Plakatai. Kintantys dialogai su laikotarpiu

Publikuota: 2017-04-15
Autorius  

Klaipėdos fotografijos galerijoje veikia fotografijos ir videomenininko, performansų ir instaliacijų kūrėjo Gintaro Zinkevičiaus ir menotyrininkės Agnės Narušytės bendra paroda „Plakatai“.

Ekspozicijoje – pirmą kartą rodomos apie 1982–1996 m. užfiksuotos plakatais apklijuotų stendų fotografijos ir audiotekstas, kuriame A. Narušytė aptaria politinės sistemos pokyčius nujaučiančią fotografiją. Paradoksalu, kad fotografų darbuose nuo sovietmečio pradžios fiksuojami tie patys ideologiją propaguojantys objektai čia prabyla jau visai kita kalba. Ir taip liudija ne tik ligi tol vyravusios santvarkos pokyčius, bet ir neišvengiamą kaitą menininkų kūryboje. Kritiškas jų požiūris lėmė naujų raiškos būdų ir asmeninio santykio su fiksuojama medžiaga atsiradimą.

Apie stendo gyvenimą

Prieš porą metų pamatytas G. Zinkevičiaus fotografijų ciklas „Plakatai“ menotyrininkę doc. dr. A. Narušytę sudomino tuo, kad fotografas gana nuosekliai daugybę metų fiksavo iš principo tą patį objektą – stendą, ant kurio buvo klijuojami agitaciniai, informaciniai, reklaminiai ir panašūs plakatai. Daugiau nei dešimtį metų jo fotografuoti stendai apima itin permainingą istorinį laikotarpį – stebima slinktis nuo akivaizdžios sovietinės propagandos rusų kalba, vėliau – ne mažiau agresyvių informacijos perdavimo būdų lietuvių ir rusų kalbomis apie staiga užgriuvusią perestroiką, dar vėliau – apie Atgimimą ir atgautą Nepriklausomybę. Ir galiausiai – iki tautinių ženklų, „savos juodos duonos vietoj svetimų baltų pyragų“, perforacinėmis juostomis perrištų rugių pėdų ir mados reklamų. Nuo 1990-ųjų plakatai į žiūrovus kreipiasi vien tik gimtąja kalba, o fotografija čia įsitvirtina kaip paveiki raiškos forma. Tačiau vaizduojami žmonės ir toliau lieka savotiškos ikonos, įkūnijančios gana siauras idėjas. Dar vėliau tekstas iš plakato beveik visiškai išstumia vaizdą, intensyviau pradedama žaisti šriftais.

G. Zinkevičius – ne vienintelis

Tokių pačių plakatų anuomet buvo galima pamatyti daugelyje sovietinių socialistinių respublikų miestų, didžiausia jų koncentracija buvo sostinėse. Todėl natūralu, kad būtent vilniečius fotografus šis aspektas labiausiai domino. Skambių šūkių, užrašų, piešinių fiksavimas viešose erdvėse buvo ne tik G. Zinkevičiaus kūrybos viena pagrindinių temų. Plakatus, sovietinę ideologiją aukštinančius stabus ir tuometės galios simbolius fiksavo Algirdas Šeškus, Vitas Luckus, Alfonsas Budvytis, Vytautas Balčytis ir kt. Bet, kitaip nei anksčiau, kaip sako A. Narušytė, „nuo tradicinės lietuviškos fotografijos nusigręžusių menininkų dėmesys to meto vaizdinei agitacijai liudijo ne ištikimybę sovietiniam režimui, o skeptiškas nuotaikas, kritišką požiūrį ir pranašavo neišvengiamas permainas“. Nepageidaujamų, erzinančių objektų fiksavimo procesas, o ir pati fotografija tapo savotiška susidorojimo su šiais reiškiniais priemone.

Kai prarandamos prasmės

Fiksuodamas plakatus G. Zinkevičius neapsiribojo vien jų turiniu. Jo fotoobjektyvas apėmė ir stendus, prie kurių jie pritvirtinti. Aplinkines erdves, kuriose jie stovėjo ar kabojo, todėl fotografijose konstruojamas prasminis laukas dar labiau praplečiamas. Dialogą mezga ne tik tarp skirtingų plakatų sluoksnių ar likusių jų atplaišų atsirandančios prasminės jungtys, bet ir tarp spaudinio fizinės būklės, jame vaizduojamo turinio ir realaus gyvenimo ryškėjantys santykiai. Akivaizdu, kad plakatuose skelbiamos tiesos konfliktuoja su tikrove, bandydamos įbrukti neegzistuojančius teiginius. O tikrovė, tarsi šaipydamasi iš aptriušusių deklaracijų, konstatuoja akivaizdų jų nusidėvėjimą – ankstesnių prasmių praradimą. Kartu su plakatais įamžinęs kaitos požymius (aptrupėjusias sienas, išklibusius šaligatvius ir pan.), autorius išryškino visai ką kita, nei skelbiama stenduose. Aplinka, kaip ir gyvenimas, pernelyg aptriušusi, kad patikėtum, jog teigiami pokyčiai jau prasidėjo. Tarsi atsitiktinai, per neapsižiūrėjimą atsiradę vaizdų sugretinimai išryškina fotografo poziciją. Kartais ji ironiška, kartais sarkastiška, bet visuomet kritiška anuometės pseudorealybės atžvilgiu.

Radijo komentaras

A. Narušytės skaitomas „radijo komentaras“ šioje parodoje taip pat nėra vienareikšmis. Pasak meno teoretikės, šis tekstas buvo parašytas specialiai G. Zinkevičiaus „Plakatams“, ir yra skirtas ne tik žiūrovui pristatyti kontekstą, supažindinti su svarbiausiais įvykiais, turėjusiais įtakos meno istorijos raidai. Anot autorės, tikėtina, kad šis komentaras gali veikti ir kaip dirgiklis. Erzinantis ir brukantis svetimą nuomonę, kurios suvokėjas galbūt visai nenori girdėti. Būtent toks santykis su radijo laidomis mus ištinka kiekvieną dieną, įsijungus radijo imtuvą. Priimti šią informaciją ar ją atmesti – suvokėjo pasirinkimas. Galima likti prie G. Zinkevičiaus „Plakatų“ ir čia pat klausytis A. Narušytės minčių. Galima išeiti iš parodos iki galo taip ir nesuvokus, ką skirtingomis, bet kiekvienam autorių būdingiausiomis raiškomis buvo siekiama ištransliuoti.

Pasibaigusi sovietinės ideologijos šlovinimo epocha, kaip ir stori plakatų sluoksniai G. Zinkevičiaus fotografijose, paliko sujauktas, apskurusias kažkada itin gajų idėjų liekanas, kurios, nors ir tebesaugo sovietinės santvarkos atgarsius, jau seniai prarado pagrindinę savo paskirtį – įtikinti tuo, kas yra neįmanoma.

Paroda „Plakatai“ veiks iki gegužės 7 d.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose,

Klaipėdos fotografijų galerijoje (Didžioji Vandens g. 2)

KKKC veikia trečiadienį–sekmadienį 11–19 val., Velykų sekmadienį uždaryta.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau