turi parengti ir savo duomenų rinkmeną (SAF-T), į kurią VMI bet kada galės užsukti. Ar tai palengvins įmonėms veiklą ar apsunkins?

Įmonės VMI per SAF-T rinkmeną privalės savo duomenis pateikti VMI atliekant tyrimą. Įmonė nematys SAF-T rinkmenoje savo susistemintų ar agreguotų duomenų. Norėdama sutikrinti duomenis ir panaudoti juos kitiems tikslams, įmonė turės investuoti ne tik į duomenų pateikimo IT sprendimą, bet ir į įrankio tiems duomenims analizuoti sukūrimą.

Panašią informaciją teikiame ir auditoriams, tačiau jiems pakanka jau turimus duomenis susisteminti pagal reikalaujamą struktūrą, tuo tarpu VMI SAF-T rinkmenos aprašyme reikalauja ir papildomų duomenų, kuriuos tikrai ne visos įmonės turės savo sistemose, o tai reiškia, kad jos turės papildomai juos suvesti, kad galėtų pateikti reikiamu formatu.

Mūsų įmonė finansinę atskaitomybę teikia pagal tarptautinius standartus, tuo tarpu VMI prašomą informaciją reikės teikti pagal vietinius Verslo apskaitos standartus. Bent jau toks įspūdis susidaro pažiūrėjus į nustatytą balanso ir pelno nuostolio ataskaitų klasifikatorių.

Ar „Bitė“ draudžia savo paskolų palūkanų normą?

Taip, „Bitė“ draudžia savo paskolų palūkanų normą. Šiuo metu „Bitė Lietuva“ yra pasirašiusi dėl CAP palūkanų draudimo instrumento su „Swedbank“. Prieš tai turėjom ir kitokių instrumentų – palūkanų apsikeitimo sandorį (IRS) ar „Collar“ su kitais Lietuvos bankais. Jie paprastai pasiūlo geresnes sąlygas negu užsienio bankai. Apdrausti palūkanas reikalauja ir finansavimą suteikianti šalis. Paprastai yra draudžiama nuo 50% iki 75% paskolos sumos. Kaina labai priklauso nuo laikotarpio ir planuojamo drausti palūkanų normos lygio.

2013 m. VMI prie leidžiamų atskaitymų uždraudė priskirti 2007 m. – 2009 m. išmokėtas palūkanas už paskolą, kuri buvo skirta bendrovės „Bitė Lietuva“ akcijoms įsigyti. Kaip baigėsi šis ginčas?

Aukščiausias Administracinis teismas nusprendė, kad palūkanų, priskaičiuotų nuo paskolos, gautos iš „Bitė Finance International B.V.“, negalima priskirti prie leidžiamų atskaitymų. Reikia pažymėti, kad dar proceso pradžioje Mokestinių ginčų komisija atleido „Bitę“ nuo delspinigių ir baudų, susijusių su šia byla.

„Bitė“ parengė naują kainodarą privatiems ir verslo klientams. Kaip finansų skyrius prisidėjo prie šio darbo, kokie šios naujos kainodaros principai?

Nauja kainodara mūsų klientams leidžia naudotis kelis kartus mažesnėmis kainomis Europos Sąjungos šalyse, taip pat įdiegtos papildomos paslaugos klientams: telefonų draudimas, interneto apsauga (antivirusinė programa) ir pan. „Bitės“ finansininkai vertino naujos kainodaros įtaką „Bitės“ finansiniams rezultatams. Koreguojame ją, kad nuostolis iš naujų planų, kurie atsirado dėl Europos komisijos roaming‘o kainų (RLAH) reguliavimo, ar pelnas būtų subalansuoti. Naujus planus diegiame į apskaitos sistemas, vertiname piktnaudžiavimo rizikas, kad nauja kainodara netaptų nuostolinga.

2015 m. pelno (nuostolių) yra 20 mln. Eur pajamų iš atstatytos vertės. Kokie čia buvo vertės pokyčiai? Ar be šio veiksmo apskaitoje įmonės pelnas būtų tik 2 mln. Eur?

„Bitė Lietuva“ kiekvienais metais turi įvertinti savo investiciją į „Bitę Latviją“, nes „Bitė“ savo ataskaitas ruošia pagal tarptautinius apskaitos standartus. 2008 m. 47 mln. EUR vertės investicija buvo nurašyta. Paskutinius kelerius metus „Bitė Latvija“ rezultatai labai gerėja, todėl vadovybė nusprendė atstatyti dalį nurašytos vertės. Be šio veiksmo „Bitė Lietuva“ grynasis pelnas būtų 2 mln. EUR.

2014 m. konsoliduotoje ataskaitoje buvo 159 mln. Eur nepaskirstyto nuostolio, o 2015 m. jo nebeliko ir tokia pačia suma sumažėjo akcijų priedai. Per kurį laikotarpį susidarė šie nuostoliai?

Šie nuostoliai susidarė 2007 m. – 2014 m., daugiausiai krizės metu.

Metų finansų vadovas paaiškės „Verslo žinių“ konferencijoje „Įmonių finansai 2017 m.“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau