Reklama: apie "Vytautą" ir Lietuvą nuo Honkongo iki JAV

Turime progą išanalizuoti istorinį įvykį, kai lietuviškas prekės ženklas skinasi kelią į užsienį dėl virusinio klipo.

  Artūras Olšauskas „Media House“ verslo plėtros vadovas

Virusinis klipas apie "Vytauto" mineralinį vandenį pelnė pirmą vietą portale "viralvideochart.com" greitai vartojamų produktų (FMCG) kategorijoje;

Apie šį klipą publikuoti straipsniai "adweek.com", "comedycentral.com", "buzzfeed.com", "yahoo.com", pusšimtyje tinklaraščių bei forumų.

 Prekybos užklausos nuo Honkongo iki JAV

Nors šį klipą sukūrė nežinomas asmuo - "katashnis85", iš jo naudos gavo įmonė. Ji pasiekė papildomą auditorija ir sukėlė susidomėjimą produktu.

“Kad pasaulis kalba apie “Vytautą“ sužinojome iš savo partnerių kitą dieną po filmuko pasirodymo. Dabar gauname daug prekybos užklausų iš įvairiausių pasaulio šalių nuo Hong Kongo iki JAV.  Jaučiame susidomėjimą ir bandysime juo pasinaudoti. Iki šiol užsienio partneriams nebuvome nei žinomi, nei atrodėme kažkuo ypatingi", - teigė „Birštono mineraliniai vandenys“ komercijos direktorius Robertas Šnaras, neseniai grįžęs iš tarptautinių parodų „Prodexpo“ Maskvoje  ir „GulFood“ Dubajuje.

Kaip ir su įprastomis kampanijomis, virusiniu klipu neretai stiprinamas prekės ženklo žinomumas ir pozicionavimas, t.y. stengiamasi pasiekti tikslinę auditoriją ir tapatintis su ja komunikuojant prekės ženklo vertybes.

O štai prekės ženklas „Vytautas“ gavo papildomą teigiamą efektą – potencialių verslo klientų (partnerių, distributorių, atstovų) užklausų iš užsienio.

Virusinė reklama sukėlė žymų susidomėjimą ir oficialia „Vytauto“ svetaine www.vytautas.eu. Per savaitę ją aplankė internautai iš 94 skirtingų šalių, o lietuvius aktyvumu nurungė interesantai iš JAV.

Studentų darbai su skirtingais rezultatais

Jau pirmasis "katashnis85" klipas apie "Vytautą" išjudino lietuvišką interneto rinką ir paliko energingą "pavasaroook" šūksnių aidą vasaros festivalių palapinių miesteliuose. Lietuviško klipo peržiūrų skaitliukas peržengė 400.000.

2011 m. rugpjūtį Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas tanku užvažiavo ant ne vietoje pastatytos mašinos ir video pasklido virusinėmis bangomis (per 1,7 mln. peržiūrų lietuviškos ir 3,6 mln. angliškos versijos).

Tiesa, tai nebuvo produktas, kurį galima nusipirkti parduotuvėje, o pati žinutė pasauliui neišvengė posovietinių elementų ir užuominių apie agresiją. 

Kitų lietuviškų prekės ženklų, tokių kaip prekybos tinklo "IKI", pozityvūs virusiniai klipai sunkiai peržengdavo keliasdešimt tūkstančių peržiūrų kiekį.

Likusieji internete keliaujantys klipai prekės žeklus aštriai pašiepia ir naudos prekės ženklui gali rasti tik didžiausi optimistai (dėmesio, kalba nevalstybinė ir necenzūruota!)

Nuotrauka: VŽ

Užsienio patirtis

Lietuvoje prekės ženklų virusinėms reklamoms įmonės nenoriai skiria specialų biudžetą. Priežastis – sunku pamatuoti rezultatą. Galbūt dėl to ir turime taip mažai gerų pavyzdžių. Dažniausiai naudojama jau turima įdomesnė „užkulisių“ medžiaga arba padaroma agentūrų iniciatyva investuojant savo resursus.

Galima nesunkiai atskirti kas kūrė darbą - klientas ar vartotojas. Vartotojai pradeda kurti klipus, galvodami ar norėtų tai persiųsti draugui. Klientai pradeda kurti atsidarę savo „brand book‘ą“. Todėl klientų sukurti klipai surenka kelis šimtus peržiūrų ir apie juos dažniausiai neišgirsta net reklamos specialistai.

Tad Lietuvoje biudžetai į virusinę reklamą yra nuliniai. Užsienyje dažnai  taikoma taisyklė „70 – 20 – 10“, t.y. 70% garantuoti ir pamatuoti sprendimai (pvz., TV), 20% - sudėtingai pamatuojami, iki 10% - rizikingiems nepamatuojamiems, kurie gali pereiti į saugiųjų kategoriją po pabandymo.

Verta prisiminti žymesnius užsienio virusinės reklamos pavyzdžius, kurių vertė pardavimams buvo išmatuota:

"Volkswagen" - TheFunTheory

"Old Spice" - The Man Your Man Could Smell Like

Tiesa, šių tarptautinių reklamų atveju nebuvo išvengta kampanijos sustiprinimo tradicinėmis priemonėmis, įskaitant TV, tad visus laurų vainikus kabinti „Youtube“ būtų neteisinga.