Indeksai
S&P 500+0,33%2.003,37
S&P Asia 50+0,21%3.836,63
OMXV-0.11%455.432
EURO STOXX 50+0,08%3.175,05
Valiutos
EUR-USD-0,03%1,3124
USD-RUB+0,33%37,4109
USD-PLN+0,16%3,2069
GBP-USD-0,13%1,6587
USD-JPY+0,49%104,8600
Žaliavos
Oil (Brent)(USD/bbl.)-0,04%102,75
Gas(USD/MMBtu)-0,86%4,03
Gold(USD/t oz.)-0,29%1.283,70
Wheat(USd/bu.)+0,04%563,75
Cattle(USd/lb.)+0,88%151,43
Palūkanos
VILIBOR 60,00%0,38
EURIBOR 6-1,12%0,264
LIBOR USD 3-0.00%0.23360
Fondai

Įžvalga
Finansai, Pasaulis

Būtina taupymo abstinencija

2012.05.11
Persiųsk

Pastarąjį mėnesį Europoje itin išryškėjo nauja tendencija – aktyvus gyventojų ir politikų priešiškumas valstybių taupymo planams. Nesutarus dėl valstybės išlaidų mažinimo žlugo Olandijos vyriausybė, o Prancūzijos ir Graikijos rinkėjai išreiškė pasitikėjimą politikais, pasisakančiais prieš taupymo priemones. Panašios nuotaikos ir tendencijos jaučiamos ir Lietuvoje.

Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kas yra ta fiskalinė drausmė ir „negailestingos“ taupymo priemonės. Dalis gyventojų (turbūt net didelė) galvoja, jog taupydamos vyriausybės dalies gautų pajamų neperskirsto šalies gyventojams. Tai yra, neteikia viešųjų paslaugų, o godžiai deda gautas pajamas į taupyklę. Nieko panašaus. Ekonomistai, sakydami, kad reikia įgyvendinti fiskalinės drausmės ir taupymo politiką, turi omenyje tik vieną - valstybės nebegali kiekvienais metais išleisti daugiau, nei gauna pajamų.

Kai kalbame apie asmeninių finansų valdymą, toks taupymo principas daugumai atrodo suprantamas ir nediskutuotinas. Jei namų ūkis pasiskolina tam, kad įsigytų ilgalaikį turtą, po to kiekvienais metais dalį savo pajamų skiria ne vartojimui, o taupymui ir paskolų grąžinimui. Valstybių ekonominėje politikoje, deja, tokia finansų valdymo samprata yra retenybė. Pavyzdžiui, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje nė vienais metais valdžios biudžetas nebuvo perteklinis, nebuvo sutaupyta nei cento, o skolos našta didėjo kiekvienais metais.

Optimalus valstybės skolos dydis nėra lygus nuliui. Valstybei naudinga skolintis, nes tokiu būdų ji gali paspartinti šalies ekonominį progresą, pagreitinti šalies gyventojų gerovės didėjimą. Ankstyvose ekonomikos vystimosi stadijose valstybės skolinasi tam, kad investuotų į šalies infrastruktūrą – kelius, oro uostus, mokyklas, ligonines. Tačiau sukūrus pakankamą bazę, investavimo estafetę perima privatus sektorius. Jei valstybė toliau skolinasi tam, kad didintų tiesiogines išmokas ir tesėtų (ne visada racionalius) rinkiminius pažadus, gresia nebe produktyvus, o žalingas skolos didėjimas.

Kokią iliuziją Graikijos ir Prancūzijos politikai pardavė savo rinkėjams šį mėnesį vykusiuose rinkimuose? Pažadą, kad iš skolų krizės galima išbristi ne taupant (t.y. valstybės išlaidoms nebeviršijant pajamų), o kitais būdais. Be jokios abejonės, rinkėjams patinka girdėti, kad taupyti nereikės, kad valstybė ir toliau mokės dideles socialines išmokas, tam neturėdama pinigų. Politikai ir kai kurie ekonomistai sako, kad deficito mažinimas slopina ekonomikos augimą, todėl šį procesą reikią atidėti, o laikinai problemą spręsti... dar pasiskolinant.

Šis pasiūlymas sukelia vieną ryškią asociaciją. Įsivaizduokite narkomaną, dvidešimt metų besisvaiginusį kvaišalais ir, pasiekus bedugnę, nusprendusį mesti šį žalingą įprotį. Abstinencijos sukeltas skausmas ir prasta savijauta smarkiai kontrastuoja su praėjusio dvidešimtmečio patirta „gerove“ ir euforija. Susirinkęs daktarų konsiliumas (šiuo atveju politikai) siūlo... dar vieną kvaišalų dozę – pagerės.

