Nausėda: informacija dozuojama tik buratinų šalyje

Publikuota: 2017-03-17
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Valstiečių partijos nariai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas įregistravo pataisą, kuri įteisintų prievolę, kad žiniasklaidos priemonių turinyje būti pateikiama ne mažiau kaip 50% teigiamos informacijos ir ji turėtų būti pateikiama pirmuosiuose puslapiuose. O Petras Gražulis siūlo taikyti pinigines baudas. Tai jau ne pirmas kartas, kai bandoma apriboti žiniasklaidą varžančias priemones.

Į valstiečių-žaliųjų užmojus jau suregavo ir prezidentūra.

„Tai – nesusipratimas. Cenzūros laikai baigėsi prieš 27 metus“, – Prezidentės Dalios Grybauskaitės reakciją cituoja jos patarėja Valė Čeplevičiūtė.

Verslo atstovai dar griežtesni, jie politikams siūlo „dekorumpuotis“, spręsti valstybes problemas – tuomet ir žiniasklaidoje rasis daugiau pozityvių naujienų.

Informacija dozuojama tik buratinų šalyje

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, išgirdęs klausimą apie valstiečių-žaliųjų siekius nustatyti gerų-blogų naujienų balansą žiniasklaidoje, nesulaikė juoko. Anot jo, jeigu priklausytų viskas nuo atspindžio, o ne nuo realybės, matyt, tuomet viskas valstybėje būtų gerai. Ekonomistas patikina, kad neigiamų naujienų srautas jo nepadaro „fanatišku skeptiku dėl Lietuvos ateities – tiesiog pamačius, kas yra negerai – žinai, ką reikia taisyti“.

„O jei gyventume buratinų valstybėje, kurioje kažkas dozuotų teigiamos/neigiamos informacijos srautą ir mėgintų tokiu būdu padaryti žmones laimingesniais, tai būtų kažkas tokio.... Pasaulyje yra valstybių, kur pakoreguojamas teigiamos ir neigiamos informacijos santykis, ir kartais taip nudozuojama, kad neigiamos informacijos ir nelieka. Bet mes turbūt nenorime tapti tokia valstybe, viena tokia yra toli toli Rytuose“, – ironizuoja pašnekovas.

Kita vertus, jis atkreipia dėmesį, kad savotiškas balansas yra ir tuomet, kai žmonės iš valdžios tribūnų girdi, kad viskas daroma gerai, kad nėra jokių sunkumų ar problemų, o žiniasklaida atstato gamtos balansą, kai labiau orientuojasi į trūkumus ir į tam tikras negeroves.

Pono Nausėdos nuomone, daryti įtaką žiniasklaidai 21 amžiuje yra beviltiškas reikalas. Anot jo, galima bandyti daryti įtaką vienam žiniasklaidos kanalui, bet niekada tai negalios visai medijai.

„Dekorumpuoktės ir nebus apie ką rašyti“.

„Esu girdėjusi apie pozityvumą žiniasklaidoje skatinančias iniciatyvas užsienyje, tačiau nė karto – apie bandymus uždrausti atskleisti nusikalstamą veiklą“, – VŽ sako Rūta Skyrienė, Investors‘ Forum vykdomoji direktorė.

Jos nuomone, mūsų žiniasklaidoje iš tiesų gausu negatyvių, skaudžių, kriminalinių naujienų.

Tačiau „kaip viešinti ir ką dėti į pirmą puslapį, kaip pateikti žinią, turėtų spręsti pati žiniasklaida. Tam yra savireguliacijos mechanizmai“.

„Lietuvoje savireguliacija nuvertinama, esą visi jie ten kvailiai, nieko nesupranta, todėl reikia priimti įstatymą ir nuleisti tvarką iš viršaus. Iš tiesų asociacijos, sektoriaus dalyviai gali ir geba susitarti“, – aiškina p. Skyrienė.

Ypač griežtai pašnekovė pasisako apie politikų norą būti pristatomais geresniais nei yra iš tiesų ar net teorinius bandymus riboti žiniasklaidą, aiškinantis korupcijos atvejus.

„Sorry guys, dekorumpuokitės ir žiniasklaidai nebus apie ką rašyti. Nepalaikau net minties, kad tokiais atvejais galima riboti žiniasklaidą“, – kalba p. Skyrienė.

Apynasrių pynė

Pernai metų gale jau buvo įregistruotos Civilinio kodekso pataisos numatančios, suvaržymus žiniasklaidai skelbti visuomenei reikšmingą informaciją apie viešus asmenis ir įtvirtinti privilegijuotą politikų apsaugą nuo kritikos. Tačiau sukritikavus jas visuomenei ir Prezidentei, jos buvo atšauktos.

Naujasis įregistruotas projektas numato, kad „viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. (....). Visuomenės informavimo priemonės turinyje turi būti ne mažiau kaip 50% teigiamos (pozityvios) informacijos ir ji pateikiama informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose.“

Tačiau kaip rodo aiškinamasis raštas, valdantiesiems kliūva ne vien neigiamos naujienos, bet labiau faktas, kad „žiniasklaidos akiratyje itin dažnai atsiduria korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas bei kitos problemos.

„Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija. Nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei žiniasklaida dažnai išauga dėl nestabilios ekonominės situacijos valstybėje, dėl per didelio dėmesio neigiamai informacijai“, – rašoma Seimo narių aiškinamajame rašte.

Tuo metu kita grupė Seimo narių, vedami Petro Gražulio, užregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos būtų galima žiniasklaidą bausti piniginėmis baudomis. Tais atvejais, jei žiniasklaida pažeistų minėtame įstatyme įtvirtintas nuostatas, būtų taikomos piniginės sankcijos, apibrėžtos Administracinių nusižengimų kodekse.

Siūloma, kad spausdintinei žiniasklaidai (ir internetiniams portalams) galėtų būti taikomos 101–150 Eur nuobaudos, pakartotinai nusižengus – 150–400 Eur. O televizijoms baudos būtų didesnės – atitinkamai 150–600 Eur ir 600–2.000 Eur.

Partija atsiriboja

Ponios Šakalienė tikina, kad gerų ir blogų žinių balansas iškreiptas, o pastarosios daro neigiamą įtaką visuomenei.

„Žiniasklaida turi teisę ir pareigą pranešti visuomenei žinias – kas vyksta, kas blogai ir kas gerai. Ir vis tik mūsų žiniasklaidoje negatyvios informacijos dominavimas yra stulbinantis. Nors jau ne viena žiniasklaidos priemonė mato, kad mums trūksta pozityvios informacijos, imasi labai reikalingų iniciatyvų skleisti žinias apie mūsų šviesuolius, įkvepiančius projektus, gerus darbus, bet tendencija išlieka akivaizdžiai neigiama – pozityvūs dalykai išlieka medijų paraštėse. Jei negatyvi žinia pastebima išsyk, pranešama plačiai ir dažnai eskaluojama (kartojama, neretai papildant nežymiomis naujienomis ar net be jų, kartais netgi prarandant bet kokią informacinę vertę), tai pozityvios žinios sklaida net nesulyginamai kuklesnė“, – rašoma Seimos narės išplatintame pranešime.

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija (LVŽS) atsiuntė pranešimą, kad trijų frakcijos narių pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra šių Seimo narių asmeninė nuomonė ir neatspindi frakcijos pozicijos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visapusiškai palaiko žodžio laisvės principą ir vieną pagrindinių jo garantų – nepriklausomą žiniasklaidą.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, išgirdusi apie siūlymus inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją, atsiriboja nuo šios viešai pasklidusios informacijos. Šis siūlymas dėl cenzūros nebuvo diskutuotas ar derintas frakcijoje, tad tai turi būti traktuojama kaip šių trijų siūliusių Seimo narių nuomonė, o ne visos frakcijos sprendimas. LVŽS bendru sutarimu cenzūros jokiai žiniasklaidos priemonei tikrai taikyti nežada“, – išplatintame pranešime teigia frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
71 UAB „Publicum Media“ 492,0% Vilniaus
151 UAB „Lion Communications Vilnius“ 317,5% Vilniaus
155 UAB „Alpha Baltic Vilnius“ 312,3% Vilniaus
303 UAB „Inter Krasta“ 217,7% Vilniaus
347 UAB „Ad Fingers“ 195,3% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau