VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Publikuota: 2017-04-17
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Neviltis gali suimti, kai pagalvoji, kiek pasaulyje, ir Lietuvoje taip pat, sukuriama ir išleidžiama gerų knygų. Suvoki, kad penkių gyvenimų neužtektų joms visoms perskaityti. Tačiau bent kažkiek – visuomet įmanoma. Rekomenduojame.

Laiko triukšmas

Julian Barnes, išvertė Nijolė Regina Chijenienė, „Baltų lankų“ leidykla, 2017 m.

Julianas Barnesas (g. 1946) kritikų vadinamas britų literatūros chameleonu, idėjų romano Renesanso architektu, o jo kūryba lyginama su Italo Calvino, Jameso Joyce’o ir Milano Kunderos. Jis intelektualus ir sykiu lengvai skaitomas ne vien todėl, kad jo romanai nedidelės apimties, išskyrus „Flobero papūgą“ („Baltos lankos“), tačiau pirmiausia dėl pasakojimo lengvumo ir tikslumo.

Galima tik spėlioti, kokius savo talento mygtukus jis spaudė rašydamas romaną „Laiko triukšmas“, kurio pagrindinis personažas rusų kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius (1906–1975) pateko Stalino valdžios nemalonėn. Kartais subtiliai, kartais atmiešdamas tekstą juoduoju humoru, J. Barnesas analizuoja kūrybos (ne)įmanomybę totalitarizmo akivaizdoje, istorijos įkalinto žmogaus kompromisus su sąžine, nuolatinį balansavimą tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo. Jis pasakoja apie menininką, pardavusį sielą partijai, kad galėtų kurti.

Vegetarė

Han Kang, išvertė Martynas Šiaučiūnas–Kačinskas, leidykla „Vaga“, 2017 m.

Pietų Korėjos autorės Han Kang romanas „Vegetarė“ – graži, bet žiauri, baugi ir kartu kerinti istorija apie maištą ir tabu, naikinančią aistrą ir erotiką, nesutaikomą skirtingų asmenybės pusių – godžios ir primityvios bei atsakingos už šeimą ir visuomenę – konfliktą ir netikėtą, beveik kafkišką, sielos metamorfozę. Romanas 20160 m. apdovanotas prestižine „The Man Booker International“ premija, „The New York Times Book Review“, „Time“, „Wall Street Journal“, „The Economist“, kiti leidiniai jį išrinko viena geriausių metų knygų.

„Vegetarės“ veiksmas vyksta šių dienų Seule, kur pareiginga žmona Jonghė ir jos vyras gyvena įprastą gyvenimą. Tačiau vieną naktį, susapnavusi košmarą, Jonghė nusprendžia nebevalgyti mėsos. Šalyje, kur nuolankiai paklūstama papročiams, moters sprendimas pasirinkti „augalo“ gyvenimą – šokiruojanti subversija. Tai alegorinis romanas apie šiuolaikinę Pietų Korėją, o kartu pasakojimas apie maniją, pasirinkimą ir bandymus suprasti kitą.

Kraujas mėlynas

Undinė Radzevičiūtė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017 m.

2015-ųjų Europos Są­jun­gos literatūros pre­mijos laureatės U. Radze­vičiūtės naujas romanas „Kraujas mėlynas“ yra skaitomas ir aptariamas. Vieni žavisi jos užmoju „įsikirsti“ į istorinę temą, kiti abejoja istorijos autentiškumu, ir visi drau­ge giria stiliaus originalumą bei minties koncentraciją.

„Kraujo spalva pasikeičia dėl to, kad nuolat valgant iš sidabrinių indų į jį patenka sidabro dalelių. O kai sidabro dalelės į šeimos kraują patenka keletą šimtmečių iš eilės, tas kraujas tampa lyg užnuodytas. O užnuodytas kraujas didina žmogaus ambicijas. Didelės ambicijos ne visada pavojingos, bet jei susiklosto palankios aplinkybės joms augti, galima lengvai pasiekti tą ribą, kai jos pradeda naikinti viską aplinkui. Netgi patį ambicijų turėtoją. Ir veda ir jį, ir tuos, kurie su juo, į mirtį“, – taip apie romaną, pasakojantį apie vieną iš Europos šeimų šiaurinę šaką, veikusią už LDK sienos, Livonijoje, rašo autorė. O kūrinio pradžioje pateikia intriguojamų detalių apie savo ryšį su aprašoma Livonijos gimine.

Paryžiaus paslaptis

Karen Swan, iš anglų k. vertė Aušra Kaziukonienė, „Tyto alba“, 2017 m.

Karen Swan – buvusi mados žurnalistė, parašiusi tris populiarius romanus. Vienas jų – „Paryžiaus paslaptis“ – apie pabėgimą į Paryžių, į meno pasaulį, į miestą, kuris „niekada nesibaigia“. Paryžius – ne vien meilės, bet ir paslapčių miestas. Miestas, turintis praeitį. Okupuotas ir griautas, randuotas ir žaizdotas, jame daug lobių, kurie atsiveria, kai to mažiausiai tikiesi. Kaip butas, kuris ilgus dešimtmečius glūdėjo užmarštyje, – pilnas dulkėmis padengtų neįkainojamų meno kūrinių, priklausančių turtingai ir įtakingai Vermeilų šeimai.

Bet ar tikrai yra taip, kaip tikina buto savininkai? Pagrindinė romano veikėja Flora – „jauna, bet patyrusi“ meno kūrinių vertintoja, norėdama įvertinti tame bute sukauptus meno lobius, privalo ištirti jų istoriją. Netrukus ji ima suvokti, kad tai, kas prasidėjo kaip istorinis tyrimas, virsta uraganu, galinčiu sugriauti turtingos ir garsios Vermeilų šeimos pamatus ir aukštyn kojomis apversti jos pačios gyvenimą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau