Pinigų yra, tik nesugeba panaudoti: kultūrai pernai galėjo paskirstyti 8 mln. Eur

Publikuota: 2016-02-26 Autorius: Rašyti komentarą

Kai kalbama apie pinigus, kultūros sritis, ko gero, yra viena iš jautriausių, nes šiai sričiai jų amžinai trūksta.
Tačiau pinigų yra. 2015 m. Kultūros ministerija galėjo paskirstyti apie 8 mln. Eur iš ES struktūrinių fondų. Tačiau nepaskirstė, nes, sako VŽ pašnekovai, biurokratinį darbą irgi reikia mokėti dirbti.

Menininko Sauliaus Vaitiekūno darbas  Žalia giria – balta jūra, 2014. Vladimiro Ivanovo nuotr.
Menininko Sauliaus Vaitiekūno darbas Žalia giria – balta jūra, 2014. Vladimiro Ivanovo nuotr.

Gintautas Kėvišas, buvęs kultūros ministras, o dabar – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius, yra sakęs, kad nepriklausomos Lietuvos Vyriausybėje dar nebuvo nė vieno kultūros ministro, kuris neužimtų paskutinės ministrų hierarchijos vietos. Dabartinis kultūros ministras Šarūnas Birutis, VŽ „Savaitgalio“ kalbintas 2013 m. vasarį, savo kadencijos pradžioje, parodęs „Veido“ žurnalo viršelį, kuriame buvo surikiuoti šios Vyriausybės ministrai, sakė, kad jo tikslas – atsirasti pirmoje vietoje po premjero.

Nuo ko prasideda valstybė

„Tai nėra mano asmeninės ambicijos. Svarbu, kad būtų suvokta kultūros ir šitos ministerijos svarba, kad iš nepelnytai nustumtos per 20 m. į paraštes ji atsirastų ten, kur turi būti. Kitos valstybės jau suprato, kad valstybė prasideda nuo kultūros“, – sakė tuomet p. Birutis. Panašu, kad mūsų valstybė nuo kultūros dar neprasideda. Ne vien todėl, kad kultūros ministras šiemet nedalyvavo, nes atostogavo, svarbiausiame metų kultūros renginyje – Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimuose, taip tarsi parodydamas oficialią nepagarbą kultūros laukui. Tai – regimoji Mėnulio pusė. Mažiau matoma, bet ne mažiau svarbi, yra kultūros finansavimas.

Pinigų yra

Ponas Birutis VŽ „Savaitgaliui“ taip pat yra sakęs, kad būtina kalbėti ne tik apie racionalų turimų lėšų panaudojimą, bet ir apie aktyvias jų paieškas – Europos paramos lėšų skyrimą tiesiogiai kultūrai. Ir tikrai: iš 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų skiriamų lėšų per 8 mln. Eur buvo tiesiogiai atseikėta kultūrai, beje, pirmą kartą. Tačiau pasakius A, ligšiol nepasakyta B: 2015 m. valstybės biudžete Kultūros ministerijai skirtuose asignavimuose administruojamoms 2014–2020 m. ES fondų investicijų priemonėms suplanuoti 7.455.016 Eur ES ir 150.000 Eur bendrojo finansavimo lėšų per praėjusius metus panaudoti nebuvo. Nebuvo panaudotas ir dar vienas milijonas – iš Norvegijos finansinių mechanizmų programos EEE.

Patirties nėra

Priežastis paprasta. Kultūros ministerija nespėjo paskelbti aprašo ir konkurso projektams.

Kompozitorius Faustas Latėnas, ministro pirmininko patarėjas kultūrai, vertindamas nepanaudotų ES lėšų „reikalą“, sako nenorįs nieko kaltinti, bet padėtis nėra gera. „Norėjosi, kad ji būtų kur kas geresnė, juolab kad pati Kultūros ministerija konkursą žadėjo skelbti vos ne praėjusių metų pavasarį, o jau atėjo kitas pavasaris ir entuziazmas tarsi išblėso. Visa laimė, kad tie pinigai neprapuola, perkeliami į šiuos metus, ir, reikia tikėtis, bus panaudoti“, – sako p. Latėnas.

Anot jo, įstaigos, kurios tikėjosi, kad konkursas bus paskelbtas pernai, sutrikusios: „Vienas dalykas – pateikti konkursui medžiagą. Tada, po 2 ar 3 mėnesių, skelbiami nugalėtojai, apskundimai, viešieji konkursai ir visa kita. Bet organizacijoms, ypač koncertinėms ir teatrams, reikia planuotis, ką daryti, kai tie pinigai bus skirti, kur jiems persikelti – kur vaidinti Nacionaliniam teatrui, kaip išdėstyti repertuarą Filharmonijai ir t. t.“ Pasak p. Latėno, jeigu viskas judėtų normaliu greičiu, be biurokratinių trukdžių ir ginčų, geriausiu atveju įstaigos su savo projektais galėtų pajudėti tik šių metų rudenį.