Kai kurios daug balsų gavusios Graikijos partijos siūlo skolų negrąžinti. Tai – amoralu ir neverta komentaro. Naujasis Prancūzijos prezidentas tikisi, kad toliau skolintis gali padėti Vokietija, galbūt išleidžiant bendras Europos obligacijas. Tai leistų, bent laikinai, pasislėpti po didžiausios ES ekonomikos reputacijos skraiste. Be to, kai kurie politikai norėtų matyti aktyvesnį Europos centrinio banko vaidmenį spausdinant pinigus, tačiau nutyli, kad tai gerovės Europos gyventojams nesukurtų – padidėsianti infliacija sumažintų jų perkamąją galią ir tirpintų santaupas.

Europos politikai nesugebėjo, ar nenorėjo išaiškinti gyventojams, kad anksčiau ar vėliau reikia pradėti gyventi pagal galimybes, o ne pagal norus. Politikams dažnai paprasčiau problemą ir jos sprendimą atidėti ateičiai, užkrauti naštą ateities kartoms, kurios gal dar neturi teisės balsuoti. Belieka prisiminti rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės neseniai išsakytą mintį – tamsuomenė egzistuoja ir balsuoja. Norisi tikėti, kad Europoje ir Lietuvoje ji nedominuoja.

***
Nerijus Mačiulis yra „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasidalink:
Visas tinklalapyje vz.lt skelbiamas turinys yra UAB "Verslo žinios" nuosavybė, jei nenurodyta kitaip. Atgaminti, viešai skelbti šį turinį be bendrovės raštiško sutikimo draudžiama. Cituojant būtina nuoroda į šaltinį. Cituojamo teksto apimtis negali viršyti 500 (penkių šimtų) spaudos ženklų. Plačiau: http://vz.lt/static/citavimas
Komentuok
Primename, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia...
1) raginti prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką; 2) skatinti kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę; 3) kurstyti karą ar neapykantą, tyčiotis, niekinti, kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu; 4) platinti, propaguoti ar reklamuoti pornografiją, taip pat propaguoti ir (ar) reklamuoti seksualines paslaugas, lytinius iškrypimus; 5) propaguoti ir (ar) reklamuoti žalingus įpročius ir narkotines ar psichotropines medžiagas. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui.
6 KomentaraiSKAITYTI KOMENTARUS
Pagrindinės naujienos
 
 
Sidnėjus
Maskva
 
Tokijas
Vilnius
Niujorkas
 
Londonas
Apie autorių
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis

Nerijus Mačiulis

Nuo 2010 m. rugsėjo - „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Patirtis

Doktorantūros studijų metų stažavausi Ciūricho universiteto Šveicarijos Bankininkystės Institute, o 2007 m. apgyniau disertaciją spekuliacinių atakų valiutų rinkose tema. Pagrindinės mano mokslinių tyrimų ir interesų sritys – makroekonomika, tarptautiniai finansai ir rizikos valdymas.

Prieš pradėdamas dirbti vyriausiuoju ekonomistu „Swedbank“, dirbau docentu ir dekanu ISM vadybos ir ekonomikos universitete. Šiuo metu skaitau makroekonomikos, investicijų valdymo ir matematinių metodų ekonomikoje paskaitas. Praeityje esu dėstęs ne tik Lietuvos, bet ir Prancūzijos, Šveicarijos, Meksikos, bei Australijos universitetuose.

Laisvalaikiu taip pat vedu paskaitas Nacionalinės Moksleivių Akademijos ekonomikos sekcijos moksleiviams bei esu tarptautinio mokslinio žurnalo Baltic Journal of Economics redkolegijos narys.

Naujausi autoriaus įrašai
Valiutų kursai
CNY 4.2824 +0.35%
USD 2.6294 +0.24%
RUB 7.0372 -0.93%
GBP 4.3723 +0.48%
JPY 2.5250 -0.08%
SEK 3.7495 -0.31%
PLN 8.1945 +0.31%
Prekyba Baltijos biržose
Brango Nesikeitė Pigo
OMX Vilnius
OMX Riga
OMX Tallin
Šaltinis: rinkos.vz.lt
Prekybos lyderiai
Aktyviausios
Pokytis Kiekis Apyvarta
Šaltinis: Nasdaq OMX Baltic
Daugiausia kilo
Pokytis Kaina
Šaltinis: Nasdaq OMX Baltic
Daugiausia krito
Pokytis Kaina
Šaltinis: Nasdaq OMX Baltic
Temos įžvalgos »
Giedrė Gečiauskienė"Danske" banko finansų rinkų departamento direktorėGiedrė Gečiauskienė

ECB bando skaičiuoti – nulį pridėti prie nulio 2

Haroldas JamesasPrinstono universiteto istorijos ir tarptautinių reikalų profesorius

Futbolo pamokos Europos ekonomikai1

Kennethas RogoffasHarvardo universiteto ekonomikos ir viešojo valdymo profesorius

Ašaros dėl Argentinos

Užsisakykite RSS