Darnus žmoniškumas

Darnus vystymasis reiškia plačiai vykstantį ir gyvybiškai svarbius Žemės išteklius tausojantį ekonomikos augimą.

Tačiau pastaruoju metu pasaulinė ekonomika nėra darni: juk daugiau kaip milijardas žmonių nepatiria ekonomikos pažangos naudos, o Žemės aplinka kenčia nuo žmogaus veiklos sukeliamos didžiulės žalos. Darnų vystymąsi turėtų lemti naujos technologijos, grindžiamos bendromis visuomenės vertybėmis.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas teisingai pareiškė, kad darnus vystymasis yra svarbiausia pasaulinė užduotis. Pradėjome pavojingą laikotarpį, kai didžiulis ir vis dar augantis žmonių skaičius kartu su sparčiai augančia ekonomika kelia katastrofišką grėsmę žemės klimatui, biologinei įvairovei ir gėlo vandens atsargoms. Mokslininkai šį naująjį laikotarpį vadina antropocenu, nes pagrindinė žemės fizinių ir biologinių pokyčių priežastis yra žmonės.

Generalinio sekretoriaus pasaulinės darnos darbo grupė (PDDG) pateikė naują ataskaitą, kurioje išdėstyti darnaus vystymosi pagrindai. PDDG teisingai pažymi, kad darnus vystymasis grindžiamas trimis pagrindiniais ramsčiais: ypač didelio skurdo panaikinimu, užtikrinimu, kad gerove galėtų naudotis visi, įskaitant moteris, jaunimą ir mažumas, bei gamtinės aplinkos apsauga. Šie darnaus vystymosi tikslai gali būti apibūdinti kaip ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis arba, paprasčiau, darnaus vystymosi „trigubas pagrindas“.

PDDG pakvietė pasaulio lyderius priimti naujuosius darnaus vystymosi tikslus (DVT), kurie padės formuoti pasaulinę įvairių sričių politiką ir veiksmus po 2015 m., kada turi būti pasiekti Tūkstantmečio plėtros tikslai (TPT). TPT didžiausias dėmesys skiriamas ypač didelio skurdo mažinimui, o DVT bus skiriama dėmesio visiems trims darnaus vystymosi ramsčiams: panaikinti ypač didelį skurdą, padalyti ekonominės plėtros naudą visiems visuomenės nariams ir saugoti Žemę.

Žinoma, viena yra nustatyti DVT, o visai kas kita juos pasiekti. Problemą galima pamatyti pažvelgus į didžiausią iššūkį – klimato kaitą. Šiuo metu planetoje gyvena septyni milijardai žmonių, ir kiekvienas kasmet vidutiniškai į atmosferą išleidžia kiek daugiau nei keturias tonas anglies dioksido. CO2 išmetamos, kai deginame anglį, naftą ir dujas, gaminame elektrą, vairuojame automobilius arba šildome namus. Viską suskaičiavus, žmonės per metus į atmosferą išleidžia apie 30 mlrd. tonų CO2; to užtenka, kad per kelis dešimtmečius smarkiai pasikeistų klimatas.
2050-aisiais veikiausiai bus per devynis milijardus žmonių.

Jeigu jie bus turtingesni nei šiandienos gyventojai (ir todėl kiekvienas suvartos daugiau energijos), bendras išmetamų dujų kiekis visame pasaulyje gali padvigubėti ar net patrigubėti. Štai ir didžioji dilema: mums reikia mažinti CO2 išmetimą, tačiau pasaulis ruošiasi jį smarkiai padidinti.

Turėtume susirūpinti šiuo scenarijumi, nes tolesnis pasaulinio CO2 kiekio didinimas beveik garantuotai sukels sumaištį ir kančias milijardams žmonių, kuriuos užklups sausros, kaitros bangos, uraganai ir kitos nelaimės. Pastaraisiais metais jau patyrėme pirmuosius padarinius: alinantis badas, potvyniai ir kitos su klimatu susijusios negandos.

Tad kaip pasaulio tautoms, ypač neturtingosioms, pasidžiaugti geresniu elektros energijos tiekimu ir geresnėmis galimybėmis naudotis šiuolaikinėmis transporto priemonėmis, neniokojant savo planetos, bet ją tausojant? Tiesa ta, kad to padaryti negalime, nebent itin patobulintume naudojamas technologijas.

Turime kur kas išmintingiau naudoti energiją, nuo iškastinio kuro pereiti prie mažai anglies dioksido dujų sukuriančių energijos šaltinių. Tokie ryžtingi patobulinimai tikrai įmanomi ir ekonomiškai realūs.

Panagrinėkime, pavyzdžiui, kaip neekonomiškai vartoja energiją automobilis. Dažniausiai 1.000–2.000 kilogramų sveriantį mechanizmą gainiojame vien tam, kad kur nors nuvažiuotų vos vienas arba keli žmonės, kurių kiekvienas galbūt sveria 75 kg (165 svarus). Ir tai darome naudodami vidaus degimo variklį, kuris panaudoja tik mažą dalelę energijos, išlaisvinamos deginant benziną. Didžioji dalis energijos iššvaistoma šilumos pavidalu.

Taigi, galėtume smarkiai sumažinti CO2 išmetimą, jeigu pereitume prie mažų, lengvų, akumuliatoriais maitinamų transporto priemonių su itin našiais elektriniais varikliais, įkraunamais iš mažai anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių, tokių kaip saulės energija. O dar geriau būtų, jeigu pradėtume naudotis elektrinėmis transporto priemonėmis, naujausias technologijas paversti išmaniomis, net tiek išmaniomis, kad jos būtų valdomos automatiškai, pagal pažangias duomenų apdorojimo ir orientavimosi vietovėje sistemas. 

Informacijų ir komunikacijų technologijų nauda matoma visose žmogaus veiklos srityse: geresnis ūkininkavimas pasitelkiant GPS ir trąšų mikrodozavimą; pastatai, kurie žino, kaip taupyti energiją ir, žinoma, transformuojanti, atstumą panaikinanti interneto galia. Mobilusis plačiajuostis ryšys jau jungia net pačius atokiausius kaimelius Afrikos provincijoje ir Indijoje, taip gerokai sumažinama būtinybė keliauti.

Banko operacijos dabar atliekamos telefonu, kaip ir vis daugiau medicinos diagnostikos paslaugų. Elektroninės knygos atsiunčiamos tiesiogiai į delninukus – nebereikia knygynų, kelionių ir medienos masės popierinėms knygoms. Švietimas vis dažniau perkeliamas į elektroninę erdvę, o studentams greitai bet kurioje pasaulio vietoje taps prieinamas aukščiausio lygio mokymas už beveik nulinę, simbolinę kainą – už tiek, kiek kainuoja užregistruoti dar vieną studentą.

Tačiau perėjimas nuo dabartinės situacijos prie darnaus vystymosi nebus vien technologijų klausimas. Svarbu rinkos skatinimo priemonės, valdžios institucijų reguliavimas ir visuomenės parama mokslo tyrimams ir plėtrai. Bet dar svarbesnis už įvairių sričių politiką ir valdymą bus vertybių iššūkis. Turime suprasti, kad mus sieja bendras likimas, ir priimti darnų vystymąsi kaip bendrą įsipareigojimą padorumui visų žmonių atžvilgiu šiandien ir ateityje.

* * *

Jeffrey's D. Sachsas – Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius ir Žemės instituto direktorius. Jis taip pat yra Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis patarėjas Tūkstantmečio plėtros tikslų klausimais.