Su dalgiais – į žiniasklaidos laukus

Publikuota: 2017-03-17
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Keli Seime aiškiai nuobodžiaujantys valstiečių-žaliųjų „proto bokštai“ eilinį kartą pažėrė „išminties“ krislų – sumanyta paravėti žiniasklaidos daržą idant ten želtų kuo daugiau grožio. Tokio, kuris šlovintų valdžios institucijas ir, šiukštu, kuo mažiau temptų į dienos šviesą jų nuodėmes.

Sovietiniais laikais žiniasklaida nė žodžio negalėjo cyptelėti be tokios įstaigos, kaip Glavlitas, palaiminimo. Šios santraukos šifruotė – Vyriausioji valstybės paslapčių saugojimo spaudoje valdyba. Rusijoje 1922 m. įkurta cenzūros institucija vešėjo ir sovietų okupuotoje Lietuvoje. Manėme, kad tai – negrąžinama praeitis. Klydome – ir Nepriklausomoje Lietuvoje kartas nuo karto atsiranda personų, saldžiose svajose pinančių apynasrį laisvam žodžiui, nostalgiškai žvelgiančių Rusijos, Baltarusijos, Šiaurės Korėjos patirties link.

Niekaip kitaip negalima įvertinti valstiečių-žaliųjų atstovų Seime Dovilės Šakalienės, Zenono Streikaus ir Roberto Šarknicko iniciatyvos įpareigoti žiniasklaidą pateikti mažiausiai 50% pozityvios informacijos.

Ir ne bet kur pateikti ją, o informacinės programos pradžioje arba pirmuosiuose puslapiuose. Ir tai dar ne viskas – minėta trijulė norėtų, kad „kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kitaip tariant, paskirtų asmenį, kuris bus lyg ir cenzorius, lyg ir buhalteris: kontroliuos, skaičiuos, kiek gi tos pozityvios informacijos jo „priemonėje“ tądien sudėliota… Tiesa, kas yra pozityvi informacija, parlamentarai nepaaiškina. Matyt, odės valdžiai. Ar pagiriamasis žodis kvailybei?

Ir visa ta iniciatyva – visai ne išmislas, greičiau kliedesiai.

Svarbiausia, kad minėtas trejetas ne šiaip postringauja – jie net surašė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Argumentai – verčiantys iš koto: „neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“.

Pataisų iniciatoriai nepatenkinti, kad korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas itin dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje, o tai skatina visuomenės nusivylimą.

Kažin, ar iniciatyvioji trijulė bent suvokia, ką šneka? Pasirodo, galima būti korumpuotam, vogti, naudotis tarnybine padėtimi, tačiau viešai kalbėti apie tai, rodyti žmonėms tikrąjį purvan įbridusių politikų ar valdininkų veidą (pavidalą?) – jau yra nepozityvi informacija, uždrauskime daryti tai kuo greičiau. Informacija nepozityvi, o minėtas elgesys – pozityvus? Jei tai – ne kvailumas, tuomet kas? Gal užsakymas, naudingas visiems a priori pasirengusiems žengti slidžiu keliu?

Žinoma, žurnalistai neatleidžiami nuo pareigos laikytis profesinės etikos kodekso, jie neturėtų „mėgautis“ kriminalinėmis naujienomis, nelaimių „preparavimu“ ir pan. Tačiau tai jau kiekvieno sąžinės ir moralės klausimas.

Sovietinės valdžios tradicijos, kai buvo viena partija, viena tiesa ir vienas jas vienijantis „gėris“, regis, braunasi į Seimo narių sąmonę. O kad jie nebūtų vieniši savo kovoje prieš laisvą žodį, siūlome pasidairyti – gal dar liko gyvų Glavlito darbuotojų. Pakonsultuos, padės. Ir pakontroliuos. Rasi, ir daugiau panašių idėjų pametės. Jei kitiems, rimtesniems darbams kompetencijos parlamentarams trūksta...

P.S.„Trumpai sakant, be manęs jokia visuomenė ir joks ryšys tarp žmonių nebūtų malonus ir patvarus“, – knygos pradžioje prabyla Kvailybė. Filosofinė Erazmo Roterdamiečio satyra „Pagiriamasis žodis kvailybei“ – itin rekomenduotina knyga nūdienos politikams.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
71 UAB „Publicum Media“ 492,0% Vilniaus
151 UAB „Lion Communications Vilnius“ 317,5% Vilniaus
155 UAB „Alpha Baltic Vilnius“ 312,3% Vilniaus
303 UAB „Inter Krasta“ 217,7% Vilniaus
347 UAB „Ad Fingers“ 195,3% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau