Iliustruotoji istorija: absurdiškiausi pasaulio karai

Publikuota: 2017-03-19
Pirmasis pasaulinis karas, 1915 m. „Scanpix“ nuotr.
Pirmasis pasaulinis karas, 1915 m. „Scanpix“ nuotr.
Autorius  

1859 m. dvi galingos pasaulio šalys įsivėlė į kvailiausią istorijoje konfliktą. Kovos lauku tapo kelios JAV salos, o konflikto priežastis – alkana kiaulė.

Iš San Chuano salų Vašingtono valstijoje neblogai pelnėsi ir amerikiečiai, ir britai. Salose buvo išvystyta žemdirbystė, o miškai tinkami medienai gaminti. Nors San Chuano salų teritorija 1846 m. birželio 15 d. pasirašyta sutartimi buvo aiškiai padalyta tarp Britanijos imperijos ir JAV, salos priklausė vadinamajai pilkajai zonai. Abiem šalims atrodė, kad jos turi teisę į visą salyną.

Galinga britų prekybos bendrovė „Hudson’s Bay Company“ vakarinėje salyno pakrantėje įkūrė lašišų rūkyklų ir didelį avių ūkį, jame augino 4 500 gyvulių. Amerikiečiai taip pat nutarė panaudoti derlingas salų žemes. Per keletą metų iki 1859 m. įsisteigė 18 naujakurių ūkių, žemės nuosavybės dokumentus jiems išdavė JAV institucijos. Nors nuosavybės dokumentai buvo teisėti, vietos gyventojai britai naujakurius laikė žemės grobikais. Įtampa tarp salų gyventojų didėjo.

Kaimynas nušovė kiaulę

1859 m. birželio 15 dieną amerikiečių fermeris Lymanas Cutlaras pamatė, kad degla kiaulė iškniso jo bulvių lauką. Fermeris pasiėmė šautuvą ir gyvulį nušovė. Kiaulės savininkas, kaimynas airis Charlesas Griffinas, išgirdęs apie susidorojimą su jo gyvuliu, baisiai supyko. Kaimynams niekaip nepavyko susitarti dėl kompensacijos už nuostolius, tenkinančios abi puses. Griffinas, kuris buvo „Hudson’s Bay Comoany“ darbuotojas, pasiskundė britų valdžiai. Britai pagąsdino Cutlarą įmesią į kalėjimą, jei šis nesumokės už nušautą kiaulę.

Nematydamas kitos išeities Cutlaras paprašė amerikiečių kariuomenės pagalbos. Šios nereikėjo ilgai laukti. Liepos 27 dieną į San Chuaną atvyko 66 amerikiečių kareiviai. Kai Vankuveryje Britų Kolumbijos kolonijos gubernatorius Jamesas Douglasas išgirdo apie amerikiečių pajėgų įsikišimą, tad jis taip pat paprašė pagalbos. Greitai į mažą salyną atplaukė ir penki britų karo laivai.

Turistus džiugino pratybos

Kitas dvi savaites saloje liko sustiprintos britų ir amerikiečių karinės pajėgos, tačiau nė viena iš šalių nerodė poreikio iššauti pirmo šūvio dėl tokio abejotino konflikto. Po kurio laiko atvyko britų admirolas Robertas Lambertas Baynesas, norėdamas užglaistyti nesutarimus. Kariškis buvo vyriausiasis britų rytinės Ramiojo vandenyno pakrantės vadas. Jis buvo nelinkęs be rimto pagrindo stoti į karą. Vaidingajam gubernatoriui jis paaiškino: „Nenoriu dviejų didelių valstybių stumti į karą dėl tokios priežasties kaip ginčas dėl kiaulės.“

Nors admirolas buvo nusiteikęs taikiai, padėtis negerėjo. Praėjus dviem mėnesiams nuo incidento pradžios, miškuose, į šiaurę nuo avių ūkių, pozicijas užėmė ir karui ėmė ruoštis 461 amerikiečių kareivis. O britai, treniruodami kareivius, kasdien šaudydavo į vandenyną iš 52 patrankų.

Šios pratybos kėlė tokį didelį susidomėjimą, jog stebėti jų kasdien į San Chuaną atvykdavo daugybė turistų.

Teisėjas – imperatorius

Šaudymo pratybos britų ir amerikiečių karininkams, kurie susitikdavo vieni su kitais bažnyčioje, tapo puikia tema pokalbiams. Karininkai susirinkdavo kartu išgerti viskio ir parūkyti cigarų tarsi bičiuliai, o ne prie karo slenksčio stovį priešai. Praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo kiaulės žūties, istorija apie deglą gyvulį pasiekė Vašingtono diplomatų ausis. Prezidentas Jamesas Buchananas nebuvo patenkintas bręstančiu konfliktu ir į San Chuaną derėtis su britais nusiuntė vieną talentingiausių ir labiausiai patyrusių generolų Winfieldą Scottą. Generolas pateikė pasiūlymą, kad salose ir toliau galėtų likti karinės abiejų šalių pajėgos, tačiau kareivių skaičių reikia gerokai sumažinti. Britai su pasiūlymu sutiko.

San Chuane karinė vadovybė išliko dar dvylika metų. 1871 m. abi šalys klausimą dėl salyno perdavė spręsti Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I, kad šis galėtų pasiūlyti nešališką sprendimą.

1872 m. spalio 21 d. imperatorius nusprendė salas atiduoti amerikiečiams, o tų pačių metų lapkritį britų pajėgos iš San Chuano salų pasitraukė. Pagaliau salose įsivyravo ramybė, bet ir šiandien jos mena karą, kurio vienintelė auka buvo išalkusi degla kiaulė.

Absurdiškiausi karai istorijoje:

1. Kiaulės karas.

2. Karas dėl auksinio sosto (1900 m.). Šis karas prasidėjo dėl to, kad britų karininkas sumanė atsisėsti į šventą afrikiečių sostą. Vakarų Afrikos karalystė Ašantis karą britams pralaimėjo, bet liko nepriklausoma.

3. Britų–Zanzibaro karas (1896 m.). Po intensyvaus britų apšaudymo buvo sugriauti sultono rūmai, haremas ir švyturys.Karas dėl Zanzibaro sultono sosto tarp britų ir mirusio sultono sūnėno truko 38 minutes.

4. Karas dėl ąžuolinio kibiro (1325 m.). Bolonija paskelbė karą Modenai, nes šios kareivis pavogė medinį kibirą. Kibiras, dėl kurio žuvo 2 000 žmonių, išsaugotas iki šių dienų.

5. Karas dėl pabėgusio šuns (1925 m.). Graikų kareivis savo pabėgusį šunį nusivijo į Bulgarijos pusę – tai tapo karo priežastimi. Graikijos ir Bulgarijos diplomatai gana greitai susitarė dėl paliaubų, žuvo 50 kareivių.

6. 1812-ųjų karas (1812–1815 m.). Karo priežastis – britų paskelbti prekybos apribojimai – buvo panaikinti dar prieš dvi dienas iki karo pradžios. JAV apie tai sužinojo per vėlai. Per karą į laisvę pabėgo apie 3 000 vergų.

7. Paragvajaus karas (1864–1870 m.). Manoma, kad karą sukėlė Paragvajaus prezidento noras išbandyti taktinius sugebėjimus. Nors karą laimėjo Urugvajus, Paragvajus išsaugojo nepriklausomybę.

8. Karas prie Arustuko (1838–1839 m.). Karas įsiplieskė kilus banaliam ginčui tarp britų ir amerikiečių dėl teisių į tuščius fortus. Įžvalgūs diplomatai dėjo pastangas, kad abi pusės neiššautų nė vieno šūvio.

9. Futbolo karas (1969–1980 m.). Konfliktas tarp Salvadoro ir Hondūro kilo po futbolo rungtynių, šalys pradėjo karą. Nors karo padėtis tęsėsi 11 metų, kovos veiksmai truko tik keturias dienas.

10. 335-erių metų karas (1651–1986 m.) Oficialiai karas truko kelis šimtmečius, nes taikos susitarimas pasirašytas tik 1986 m. Kare tarp Nyderlandų ir britų Silio salų nebuvo iššautas nė vienas šūvis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau