Panacėjos ieško Darbo kodekse

Vyriausybė, ne kartą Europos Komisijos (EK) kritikuota už didžiulį jaunimo nedarbą Lietuvoje, imasi jį mažinti itin keistu būdu – Darbo kodekso pataisomis.

  "Verslo žinios" Verslo dienraštis

Mėginama įtikinti, kad įteisinus galimybę nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas sulaukia 65 m., jaunimui atsivertų daugiau progų įsidarbinti. Jaunimo nedarbas mūsų šalyje išties siekia rekordus (apie 30%), todėl EK perspėjo Lietuvą dėl didėsiančios kvalifikuotos darbo jėgos bei protų emigracijos. 

Vakar vykusiame išvažiuojamame posėdyje Vyriausybės atstovai, svarstę socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos klausimus, diskutavo ir apie Darbo kodekso pataisas, valdžios manymu, leisiančias įdarbinti daugiau žmonių. Apie kitus būdus, padedančius verslui plėstis ir iš tiesų sukurti naujų darbo vietų, Vyriausybė, regis, galvoti nesivargina.

Darbo santykius reglamentuojantis įstatymas jau senokai neduoda ramybės ir darbdaviams, ir profsąjungoms. Pirmieji tikina, kad nelankstus Darbo kodeksas neskatina kurti naujų darbo vietų, darbuotojų atstovai atrėžia, kad siūlomos pataisos darbuotojus paverstų beteisiais samdiniais. Dėl to jau ne pirmi metai kyla aršių nesutarimų Trišalėje taryboje.

Darbo kodekso pataisos, kurias dabar teikia Vyriausybė ir tikisi jų palaiminimo Seime, kai kuriuos darbdavio ir darbuotojo santykius keistų iš esmės. Siūloma sutrumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminą, sumažinti išeitinių išmokų dydžius, ilginti savaitės darbo laiko trukmę, trumpinti kasmetines minimalias atostogas iki 20 darbo dienų, naikinti papildomas atostogas. Taip pat siūloma įteisinti galimybę sudaryti su darbuotojais terminuotąsias darbo sutartis, nors jų darbas nuolatinis, ir kt.

Donato Jankausko, socialinės apsaugos ir darbo ministro, įsakymu sudaryta darbo grupė dėl Darbo kodekso pakeitimų turėjo susitarti dar iki praėjusių metų lapkričio 15 d. Tuomet Tomas Davulis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas ir darbo grupės narys, „Verslo žinioms“ sakė, kad dėl kai kurių nuostatų susitarti įmanoma, jeigu šalys ieškos kompromiso, o Vyriausybei užteks politinės valios jas priimti. „Viskas priklausys nuo to, kas už lankstesnes darbo sąlygas profsąjungoms bus pasiūlyta mainais“, – pranašavo p. Davulis.

Atrodo, kad šiandien mainais profsąjungoms siūloma galimybė padidinti minimalųjį mėnesinį atlyginimą (MMA). Esą profsąjungoms sutikus su visais darbo santykių liberalizavimo pasiūlymais, MMA nuo šių metų liepos didėtų iki 850 Lt, o nuo 2013 m. sausio – iki 900 Lt. Profsąjungos, ne kartą pareiškusios, kad nepritars tokiems Darbo kodekso pakeitimams, regis, pasiryžusios savo poziciją ginti ir toliau.

Darbo kodekso pakeitimus premjeras Andrius Kubilius aiškina siekiu išsaugoti darbo vietas. „Tyrimai rodo, kad nesubalansuotas minimaliojo atlyginimo didinimas gali sumažinti darbo vietų skaičių iki 5%. Kad taip nebūtų, turime sudaryti sąlygas verslui, kad jam būtų patogiau kurti naujas darbo vietas. Vienintelė išeitis – darbo lankstumas“, – tikina ministras pirmininkas.

Be abejonės, darbo santykių lankstumas – svarbus veiksnys. Tik ar tai yra vienintelė išeitis – abejonių esama. Ne vien darbo santykiai nulemia verslui palankią aplinką. Verslas investuoja ir kuria darbo vietas ten, kur jam sudaryta palanki aplinka, o ją lemia daugybė veiksnių, tarp jų – sumažinta biurokratinė našta, stabili mokesčių politika, prognozuojami Vyriausybės sprendimai ir pan.

Ši Vyriausybė, išskyrus daugybę pažertų pažadų (tarp kurių – ir pačios pasižadėjimas sukurti keliasdešimt tūkstančių darbo vietų), verslo sąlygų gerinimo ir verslumo skatinimo baruose iš tiesų pasidarbavo labai jau menkai.