Keliai, atvedę į aklavietę

Tai, kas šiomis dienomis įvyko taksi paslaugas teikiančiose įmonėse – logiška pabaiga reiškinio, kuris iš tikrųjų seniai buvo vieša paslaptis: didžioji šio verslo dalis slypi šešėlyje.

Po VMI ir teisėsaugos pareigūnų kratų dėl įtarimų mokesčių slėpimu buvo sustabdyta kelių dešimčių Vilniaus taksi įmonių veikla. Pareigūnai spėja, kad visoms tinklą sudariusioms bendrovėms per statytinius vadovavo 6 asmenys – kratų metu paimta daugiau kaip 30-ies įmonių buhalterinė apskaita, kiti svarbūs dokumentai ir duomenys. Sulaikytas  Ričardas Kriukovas, buvęs „Martono taksi“ (dabar „Standart taksi“) akcininkas ir dabartinis vadovas – iš viso teismo prašoma leisti suimti šešis vadovus.

Skaičiuojama, kad tinklo įmonės užėmė apie 70% sostinės taksi rinkos. Išankstiniais vertinimais, galimai neapskaitytų pinigų suma, kuri buvo naudojama šešėliniame versle ir paskui legalizuota, gali siekti dešimtis milijonų litų – šis „verslo modelis“ buvo taikomas ne vienus metus.

Žinoma, geriau vėliau nei niekad – pagirtina, jog valdžia pagaliau ėmėsi retinti šešėlio tūzus. Tik keista, jog tokių ryžtingų veiksmų imtasi tik dabar. Taksi paslaugų pasaulyje netvarkos būta nuo seno, tačiau į ją žiūrėta pro pirštus. Dar 2005  m. Konkurencijos taryba vadinamojoje Vilniaus taksistų byloje priėmė sprendimą skirti baudą taksistams už kartelinį susitarimą – 100.000 Lt, iš šios sumos pusę teko atseikėti manomam kartelio organizatoriui „Martono taksi“.

Nepaisant to, ši bendrovė buvo pamaloninta ypatingu dėmesiu Vilniaus oro uoste, ji gavo išskirtines teises aptarnauti jo keleivius. Atitinkamai – ir nustatyti tik taksistams suprantamas kosmines kainas – į nesąžiningų vežėjų spąstus dažniausiai pakliūdavo užsieniečiai, kai kurie už kelionę iki sostinės centro vairuotojams atseikėdavo net triženkles sumas. Neretai visas uždarbis nukeliaudavo į taksistų kišenes. Dėl to jie būdavo ramūs, nes žinojo, kad, įkliuvę pareigūnams pirmą kartą, atsipirks tik 200–300 Lt (t. y. dviejų keleivių nuvežimo kainos!) bauda.

Taksi paslaugų teikėjai guodėsi keleivius vežantys pigiau nei savikaina, todėl išsilaikyti neslepiant pajamų, pasak jų, neįmanoma. Patys taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovai prisipažino – pajamas slepia kokie 95% taksi įmonių. Tačiau atidžiau žiūrėti į šią šešėlio zoną pradėta tik pernai – VMI patikros parodė, kad taksi rinkoje iš tikrųjų karaliauja prieblanda, todėl buvo pažadėta stiprinti šio sektoriaus įmonių kontrolę.

Tiesa, apie kasos aparatus, kuriais imtasi pažaboti turgaus šešėlį, vis dar nekalbama. Kol kas prabilta tik apie atnaujintas keleivių vežimo lengvaisiais taksi automobiliais taisykles, jos įsigalios nuo gegužės. Jomis užsimota apriboti galimybes taksi įmonėms taikyti padidintus konkrečių maršrutų tarifus. Leidžiama automobiliuose turėti spausdintuvus, kurie būtų sujungti su taksometru, – suteikus paslaugą spausdintuvas automatiškai išspausdins kvitą. Tačiau kol kas ir spausdintuvai neprivalomi.  Bet ir jie – ne išeitis. „Spausdintuvai mažiausiai sprendžia galimų apgaudinėjimų klausimą. Jei norės apgauti, tai suras galimybę ir su spausdintuvu“, – prieš kelias dienas žinovo tonu VŽ aiškino  tada dar laisvas p. Kriukovas.

Tikra tiesa – norintys sukčiauti aplinkkelių suranda. Ypač jei tie keliai – be jokių kliūčių. Atrodo, jog po šių dienų įvykių taksi rinka persidalins, atsivers nišų buvusiems „statistams“. Todėl atitinkamos institucijos turėtų pasirūpinti, kad viskas nesikartotų iš naujo, kitaip po metų kitų vėl vyks kratos, įtariamieji vėl keliaus už grotų, o biudžetas skaičiuos negautas pajamas.  Jei kasos aparatais imtasi drausminti turgaus prekeivius, kodėl kiti eilės tvarka negali būti taksistai?