„Vėlgi, tam yra ministerija, yra ministerijos skyrius, kuris už tai atsakingas. Premjerui ir mums jie pateikia optimistines ataskaitas, nors mūsų darbuotojai, atsakingi už ES paramą, pateikia premjerui kitokias prognozes. Kultūros ministrui viskas atrodo optimistiškai, matyt, reikia juo tikėti“, – dėsto p. Latėnas.

Jo teigimu, neverta dabar pulti aiškintis, kas čia kaltas. Pirmiausia tai yra kultūros srities ir pinigų administravimo nepatyrimas. „Norai buvo geri. Kultūros bendruomenė, ir aš pats, buvo už tai, kad šias ES lėšas administruotų Kultūros ministerija. Ir opozicija, ir pozicija, ir Seimas dėjo daug pastangų, kad KM taptų europinių pinigų administratore.

2013 m. tam buvo įsteigtas naujas skyrius ir jis, matyt, pritrūko patirties. Pasirodo, biurokratinį darbą dirbti reikia mokėti. Jie gi dirba ir kartu mokosi, bet nuo to nukenčia įstaigos. Kai kurios iš jų nuėjo kur kas toliau ir kur kas geriau supranta problemas, nei kai kurie ministerijos biurokratai“, – vertina p. Latėnas.

10 milijonų neišgelbės

Viena iš biudžetinių įstaigų, kuri jau ne vienus metus laikosi iš joje dirbančių žmonių pasiaukojimo ir kuriai verkiant trūksta lėšų, VŽ „Savaitgalio“ vertinimu, būtų Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras. Jo vadovė dr. Jūratė Senvaitienė, paklausta, ar centras rengė dokumentus ES struktūrinių fondų lėšoms gauti, sako, jog taip, rengė – ir vadinamąsias nulines paraiškas, ir papildomus.

„Dabar laukiame aprašo iš Kultūros ministerijos ir labai pretenduosime į lėšas“, – sako dr. Senvaitienė. Vadinamosioms nulinėms paraiškoms rašyti centras specialistų nesisamdė: „Esame baisiai taupūs, taigi tuos nulinius projektus pasidarėme patys, jų reikalavimai palyginti nedideli: reikėjo aprašyti, ko mes norime, kas iš to išeis, kaip viską geriau darysime susitvarkę pastatus ir pan. Tai nebuvo tiek sudėtinga, kad ką nors samdytumėmės, ir finansinių nuostolių čia nepatyrėme. Be abejo, rašant tikruosius investicinius projektus, specialistų reikės. Kita vertus, dalį darbų jau pradėjome, nes jie – didelės apimties ir sudėtingi. Bet niekaip nesulaukiame iš Kultūros ministerijos aprašo, koks tai turi būti investicinis projektas“, – kalba P. Gudyno restauravimo centro vadovė. Anot jos, tai, kad delsiama skelbti konkursą, yra nesuvokiama, nes kultūros sritis nėra ta, kuriai reikia tik 10 milijonų.

„Pinigų jai reikia nuolat ir labai daug, nes ji juodai apleista. Tai be galo liūdna, liūdna ir dėl ministerijos neveiklos“, – kalba dr. Senvaitienė.

Poreikiai ir galimybės

Pasak Daivos Nazarovienės, KM Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjos, lėšos 2015 m. nebuvo panaudotos dėl kultūros investicijų sąsajos su kitų ministerijų priemonėmis, kompleksinių investicijų schemos nebuvimo bei neišaiškintų mažos vertės (small scale) investicijų kultūrai apibrėžimo taikymo aprėpties, kitaip tariant, – labai ilgai truko tarpinstitucinis derinimas.

„Šie procesai nepriklausė nuo KM, bet tiesiogiai lėmė projektų finansavimo sąlygų (PSFA) ir kitų planavimo dokumentų derinimo eigą. Nepanaudotos lėšos niekur nedingo, nei KM, nei sektorius jų neprarado, jos atitinkamai suplanuotos šiais ir kitais metais (2016 m. numatyta pradedamiems įgyvendinti projektams panaudoti 16,9 mln. Eur ES struktūrinių fondų lėšų). Pasak specialistės, skyrius 2015 m. pradžioje jau turėjo valstybės projektų prioritetinius sąrašus ir galėjo argumentuotai pasakyti regionų įstaigoms, kiek lėšų joms galės būti skiriama.

„2015 m. viduryje, kai susitvarkėme su strateginiu planavimu, poreikių analize, investicijų aktyvumo išankstiniu vertinimu, pradėjome rengti PSFA. Gal supaprastintai skamba, kad per metus parengtas tik vienas strateginis dokumentas, bet iš tikrųjų visą tą laiką vyko intensyvūs pokalbiai, diskusijos, vieši tų poreikių ir potencialių projektų svarstymai“, – aiškina p. Nazarovienė. Anot jos, šio strateginio planavimo nereikėtų vadinti tuščiais apsisukimais – nustatyti lėšų skirstymo principai, prioritetai, atrankos kriterijai yra pamatai, ant kurių dabar galima statyti techninio lygmens dokumentus.

Pasak p. Nazarovienės, vadinamųjų nulinių paraiškų buvo gauta per 700. Įvertinus poreikius tapo aišku, kad kultūros laukui reikia 1,16 mlrd. Eur, o Kultūros ministerija disponuoja kiek mažiau nei 200 mln. Eur.

„Tai būtų atsakymas, kodėl įstaigos taip ilgai laukia PSFA paskelbimo, – poreikiai 6 kartus viršija galimybes, t. y. turimus asignavimus“, – sako p. Nazarovienė.

Stabdo derinimas

Dalia Vencevičienė, kultūros ministro patarėja, sako esant svarbu, kad nebūtų manipuliuojama informacija, jog KM nespėja ko nors padaryti. „Mūsų institucija nuolatos giriama, kad per tokį trumpą laiką pasiruošė ES investicijoms, parengė visus reikiamus dokumentus ir juos pristatė tarpinstituciniam derinimui, kuris jau ne dėl KM vyksta ne taip greitai, kaip mes tikėtumėmės“, – kalba p. Vencevičienė.

Anot jos, kultūros sektoriui pirmą kartą buvo sudaryta galimybė pretenduoti į ES investicijas, ir procedūros visoms institucijoms yra naujos. Taigi KM stengiasi, kad nedidelė suma, kuri yra keliasdešimt kartų mažesnė nei kultūros sektoriaus poreikis, pritrauktų ir kitų lėšų – pavyzdžiui, energetinio efektyvumo. Tam buvo patvirtintas tarpinstitucinis veiklos planas „Kultūra“, kurio paskirtis – konsoliduojant 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšų valdytojų priemones.

Planą koordinuoja Kultūros ministerija, jame dalyvauja beveik visos kitos ministerijos, taip pat – Lietuvos statistikos departamentas.

„Todėl ir kultūros sektorius buvo kviečiamas investicijoms pasiruošti labai atsakingai, nuolatos mokymuose primenant, kad Lietuvai reikalinga kultūros infrastruktūra su turiniu, kad nebūtų lėšos tik „įsisavinamos“, o būtų suprantamos kaip investicija į visuomenės pažangą“, – kalba p. Vencevičienė. Ji priduria, kad KM nėra statybų ministerija ir jos netenkins projektai, kuriuose neatsispindi žmonių lūkesčiai, lėšos nukreipiamos tik remontams ir sienoms dailinti, neturint turinio arba pasirenkant tokį turinį, kuris nepatrauklus nei suaugusiesiems, nei vaikams, nei Lietuvos ar užsienio turistams.

Komentuodama Norvegijos fondo EEE mechanizmą, ji sako, kad finansavimo terminus nuspręsta pratęsti iki 2017 m. pasitarus su komisija ir fondo valdytojais, siekiant kokybiškesnių projektų, kai prie nekilnojamojo kultūros paveldo projektų vystymo būtų pritraukiamos bendruomenės. Dar geriau, jeigu jos ir inicijuotų šiuos projektus.

„Turime keletą pavyzdžių, kurie sėkmingai vyksta, pavyzdžiui, Trakų Vokės bendruomenė, besirūpinanti Trakų Vokės koplyčia, ar Palangos bendruomenė – „Anapilio“ projektu ir kt.“, – vardija p. Vencevičienė.

Žodis opozicijai

Pasak Gintaro Steponavičiaus, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario, nenormalu, kad apsukos, būtinos tvarkant visas būtinas ES lėšų panaudojimo procedūras, juda taip lėtai: „Kultūros ministerija per visą ES struktūrinės paramos laikotarpį pirmą kartą yra tiesioginė ES paramos gavėja, ir tam buvo rengtasi ne vienus metus: įsteigtas administruojantis skyrius, suformuota komanda. Ir aišku, kad kultūros bendruomenė, kuri turi įvairių prasmingų sumanymų, projektų ir t. t., norėtų tose programose dalyvauti nuo pat ES finansinės paramos periodo pradžios, o ne metų metais tai atidėliojant. Nesinorėtų, kad valdininkų gebėjimų nebuvimas arba riboti gebėjimai paliktų tuos projektus giliuose stalčiuose. Kitas dalykas, pati KM baksnoja į Kultūros tarybą, esą ji ne visada spėja su paraiškomis, pinigų paskirstymu, bet pačios ministerijos gebėjimai šiuo konkrečiu atveju irgi verti panašios reakcijos. Pati KM ten kaišioja pagalius, o nepadaro savo namų darbų.“

Bene pirmasis kelti vėją dėl nespėsimų paskirstyti ES struktūrinių fondų lėšų 2015 m. kovą pradėjo Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Paprašytas pakomentuoti, kieno, jo manymu, didžiausia bėda, kad kultūros laukui nebuvo paskirstytos ES struktūrinių fondų lėšos, p. Juozapaitis sako, jog pirmiausia – kultūros ministro Šarūno Biručio: jis ėmėsi šių pareigų nesuvokdamas nei savo kompetencijų ribų, nei atsakomybės, nei supratimo.

Jis sutinka, jog biurokratinis aparatas egzistuoja ir, be Kultūros ministerijos, už nepaskirstytas ES lėšas atsakinga Finansų ministerija, su kuria būtina derinti visus aprašus.

„Praėjus bemaž pusantrų metų nuo ES lėšų skyrimo proceso pradžios, nepajėgdamas išjudinti iš vietos painaus ir sudėtingo biurokratinio mechanizmo, kuriame sinchroniškai veikia ir kitos ministerijos, Š. Birutis begėdiškai nuolat pirštu rodo į finansų ministrą bei į Briuselio biurokratus, kurie kaip susitarę neva diskriminuoja Kultūros ministeriją. Žinant, kad kaimynės Latvijos kolegos be vargo išsidera sau reikalingų nuolaidų, lieka apgailestauti, kad tiek Lietuvos kultūros lauke, tiek Briuselio koridoriuose autoritetu neišsiskiriantis mūsų ministras iki šiol eina šias pareigas. Tobulai įvaldęs demagogijos meną ir pramokęs profesinės terminologijos žodyną, jis padarė viską, kad per praėjusius metus Lietuvai skirti 8 mln. Eur nebūtų pajudinti iš mirties taško“, – kalba p. Juozapaitis.

Anot jo, už tai, kad Kultūros ministerija per 2 metus nesugebėjo tinkamai parengti dokumentų, suderinti aprašo su Ūkio, Aplinkos, Energetikos ministerijomis nei su Finansų ministerija, kuri visa tai kuruoja, bendra kaltė tenka Vyriausybei, kuri savo nutarimu, rodos, 2014 m. lapkritį, nurodė konkretų terminą, per kurį privalo atlikti derinimo procedūras: „Vadinasi, nei kultūros ministras, nei kiti Vyriausybės nariai nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų ir stato į nepavydėtiną padėtį ministrą pirmininką, kuris formaliai atsako už savo vadovaujamos Vyriausybės veiklą ir, informuotas apie kultūros ministro darbo broką, kažkodėl tai toleruoja.“

Kultūros tarybos klausimu

Ponas Juozapaitis priduria, kad stringa ne tik ES fondų pinigai. Jo teigimu, 2015 m. Kultūros ministerija nepanaudojo 500.000 Eur programoms finansuoti, ir aiškina, kad neva nebuvo vertų projektų, tačiau Kultūros taryba, galinti šias lėšas paskirstyti, iki šiol tos galimybės nesulaukė.

„Apskritai Kultūros tarybos istorija rodo ką kita – nuo pat pirmos savo egzistavimo dienos jai taikoma bado dieta, bet ji yra besąlygiškai pavaldi Kultūros ministerijai, nors jos vadovai mėgina įrodyti priešingai. Taip, tai skandalas. Bet kadangi jis didelis ir permanentinis, matyt, pripratome prie jo kaip prie galvos skausmo: išgeri tabletę, ir gal praeis. O kultūros sistema pūva, kaip įprasta sakyti, nuo galvos“, – kalba p. Juozapaitis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Užsiprenumeravus dabar dovana

Žurnalas mąstantiems ir smalsiems

Žurnalas mąstantiems ir smalsiems

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo e. pašto dėžutę

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



Svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Naršydami toliau, jūs sutinkate su slapukų politika. Sutikimą visada galite pakeisti naršyklės nustatymuose.
Sutinku Plačiau