Plastinės operacijos – neišvengiamos
ES valstybių ir vyriausybių vadovai, šią savaitę susirinkę Briuselyje, narstė ne tik Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutarties detales – be biudžeto reikalų, daug dėmesio buvo skirta regiono ekonomikos skatinimui ir darbo rinkos gaivinimui.
Priverstinis vyriausybių išlaidų karpymas atsisuko kitu lazdos galu – sumažėjo užsakymų kompanijoms, taupymo poveikį pajuto darbuotojai. Dėl tokios vienpusiškos taupymo politikos Europą sukritikavo garsiausi pasaulio ekonomikos autoritetai. Bedarbių skaičius ES šiuo metu viršija 23 mln., kai kuriose šalyse užfiksuoti absoliutūs nedarbo rekordai.
Tad ES šalių lyderiams nebelieka nieko kito kaip tik imtis ryžtingų ekonomikos skatinimo priemonių. „Financial Times“ duomenimis, ES kuria planą plėsti jaunų žmonių įdarbinimo galimybes ir iš naujo perdalyti ES plėtrai skirtą finansinę paramą. Kalbama ir apie ES bendros vidaus rinkos liberalizavimą, taip pat paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV). Manoma, jog apie 20 mlrd. EUR iš nepanaudotų ES 2007–2013 m. fondų gali būti nukreipti darbo problemoms spręsti ir SVV finansavimui paskatinti.
Lietuvoje nedarbas praėjusiais metais sudarė 15,4%, ypač didelis jis buvo tarp jaunimo – darbo neturėjo kas dešimtas jaunuolis. Vyriausybės pažadai sukurti keliasdešimt tūkstančių darbo vietų taip ir liko skambūs žodžiai – pasitenkinta tik kelių darbo grupių kūrimu, tik jų (ne)veikla tebetvyro migloje. Neįvykdytas ir pažadas sukurti išties lanksčius darbo santykius – Darbo kodeksas iki šiol „užkonservuotas“.
Būtent nelanksčius darbo santykius darbdaviai nurodo kaip vieną iš kliūčių, trukdančių steigti naujas darbo vietas. Tiesa, naują pasižadėjimą užtikrinti būtent tokius santykius regime tarp Vyriausybės 2012 metų veiklos prioritetų. Kaip ir siekį „padidinti finansinių išteklių prieinamumą“ verslui. Bet, gerbiamieji, visa tai jau buvo rašyta – ir pernai, ir užpernai... Beje, kaip ir įsipareigojimai gerinti verslo aplinką, lengvinti administracinę naštą. Permainų Vyriausybės gyvavimas artėja prie finišo tiesiosios, o permainų minėtose srityse kažkodėl pasigendame. Ką jau kalbėti apie garsiai išreklamuotą Ekonomikos skatinimo planą – jis, nepalikęs jokio žymesnio pėdsako ekonomikoje, tyliai išnyko kartu su visą Ūkio ministeriją juosiančia iškaba...
Analitikai tikina, kad Lietuva šią krizę turėtų atlaikyti lengviau. Šalis sėkmingai išsprendė labai svarbų uždavinį – padidino darbo našumą. Įmonės persitvarkė, staigiai nedidino algų. Dalis įmonių įvykdė tai, ką dar tik planuoja padaryti Pasaulio ekonomikos forumo konferencijoje Davose „PwC“ pristatytos vadovų apklausos dalyviai – įsisavino naujus produktus ar paslaugas, kryptingai ieškojo naujų nišų ar rinkų.
Šalies pramonininkai atididžiau žvelgia į Rytus, ypač – Rusiją. Šioje šalyje artėjant prezidento rinkimams ypač daug pinigų metama vartojimui – tam skiriama didžioji dalis naftos ir dujų pinigų. Todėl Rusijos rinka tampa patraukliu kąsneliu eksportuotojams. Taip pat tikimasi, kad atsigaunantis vidaus vartojimas Lietuvoje taps pagrindiniu šalies ekonomikos varikliu.
Dabar ekonomikos skatinimo vėliavą kelia ES lyderiai. Tai galėtų būti puiki proga Lietuvos Vyriausybei sugrįžti prie neatliktų darbų – ir premjerui Andriui Kubiliui, ir finansų ministrei, ir ūkio ministrui laikas būtų pagalvoti apie tikrąjį šalies ekonomikos skatinimą. Galbūt ne strategija „Lietuva 2030“ šiuo metu yra aktualiausia – artimiausios ateities uždaviniai gali būti ne mažiau reikšmingi ir lemtingi nei tolimos ateities vizijos. Nugramdžius nuo kaulų paskutinius likučius, anksčiau ar vėliau ateina metas imtis plastinių atkuriamųjų operacijų.