Kaip išgyventi sunkmetį

Europos centrinis bankas (ECB) po dvejų metų pertraukos atpiginęs skolinimąsi pasiuntė žinią, kad pereiname į naują ekonominio lėtėjimo ciklą.  Naujasis ECB vadovas Mario Draghi sprendimą grindžia laukiama „švelnia recesija“ euro zonoje.

Bazinę palūkanų normą ECB lapkričio 4 d. sumažino pirmą kartą nuo 2009 m., kai Lietuva ir daugelis kitų Europos šalių patyrė ekonominį nuosmukį, kai kritusi paklausa apkarpė įmonių pelnus, padažnėjo nemokumo atvejai, įmonių bankrotai, išaugo bedarbystė.

Ar Lietuvos verslas šiandien yra geriau pasirengęs laukiamai klimatinei ir ekonominei žiemai? 

Per pirmąją pastarosios krizės bangą lietuviškos kompanijos be išorinės pagalbos (naujų paskolų ir apyvartinio kapitalo injekcijų) galėjo išgyventi maždaug pusmetį. Dabar gi, jei susiformuotų panašios sunkmečio sąlygos, kokios užklupo 2009-iais, kompanijos galėtų išgyventi bent metus.

Taip kalba bendrovių vadovai, kurie prieš kelerius metus priėmė skaudžius, bet labai reikalingus sprendimus ir net rado receptus, kaip tvarkytis be bankų pagalbos.

Kitų metų biudžetų svarstymus bendrovių valdybose šiandien labai apsunkina neapibrėžtumas, ar augs ir kiek augs šalies ekonomika rinkiminiais 2012-iais.  Finansų ministrė Ingrida Šimonytė užsimena, kad dar rugsėjį ministerijos skelbta BVP augimo prognozė  2012 metams  gali būti karpoma bent vienu procentiniu punktu  nuo dabar skelbiamų  4,7%.  Lietuvos bankas jau apkarpė kitų metų ekonomikos augimo prognozę nuo 4,8 iki 3,5%.  Deja, jokių garantijų nėra, kad tos prognozės po ketvirčio ar pusmečio nebus dar kartą peržiūrėtos.

Tai kaip elgtis tokioje neapibrėžtoje aplinkoje, kad būtų išsaugota tai, ką kompanijos jau sukūrė, kaip pasirengti naujam spurtui, kai ateis tam tinkamas laikas?

Galimi keli paprasti ir laiko patikrinti sprendimai.

Visų pirma, būtina išlaikyti generuojamas pajamas ir apkarpyti išlaidas.Būtų pats laikas iš naujo įvertinti klientų bazę ir eksporto rinkas, jei tokių turima. Reikia savęs paklausti, ar vartotojai bus pasirengę pirkti jūsų prekes ir paslaugas rytoj, ar galės mokėti už jas tiek, kiek moka šiandien. 

Tikėtis pardavimų augimo euro zonoje dėl regioną kamuojančios skolų krizės artimiausiais metais nevertėtų. Tiesa, Vokietijos valdančioji koalicija jau sutarė iki 2013 m. pabaigos apkarpyti mokesčius mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, kad suaktyvintų vartojimą šalyje.  Panašių sprendimų pagyvinti ekonomiką ieško ir Prancūzija.

Eksporto pastangas šiuo metu derėtų nukreipti į tas rinkas, kuriose laukiamas spartesnis augimas ir kurios pasižymi didesniu atsparumu euro zonos krizei.

Patraukliomis kandidatėmis galėtų būti tokios ne euro zonos šalys kaip Norvegija, Jungtinė Karalystė, kaimyninė Lenkija, iš dalies Rusija: be ten kitąmet laukiamos spartesnės ekonominės plėtros nei šiemet stiprėja ir šių šalių valiutos euro (ir lito) atžvilgiu.  Tai reiškia, kad importuojamos prekės vartotojams tampa pigesnė ir dar patrauklesnė alternatyva pagaminamoms šalių viduje. 

Karpant išlaidų eilutę būtina dar kartą atsijoti pelnus nuo grūdų: koncentruotis tik į įmonės pagrindinę veiklą. 
Pagalbines funkcijas, tokias, kaip informacinės technologijos, buhalterinė apskaita, sandėliavimas ir transportavimas, kitos kasdieninės paslaugos galima pigiau nusipirkti rinkoje atsisakant tas funkcijas atliekančių padalinių pačioje įmonėje.  Tokiu keliu mina JAV ir Vakarų Europos kompanijos.  Ši tendencija ateityje tik stiprės. 

Nuo metų iki pusmečio ar ketvirčio sutrumpėjusios gamybos užsakymų sutartys įmonių vadovų neretai interpretuojamos kaip blogėjanti padėti rinkoje, kaip veiksnys apsunkinantis bendrovės gamybos, investicijų ir darbo vietų planavimą. 

Tačiau, pasak „Sanito“ grupės finansų direktoriaus Nerijaus Drobavičiaus, trumpesnio laikotarpio sutartys atveria galimybę sutaupyti taip reikalingų apyvartinių lėšų.  Taip yra todėl, kad mažiau kapitalo reikia „įšaldyti“ žaliavų pirkimui, sutrumpėja atsiskaitymo terminai, o galiausiai įmonėje lieka daugiau laisvų pinigų.  Taip sumažėja poreikis brangiai skolintis bankuose, čia vėl sutaupoma palūkanų sąskaita.

Nuostolių ir skolų kuprą laiku nusimetusioms bendrovėms yra kur kas lengviau išgyventi sunkmečius ir projektuoti savo ateitį  naujo ekonominio pakilimo metu.

***
Dalius Simėnas yra ekonomistas, VšĮ “Investuok Lietuvoje” vyriausiasis analitikas.