Į Dolomitines alpes – sniego ir vyno

Publikuota: 2016-12-31 Autorius: Rašyti komentarą

Trentino-Alto Adidžės regionas Šiaurės Rytų Italijoje, kurio teritorijoje stūkso dalis įstabiųjų Dolomitinių Alpių, slidinėjantiems lietuviams puikiai žinomas – vien dėl geriausiu Italijos slidinėjimo arealu vadinamos Val Gardenos. Kita vertus, regionas įdomus ne vien dėl žiemos sporto džiaugsmų, bet ir dėl savo geopolitinės padėties, istorijos, plačiausių turizmo galimybių vasarą. Žinoma, ir dėl putojančiųjų „Trentodoc“ vynų, kurių Lietuvoje jei ir yra, tai labai nedaug.

Dolomitinių Alpių kalnų šlaituose vietos vyndariai išnaudoja kiekvieną tinkamą žemės metrą. Beatričės Laurinavičienės nuotr.
Dolomitinių Alpių kalnų šlaituose vietos vyndariai išnaudoja kiekvieną tinkamą žemės metrą. Beatričės Laurinavičienės nuotr.

Tarptautinės parodos „Vinexpo“, 2016 m. gegužę vykusios Honkonge, rengėjai išplatino prognozes apie putojančiųjų vynų suvartojimą: pasaulinėje rinkoje jis pradėjo kilti nuo 2015-ųjų ir toliau kils bent iki 2019 m. Skaičiuojama, jog šiuo laikotarpiu vyno pardavimai augs 1,4%, o putojančiųjų vynų, kurie sudaro 8% viso kasmet pasaulyje nuperkamo vyno kiekio, – net 7,4%. Nieko nuostabaus, jei galvoje turėsime ne tik šampaną, bet ir kitus tradiciniu Šampanės metodu gaminamus premium klasės vynus. Tačiau yra vienas „bet“: bepigu jų rasti vyną gaminančiose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje. O pabandyk Lietuvoje nusipirkti lambusco, kurį vyndarys iš rūsio parduoda po 15 Eur, „Franciocorta DOCG“ ar „Trentodoc“ vynų. Pastarųjų nemažai teko ragauti Italijoje, pas Trentino provincijos vyndarius.

Susipažinkime – „Trentodoc“

Trento DOC apeliacijos putojančiuosius vynus vienija prekių ženklas „Trentodoc“, Lietuvoje jie itin menkai žinomi, nors pasiekia jie puikios kokybės. Kartu su lygiai taip pat menkai mums žinomais „Franciocorta DOCG“ vynais (šie daromi gretimame Lombardijos regione ir vertinami net geriau nei pirmieji) jie vadinami stipriausiais itališkaisiais šampano konkurentais, mat gaminami tuo pačiu klasikiniu methode champenoise, pagrįstu antrine vyno fermentacija buteliuose. Su mielėmis šie vynai brandinami ilgai, pagal reglamentą mažiausiai 24 mėn., dažnai ir daug ilgiau. Vyndariai sako, jog kiekvienas su mielėmis sykiu praleistas mėnuo vynui prideda kokybės.

Trento DOC apeliacija priglobia baltuosius ir rožinius putojančius vynus iš šampanui įprastų vynuogių veislių – ‚Chardonnay‘, ‚Pinot Noir‘, ‚Pinot Meunier‘, ‚Pinot Blanc‘. Jų gamybą – nuo vynuogynų iki išpilstymo – kontroliuoja „Consorzio di tutela vini del Trentino“, pakvietęs saujelę žurnalistų iš viso pasaulio į 79-ąjį festivalį „Mostra Vini Del Trentino“, sykiu – ir pas gamintojus.

Iš pradžių buvo „Ferrari“

Svarbiausia prestižinio „Trentodoc“ gamintoja – „Ferrari-Fratelli Lunelli“, Lunelli šeimos įmonė. Nuo jos ir pradėkime. Į kelionės programą vizitas į „Ferrari“ vyninę nebuvo įtrauktas – šeima tą savaitgalį minėjo svarbią sukaktį ir turėjo gausybę svečių. Tačiau priešpaskutinę kelionės dieną mūsų vadovė, autoritetinga vyno ekspertė Michele Shah, užsiminė apie galimybę aplankyti „Ferrari“. Kas nori? Nori visi, ir tie, kurie ten jau lankėsi, ir kurie dar ne. Aš – tarp pirmųjų, bet irgi entuziastingai keliu ranką. Pakeliui į oro uostą sukame į „Ferrari“ vyninę. Mus pasitikusiai merginai Michele tarsteli, jog nesame tiesiog smalsuolių grupelė, tad vizitas dalykiškas: kyštelim nosį į muziejų, daryklą, ragaujam vynus.

nuotrauka::1

„Ferrari Perle Blanc de Blanc“, 2007 – intensyvaus, tačiau rafinuoto aromato: prinokusių obuolių, imbiero, citrinų žievelių, prasimuša lengva duonos plutos nata, poskonyje – migdolai ir šiek tiek sūrumo, „Wine Spectator“ vertintojai nepagailėjo jam 91 balo.

„Perle Nero“, 2008 – iš 100% ‚Pinot Noir‘, turi vynuogei būdingo žemės, šlapių lapų, sykiu – citrusinių vaisių ir obuolių, pyrago aromatų, poskonyje – labai aiškūs mineralai.

2007-ųjų „Riserva Lunelli“ iš 100% ‚Chardonnay‘ nuo mielių nupiltas 2016 m., ragaujame jį iš didelių raudonojo vyno taurių, taip geriau išsiskleidžia turtinga, sudėtinga aromatų puokštė, joje pinasi kepinių, prieskonių, džiovintų vaisių natos, pasiskolintos iš ąžuolo statinių, kuriose vynas brendo.

Važiuojame į šeimos vilą „Margon“. Kad už 20 min. kelio nuo Trento centro esanti vila čia jau stovėjo 1566-aisiais, liudija įrašas vienoje iš freskų, puošiančių menę. Dar vyninėje pažadėta staigmena – „Giulio Ferrari riserva“, magnum butelis. Kremiškas ir sykiu minerališkas vynas, stipriai juntama apelsinų džemo nata. Nenumatyta staigmena – vienas iš Lunelli šeimos narių, aprodantis svečiams vilą. Būrelis prisijungia prie mūsų, fotografuojame ir fotografuojamės, atkemšamas kitas magnum.

Prekių ženklo istorija

Pastabiam žmogui gali kilti klausimas dėl dviejų pavardžių bendrovės pavadinime. Reikalas nesudėtingas: terminas „Trento putojantieji“ radosi po 1902 m., kai Giulio Ferrari, tuomet jaunas enologas su Karališkosios žemės ūkio mokyklos San Mikelėje diplomu ir vyndarystės patirtimi, įgyta Šampanėje, Epernė, padarė pirmuosius 500 butelių putojančiojo vyno. ‚Chardonnay‘ sodinukų į gimtąjį Trentą jis parsivežė 1897 m., pasodino juos vos keli žingsniai nuo Duomo aikštės, o po kurio laiko įkūrė pirmąją putojančio vyno gamyklą ir ėmė jį daryti tradiciniu Šampanės metodu.

Ponas Ferrari savo vaikų neturėjo, tad pakvietė vietinės vyninės savininką Bruno Lunelli pavaduoti jį – prižiūrėti pardavimus, beje, jau visame pasaulyje.

Bruno ir trys jo sūnūs vyno daryklą pavertė viena žinomiausių, sėkmingiausių pasaulyje. „Ferrari“ vynai tapo pirmaisiais putojančiais itališkaisiais vynais, kuriems buvo suteikta kontroliuojamos kilmės kategorija (DOC), ir antraisiais pasaulyje – po šampano.

Dabar „Ferrari“ vadovauja p. Bruno anūkai Marcello, Matteo, Camilla ir Alessandro, o jų puoselėjamas prekių ženklas siejasi ne vien su vynu, bet ir su prašmatniu itališku gyvenimo stiliumi.

Ne vien „Ferrari“

Kas žino „Trentodoc“ vynus, žino ir „Cesarini Sforza“ – šią vyninę 1974 m. įkūrė kunigaikštis Lamberto Cesarini Sforza sykiu su kitais putojančiojo vyno pionieriais. Apie galimus tolimus jo ryšius su karaliene Bona Sforza, kadaise į dvarą Vilniuje iš Italijos atsisiųsdindavusią vyno, vyninėje nerasi nė menkiausios užuominos. Bet kuriuo atveju, jei tas vynas buvo bent kiek panašus į ragautąjį – turėjo būti puikus.

Vyno autoritetas Robertas Parkeris savo „Wine Advocate“ apie „Cesarini Sforza“ vyninės „Tridentum“ linijos rožinį „Trento Metodo Classico Tridentum Rosé“, 2007 m. sako, jog šis vynas iš ‚Pinot Noir‘ vynuogių yra įspūdingai intensyvus ir gilus, puikaus džiovintų spanguolių, medaus, mėtų aromato, gera rūgštis su išreikštu miško uogų, ypač laukinių aviečių, skoniu, ir skiria jam 89 balus. Man didžiausią įspūdį paliko ne puikūs, elegantiški „Tridentum“, o „Aquila Reale“ linijos riserva vynai. Užsimerkiu, galvoje rikiuojasi žodžiai: elegantiškas, minerališkas, cukruoti vaisiai, skrudinta duona...

nuotrauka::2

Vyninėje mums surengiama nedidelė vertikali šių vynų degustacija: 2003, 2005, 2007 ir 2008 m. derlių, iš 100% ‚Chardonnay‘ vynuogių, augančių Čembros slėnyje 500 m virš jūros lygio. Tris raudonus šauktukus rašau prie 2005-ųjų metų vyno. Pasirodo, ir itališkasis vynų žinynas „Gambero rosso“ išrinko jį geriausiu putojančiu Italijos vynu.

Roverete, visai netoli Gardos ežero veikiančios kur kas mažesnės vyninės „Letrari“ vynai – taip pat „Gambero rosso“ favoritai. 1976 m. ją įkūrė dar vienas putojančiųjų „Trentodoc“ pionierius Leonello Letrari, dabar vyną daro jo dukra Lucia ir sūnus Paolo Emilio.

Turimuose 23 ha vynuogynuose aplink Valagariną Letrari augina vietines ir tarptautines veisles. Iš Trentino DOC derliaus daro įstabius putojančiuosius „Trentodoc“; ponas Leonello pirmasis provincijoje pradėjo daryti žinovų taip vertinamus dosaggio zero (brut nature) vynus, į kuriuos per antrąją fermentaciją nebededama cukraus.

nuotrauka::3

Įspūdingas jų „Brut riserva“ – iš aukštai Alpėse augančių 60% ’Pinot Noir‘ ir 40% ’Chardonnay ‘, mažiausiai 48 mėn. praleidęs su mielėmis. Kompleksinės vaisių, žolynų, minerališkos natos; kreminės tekstūros, vaisiškas, su aiškia skrebučių nata – šis vynas tarsi apatinis laiptelis kylant iki „Letrari Riserva del Fondatore“, su mielėmis išlaikyto 96 mėnesius. Aliejingo, geriausiems šampanams nenusileidžiančio vyno aromate juntami sunokę vaisiai, medus, palaikius jį taurėje prasimuša mineralai. Puikus rūgšties balansas, ilgas poskonis. Daromas tik gero derliaus metais iš ‚Chardonnay‘ ir nedidelės dalies ‚Pinot Noir‘, pagaminama jo vos 3.000 butelių per metus. Ar reikia sakyti, kad Lietuvoje jo nėra?

Kooperatyvas irgi gali

Neperdedant, staigmena buvo 1904 m. įkurto „Mezzacorona“ kooperatyvo vynai, paneigę iš Pietų Italijos parsivežtą nuostatą, jog kooperatyvai, kad ir kaip save pateiktų, gamina tik plataus vartojimo vynus. „Mezzacorona“ – antras pagal dydį, po „Cavit“, Trentino vyno kooperatyvas, jam priklauso 1.300 narių.

Šio kooperatyvo mastą sunku suvokti: tai tarsi kelios vyninės po vienu didžiuliu modernišku stogu Trento pakraštyje, Alpių papėdėje. Iš vietinės medienos suręstas banguotas stogas atkartoja „pergola“ vynuogių auginimo sistemą. Viduje stūkso neužmatomo ploto darykla, kurioje rikiuojasi plieno talpyklos po 60.000 l.tūrio. Kooperatyvo būstinės patalpos primena oro uostą, regis, tuoj pasigirs pranešimas, jog prasidėjo įlaipinimas į lėktuvą.

Matteo pasakoja daug ir įdomiai – apie dirvožemius, seksualiai suklaidintus vabzdžius, vietos vynuogių veislių savybes ir skirtumus, apie tai, jog 80% Trentino provincijos ūkių augina vynuoges kooperatyvams, likusieji – maži gamintojai. Tai reiškia, kad kooperatyvų įtaka labai didelė. Tarkime, jei augintojas tampa „Mezzacorona“ nariu, vynuoges gali parduoti tik jam.

Kooperatyvo vynuogynai užima 3.000 ha, maždaug trečdalį vynuogių, apie 30.000 t, jie užsiaugina Trentino provincijoje. Pagrindinės veislės – ‚Pinot Grigio‘, ‚Chardonnay‘ , ‚Teroldego Rotaliano‘ ir ‚La Grein‘ – vietinė Trentino ir Alto Adidžės vynuogė. Vyndarys Matteo Covazzi pasakoja, jog geriausios ‚Chardonnay‘ paliekamos „Rotari“ prekių ženklo putojantiems vynams, per metus jų padaroma 2,5 mln. butelių. Bendras pagaminamo vyno kiekis – 50 mln. butelių per metus. Baziniai su mielėmis paliekami mažiausiai 20 mėn., riserva vynai – nuo 3 iki 6 metų. Standartinis „Rotari brut“ gali būti lyginamas su gero gamintojo baziniu šampanu. Ragaujame, tikrai geras vynas. Tačiau vis tiek tempia už liežuvio paklausti, ar didžiulis konsorciumas, darantis vynus pramoniniais kiekiais, gali padaryti ypatingų vynų. Į tai Matteo atsako atkimšdamas 1995-ųjų derliaus šimtaprocentinio „Chardonnay“. Vynas išlaikytas 20 m., bet vis dar uždaras.

Paskiau ima skleistis šiltos duonos, medaus,gėlių aromatai, jis puikios rūgšties ir labai minerališkas. Štai tau ir kooperatyvo vynas.

Taigi – jei keliausite į Dolomitines Alpes tai bus gera proga paragauti „Trentodoc“ vynų. Jie to verti.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau