Kodėl žmonės nuolat vėluoja

Publikuota: 2017-03-18
„Sąmoningi žmonės geba kontroliuoti save ir numato veiksmų eiliškumą bei padarinius, o tai padeda pradėti ir baigti darbus laiku“, – sako VU Bendrosios psichologijos katedros docentas Antanas Kairys.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Sąmoningi žmonės geba kontroliuoti save ir numato veiksmų eiliškumą bei padarinius, o tai padeda pradėti ir baigti darbus laiku“, – sako VU Bendrosios psichologijos katedros docentas Antanas Kairys. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Į susitikimą amžinai vėluojantis draugas arba užduoties laiku neatlikęs kolega taip elgiasi ne todėl, kad yra išsiblaškęs arba nevertina jūsų laiko. Kai kurie žmonės gali nuolat vėluoti, nes tai jiems įgimta, sako Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentas Antanas Kairys.

Nepunktualieji suvokia, kad šis jų bruožas yra žalingas santykiams, reputacijai, karjerai ir atlyginimui. Laiku neatvykę į susitikimą jie irgi patiria nemalonių emocijų, bet kitą kartą vėluoja vėl. Paklaustas, kodėl kai kurie žmonės chroniškai vėluoja, doc. Kairys išskiria tris vėlavimo formas, kurias lemia skirtingos priežastys. Pirmoji – tai tiesiog paprastas vėlavimas, kai žmogus ne laiku atvyksta į susitikimą, lėktuvą ar pasimatymą. Antroji – visiems daugiau ar mažiau būdingas atidėliojimas. Trečiąja forma psichologas vadina negebėjimą laiku užbaigti darbų.

Priimtinas vėlavimas

Doc. Kairys aiškina, kad dažniausiai neskubame atvykti laiku ten, kur vėlavimas toleruojamas. Anot pašnekovo, visi realiai suvokiame vėlavimo ribas: „Kiekvienas greičiausiai esame bėgęs į paskaitą ar svarbų susitikimą. Tikrai nebėgtume, jeigu būtume įsitikinę, kad nieko neatsitiks atvykus šiek tiek vėliau.“

Vėlavimo tolerancijos ribas psichologas iliustruoja skirtingų šalių tradicijomis, žmonių temperamentu ir net klimato sąlygomis.

Anot jo, požiūris, kad pietiečiai visada vėluoja ir neskuba laiku atlikti darbų, nėra iš piršto laužtas. „Italijoje laukdamas vėluojančio kolegos gali sau maloniai sėdėti po medžiu, ir tai nėra taip tragiška, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje, kur laukiantis žmogus per tas pačias 10 minučių sušals į ragą.“

Įgimta savybė

Antroji vėlavimo priežastis susijusi su žmonių gebėjimu planuoti ir jausti laiką.

„Vieniems yra lengviau numatyti veiksmų eiliškumą nei kitiems“, – sako pašnekovas. Anot jo, šis gebėjimas yra įgimtas asmenybės bruožas iš penkių didžiųjų bruožų teorijos. Tie „didieji bruožai“ – tai neurotiškumas, ekstravertiškumas, atvirumas patirčiai, sutarumas ir sąmoningumas. Jie yra įgimti ir, sako doc. Kairys, formuojasi nuo vaikystės iki maždaug 30-ies metų.

Tarkime, neurotiškumas lemia, kiek žmogus patiria neigiamų emocijų, atvirumas siejamas su smalsumu, noru patirti naujų potyrių. Punktualumą psichologas priskiria sąmoningumo bruožui. Anot jo, sąmoningi žmonės geba kontroliuoti save ir numato veiksmų eiliškumą bei padarinius, o tai padeda pradėti ir baigti darbus laiku.

Šių penkių jau susiformavusių bruožų pakeisti neįmanoma, bet įvairiomis savikontrolės strategijomis galima paryškinti arba susilpninti. Docentas sako, kad ir intravertą galima išmokyti bendrauti, bet nuo to jis netaps ekstravertu, tad ir vėlavimą galima išmokti kontroliuoti.

„Yra kursų ir knygų, kurie moko efektyviai planuoti laiką, tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad universalūs patarimai padės ne visose situacijose ir tikrai ne kiekvienam. Laiko planavimo įgūdžius reikia treniruoti“, – įsitikinęs doc. Kairys.

Vėluoja optimistai

Dažnai manoma, kad vėluojančius žmonės vienija optimizmas. Pašnekovas paaiškina, kad vėluojantys tiesiog neįstengia numatyti savo veiksmų padarinių. Tarkime, jie nusprendžia išplauti grindis, nors po 10 minučių turėtų išeiti į susitikimą, ir taip elgiasi manydami, kad viską suspės.

Visgi trumpai apibūdinti vėluoti linkusį žmogų sudėtinga. Jeffas Conte, San Diego (Kalifornija, JAV) universiteto psichologijos profesorius, aiškinosi, kokie asmenybės būdo bruožai nulemia laiko pojūtį. Vieno savo tyrimo dalyvių jis paprašė nežiūrint į laikrodį įvertinti, kiek trunka viena minutė. Iš gautų atsakymų ir jau turimų duomenų apie tiriamuosius, jis padarė išvadą, kad laiko suvokimą lemia charakterio savybės, nes ambicingi ir konkurencingi asmenys minutę fiksavo praėjus 58 sekundėms, o kūrybingi ir aplinką stebėti linkę žmonės minutę pajuto po 77 sekundžių.

Perdėtas kruopštumas

Vėlavimą gali lemti ir perdėtas kruopštumas. Dažnai atrodo, kad vėluojantys atlikti užduotis atmestinai žiūri į darbą, nors iš tiesų yra priešingai.

Linda Sapadin, psichologijos mokslų daktarė, knygos „How to Beat Procrastination in the Digital Age“ autorė, sako, kad nuolat vėluojantys žmonės perdėtai bijo ko nors nepadaryti laiku. Tokios mintys kaip „norėčiau nepavėluoti į tą renginį, bet negaliu nuspręsti, ką rengtis“ arba „pradėjau rašyti straipsnį, bet bijau, kad mano kolegos jį laikys nepakankamai geru“, apsunkina pasirinkimą. Psichologė pataria blokuojantį žodelį „bet“ pakeisti tęstinumą reiškiančiu jungtuku „ir“, kuris padės lengviau apsispręsti.

Arba emocijos

Doc. Kairys pasakoja, kad vėlavimas gali būti ne tik įgimtas, bet ir nulemtas emocijų. Anot jo, kai kurie imasi darbo paskutinę akimirką, kad pajustų jaudulį. Įtampa kartais padeda susikoncentruoti. Jis pabrėžia, kad visgi daug dažniau darbus atidėliojame todėl, kad jie mums yra nemalonūs, atrodo sunkiai įveikiami arba susiję su didele atsakomybe.

„Nemalonios gali būti ir tos užduotys, kurių mums dar niekada neteko atlikti“, – paaiškina psichologas.

Kai vėluoja kolektyvas

Visas kolektyvas dažniausiai vėluoja dėl susiklosčiusių tradicijų. Pašnekovas sako, kad yra įmonių, kur vėluoti yra priimta, todėl niekas ir nesistengia ateiti laiku. Visgi jeigu nepunktualumas pradeda trukdyti darbui, reikėtų bandyti išgyvendinti šią tradiciją. Prieš imantis tokios iniciatyvos, doc. Kairys pataria pirmiausia išsiaiškinti vėlavimo priežastis. Kita vertus, jeigu darbuotojai perkrauti darbais, jokie patarimai nepadės. „Darbdavys gali pabandyti žmones paskatinti įvairiomis priemonėmis, bet jeigu užduočių per daug, dalis jų vis tiek liks nepadaryta“, – teigia doc. Kairys.

Darbų vėlavimą gali lemti ir netvarkingas planavimas: „Jeigu užduotys dažnai klojamos viena ant kitos, jų atlikti vienu metu paprasčiausiai neišeis“, – sako pašnekovas.

Anot jo, atidėliojimą gali lemti ir pašliję darbuotojų santykiai, – labai dažnai žmonės bijo imtis naujų užduočių, jeigu iš vadovo arba kolegų nuolat sulaukia kritikos.

Jei vėluojama dėl to, kad projektas yra didžiulis ir komandos nemotyvuoja tai, kad jį užbaigti numatyta kažkada tolimoje ateityje, psichologas pataria darbuotojus skatinti premijomis ar kitais, kad ir nematerialiais apdovanojimais už tarpinius rezultatus.

Kaip nebevėluoti

Paklaustas patarimo, kaip neatidėlioti darbų, doc. Kairys sako, kad teisingas atsakymas būtų vertas Nobelio premijos. Anot jo, vieno ir paprasto patarimo nėra, nes skirtingose situacijose veikia skirtingi patarimai.

Pašnekovas sako, kad lengviau imsimės didelio darbo, kai jį suskirstysime į mažesnes dalis – atlikus vieną užduoties dalį, bus lengviau imtis kitos.

Be to, jis pataria pabandyti atsiriboti nuo neigiamų emocijų, kurias kelia užduotis: „Į užduotį pažiūrėkite kaip į karjeros sėkmės galimybę.“

Išmokti nevėluoti galima pačiam, bet aplinkiniai taip pat gali padėti. Užuot vėl nervingai žvilgčioję į laikrodį, vėluojančiam draugui iškelkite ultimatumą ir pasakykite, kad jeigu vėluos daugiau nei 10 minučių, į susitikimą eisite be jo.“

Ponas Kairys sako, kad tokie ultimatumai vėluojančiam žmogui gali padėti, bet sykiu pabrėžia, kad jeigu žmogus vėluoja dėl perdėtos įtampos, priekaištai jam tik dar labiau pakenks.

Kita vertus, efektyviausia nevėlavimo priemonė gali būti draugiška priežiūra. Pašnekovas pataria paskambinti valandą prieš susitikimą vėluoti linkusiam žmogui ir pasiteirauti, ar jis jau išėjo iš namų.

Nevėluoti gali padėti paprastas patarimas pasukti laikrodį į priekį. Psichologas pasakoja, kad jo pažįstamo namuose yra penki laikrodžiai ir visi jie rodo skirtingą laiką – 5, 10, 15 ir t. t. minučių į priekį. Žmogus pats susigalvojo šią strategiją, kuri jam padeda nevėluoti.

„Laiko planavimas ? labai individualus, bet išmokstamas dalykas“, – sako doc. Kairys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau