Žaliojoje arbatoje – „pailginto veikimo“ kofeinas

Publikuota: 2017-03-19
Tarp mėgstamiausių arbatų 45% lietuvių nurodo žaliąją. Raimondos Godaitės nuotr.
Tarp mėgstamiausių arbatų 45% lietuvių nurodo žaliąją. Raimondos Godaitės nuotr.

Prieš egzaminą ar darbo pokalbį patariama išgerti kavos, o žaliąją arbatą gurkšnoti norint išlikti darbingam ilgą laiką. Kaip tik šią arbatą, kaip atskleidžia „Skonio ir kvapo akademijos“ užsakymu atliktas „Spinter“ tyrimas, tarp mėgstamiausių nurodo 45% lietuvių. VŽ „Savaitgalis“ domėjosi, kaip tokią arbatą išsirinkti ir paruošti.

Arbatos espresas

„Netiesa, kad kava tonizuoja labiau už arbatą“, – tvirtina Andrius Žilinskas, „Skonio ir kvapo akademijos“ lektorius. Anot jo, kavos kofeinas veikia staiga – organizmui sukelia stresą, nuo jo padažnėja pulsas, o žaliosios arbatos poveikis lėtesnis, bet trunka ilgiau.

Stipriausiai tonizuojančia jis vadina mačią, kitaip vadinamą arbatos espresu. Skirtingai nei tradicinė žalioji arbata, arbatžolės, iš kurių gaminama mačia, yra sutrintos į vandenyje tirpius miltelius.

Pašnekovas sako, kad ne visi arbatžolėse esantys antioksidantai ir mineralinės medžiagos išsiskiria, kai jos užplikomos karštu vandeniu, bet mačios arbatos puodelyje dėl jos konsistencijos ištirpsta visos šios medžiagos.

Kava, mačia ar matė

Dovilė Grigalavičienė, „Skonio ir kvapo akademijos“ arbatos žinovė, sako, kad kava ir arbata tonizuoja, bet skirtingai. Kavos kofeino poveikis pajuntamas per 15 minučių ir trunka maždaug pusvalandį. Mačia „suveiks“ po 20 minučių, o jos kofeino poveikį jausime apie 1,5 valandos.

Pagal tonizavimo poveikį į kavą labiausiai panaši matė: joje esantis kofeinas greitai pajuntamas, bet greitai ir „išgaruoja“. Ši arbata turi daugiau kofeino nei kava, todėl jos poveikis labai greitas. Kita vertus, matė geriama vis iš naujo užplikant tas pačias arbatžoles, tad kofeino kiekis joje mažėja, o sulig kiekvienu užplikymu išsiskiria vis kitos medžiagos.

Plikyti nereikia

Tyrimas rodo, kad vyresni žmonės dažniau geria juodąją, o jaunimas – žaliąją arbatą. Pastaroji dažnai siejama su sveika gyvensena. Kita vertus, žaliųjų arbatų spektras yra labai platus, vienos gydo, kitos tonizuoja, trečios migdo, bet ne visos valo ar kitaip gydo organizmą.

Tyrimas rodo, kad žaliąją arbatą 41% lietuvių ruošia vis dar netinkamai – pliko verdančiu vandeniu. Anot p. Žilinsko, tokiu vandeniu užpylus arbatžoles, išgaruoja taninai, augalinė rauginė medžiaga, kuri arbatai suteikia malonų aitrumą, skonį ir aromatą, todėl žalioji arbata tampa karti ir bekvapė.

„Mėgstančių žaliąją arbatą būtų dar daugiau, jeigu jos neplikytume verdančiu vandeniu. Ši taisyklė galioja visoms arbatoms, bet žalioji jautriausiai reaguoja į paruošimo būdą“, – sako p. Andrius.

Kaip ir gausybė literatūros apie arbatą, žaliąją jis pataria užpilti 70–85°C laipsnių vandeniu. Neturint specialaus temperatūros režimą reguliuojančio virdulio paprasčiausias būdas atvėsinti vandenį – išjungus virdulį palaukti maždaug 5 minutes.

Plikyti ne vieną kartą

Ponas Žilinskas primena, kad žaliąją arbatą galima plikyti daugiau nei vieną kartą. Tas pačias arbatžoles kinai užpliko net 5 kartus, o pirmasis puodelis dažnai paaukojamas „arbatos dievams“. Plikant tas pačias arbatžoles kelis kartus, svarbu neleisti joms išdžiūti.

Minkštas vanduo

Virti vandenį elektriniuose virduliuose nėra kenksminga, bet patariama naudoti ne plastikinį, o metalinį virdulį. Arbatos žinovas sako, kad kinai vandenį arbatai verda ketaus virduliuose, nes ši medžiaga sutraukia kalkes ir taip suminkština vandenį. Kuo minkštesniu vandeniu užplikomos arbatžolės, tuo ryškiau atsiskleidžia arbatos skonis.

Skaniausia – šviežia

Lektorius pataria pirkti naujausio sezono arbatą, nes kuo ji šviežesnė, tuo skanesnė. Anot jo, naujas arbatžolių skynimo sezonas prasidės maždaug po mėnesio, o praėjus dar šiek tiek laiko parduotuvėse atsiras šviežios arbatos.

Tyrimas rodo, kad net pusė arbatos mėgėjų mano, jog arbata neturi galiojimo laiko. Pašnekovas aiškina, kad pagal higienos normas arbata turėtų būti suvartojama per 2 metus, tačiau gamintojai dažniausiai nurodo 5 metų laikotarpį.

Vienintelė arbata, neturinti galiojimo laiko, yra brandinta žalioji pu-erh arbata: kuo ji senesnė, tuo arbatos žinovų ir mėgėjų yra labiau vertinama.

Savo tradicijų neturime

Lietuva nuo seno laikoma kavos šalimi, nes šio produkto visada buvo importuojama daugiau nei arbatos. Kita vertus, minėtasis „Spinter“ tyrimas rodo, kad arbatą mėgstame taip pat kaip ir kavą, ? pirmenybę šiam gėrimui teikia 24%, arbatai – 22%, o abu gėrimus lygiai taip pat mėgsta 48% respondentų.

Mūsų arbatos gėrimo tradicijas formavo ne viena šalis. Ponia Grigalavičienė pasakoja, kad šalia Vilniaus esančiuose Užutrakio ir Lentvario dvaruose buvo puoselėjamos skirtingos arbatos gėrimo tradicijos. Viename vykdavo prancūziškos, kitame ? britiškos arbatėlės. Anot pašnekovės, Rusijos kaimynystė taip pat darė įtaką lietuviškoms arbatėlėms: „Jeigu namuose arbatą plikote arbatinuke, o ne puodelyje, vadinasi, vadovaujatės rusiškomis arbatos gėrimo tradicijomis. Europoje beveik niekur šio gėrimo neplikydavo arbatinuke.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau