Biurokratinės aritmetikos gudrybės

Saulėlydžio komisija, vakar pateikusi savo veiklos 2010–2011 m. ataskaitą, suskubo pasigirti, kad  viešojo sektoriaus įstaigų, esančių Vyriausybės veiklos srityje, nuo 2008 m. sumažėjo – dabar jų yra 129 įstaigomis mažiau.

Tačiau ir esamas jų skaičius vis tiek daugiau nei du kartus viršija kitų palyginamųjų šalių rodiklius. Komisijos išvadose teigiama, kad Vyriausybės atsakomybės srityje veikia pernelyg daug smulkių institucijų ir įstaigų, todėl valdymo efektyvumo atžvilgiu jose sunku pasiekti gerų rezultatų.

Valstybės valdymą tobulinti pašaukta Saulėlydžio komisija pirmaisiais–antraisiais dabartinės Vyriausybės valdymo metais dirbo kiek aktyviau nei pastaruoju metu. Komisijos posėdžiai ėmė rastis vis rečiau, dar rečiau visuomenė išgirsdavo apie juose priimtus sprendimus. O ir sprendimai vis rečiau virsdavo „kūnu“ – naikinti ar jungti pasmerktų institucijų pasipriešinimo būta tokio stipraus, kad į pagalbą pasitelkus visas lobistines jėgas neretos institucijos gyvenimas buvo pailgintas, o kai kurios iš jų į naujus darinius sugebėjo perkraustyti kone visus buvusius darbuotojus.

Tiesa, dalis jų buvo laikinai „netekę darbo“, tačiau neilgai trukus nemažai „atleistųjų“ vėl sugužėjo valgyti valdininkiškos duonos. Parlamentaras Valentinas Mazuronis, rudeniop „Lietuvos žinioms“ komentuodamas Vyriausybės užmojus mažinti biurokratinį aparatą, palygino juos su Darbo biržos „pastangomis“ mažinti bedarbių armiją – kai į tris skambučius neatsiliepęs registruotas bedarbis būdavo išbraukiamas iš biržos sąrašų.

„Dabar biurokratų skaičius neva mažinamas kilnojant juos iš vienos įstaigos į kitą. Nuo to biurokratinis aparatas tik dar labiau pučiasi“, – tikina parlamentaras.

Niekaip nesiseka atsikratyti įspūdžio, kad Vyriausybė deklaruoja viena, o ministerijos ir joms pavaldžios institucijos ir toliau veikia kaip atskiros kunigaikštytės, su savo atskirais įstatais ir tradicijomis. Nors Vyriausybė, sunkmečiu paskelbusi diržų veržimo akciją, deklaravo, kad mažina valstybės tarnautojų skaičių, atitinkamai – ir darbo užmokestį, per pirmąjį šių metų pusmetį devyniose ministerijose pareigybių skaičius pagausėjo daugiau kaip šimtu. Valstybės tarnybos departamento skaičiavimais, nuo šių metų pradžios iki liepos daugiausia pareigybių turinti Užsienio reikalų ministerija (839) pasipildė dar 30 darbuotojų.

Pagausino savo gretas ir Finansų, Ūkio, Aplinkos ir kitos ministerijos. Vienos ministerijos aiškina tai „natūralia kaita“, kitos – etatų perkėlimu iš kitų sau pavaldžių institucijų. O šie kilnojimai esą reikalingi siekiant sustiprinti įmonių valdymo efektyvumą. Tačiau visa tai labiau primena tik pasenusio produkto pervyniojimą į naują popierėlį.

Saulėlydžio komisija suskaičiavo, kad 2010 m. visos Vyriausybės atsakomybės srityje dirbančios institucijos darbo užmokesčiui išleido 882 mln. Lt mažiau nei 2008 m. Nežinia, į kokį valstybės sektorių įsiliejo šie sutaupyti pinigai, nes visuomenė ir 2010 m., ir šiemet vis išgirsta apie nesiliaujančias valstybės tarnautojų pamalonino „akcijas“ – įvairiomis pinigų sumomis apdovanojami „gerai savo pareigas atliekantys“ (!?) valdininkai, „papildomą darbo krūvį“ velkantys tarnautojai, jubiliatai ir kt.

„Vieningos darbo apmokėjimo metodikos viešajame sektoriuje nėra, nėra vieningos sistemos, kuri leistų skaidriai susieti darbo užmokestį su darbo sudėtingumu ir atsakomybe“, – konstatuojama ataskaitoje. „Nėra ir viešumo“, – pridurtų visuomenė. Todėl norėtųsi tikėti, kad Saulėlydžio komisija, įdėjusi daug pastangų šiai ataskaitai parengti, iš esmės pajudintų tikruosius biurokratinio aparato mažinimo, efektyvinimo ir skaidrinimo reikalus.