Kiaulės tapo atpirkimo ožiais

Kalvarijos savivaldybėje neramu: čia jau 5 metus vietos valdžia mėgina išguiti danų investicijas, tiksliau – „Saerimner“ kiaulių fermas.

  "Verslo žinios" Verslo dienraštis

Vietos valdžia su keliais bendruomenės nariais rauko nosį dėl iš kiaulidžių sklindančių kvapų ir siekia fermas uždaryti. Kiaulių augintojai sakosi pasiryžę šią problemą išspręsti – jie investuotų į specialius įrenginius, tačiau jau nėra tikri dėl savo verslo ateities: mat Valdas Aleknavičius, Kalvarijos meras, danų kapitalo įmonei siūlo tik vieną būdą – viską pradėti nuo nulio.

Kitaip tariant, 190 mln. Lt siekusios investicijos – šuniui ant uodegos, kiaules likviduojat ir tada jau prašom – laukiame naujų investicijų...

Ponas Aleknavičius turi ir kozirį – pirmosios instancijos teismas kiaulių kompleksui išduotą taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimą, be kurio jis negalėtų veikti, panaikino. „Saerimner“ pateikė apeliaciją ir laukia sprendimo, kuris turėtų paaiškėti birželio viduryje. Bendrovės vadovas Saulius Leonavičius negali atsistebėti – bendrovė turėjo neterminuotą TIPK leidimą, išduotą Regioninio aplinkos apsaugos departamento.

Tačiau ponas meras čia įžvelgė neteisėtumo klastą ir pradėjo bylinėtis. Jeigu Lietuvos teismai priimtų danų kapitalo bendrovei nepalankų sprendimą, ši pasiryžusi investiciniam ginčui prieš Lietuvą. Ir turi tam pagrįstų argumentų – Danijos ir Lietuvos vyriausybės yra pasirašiusios sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Tai Vyriausybei (ir mokesčių mokėtojams) grėstų kelių dešimčių milijonų vertės investiciniu ginču.

„Mes investavome pinigus, turėdami teisėtų lūkesčių, kad išduotas leidimas yra teisėtas. Be to, mūsų niekuo nekaltina“, – „Verslo žinioms“ UAB „Saerimner“ vadovas pasakoja apie istoriją, kuri bet kuriam investuotojui būtų panaši į košmarišką sapną. „Saerimner“ Lietuvoje turi 11 kiaulių kompleksų, tačiau į kovą pakilo tik Kalvarijos meras. Vienas iš viešai skelbiamų kaltinimų – kvapas. Keisčiausia, kad dėl jo piktinasi ne fermas priglaudę Jusevičių kaimo gyventojai, o kur kas atokiau gyvenančios kitų kaimų bendruomenės.

Klaustukų šioje istorijoje yra labai daug. Kam iš tikrųjų naudinga, kad danai pasitrauktų? Mažiesiems ūkininkams? Galgi iš jų kiaulidžių sklinda nosį maloniau kutenantys kvapai? O gal Lietuvoje yra šių keturkojų perteklius? Statistika byloja, kad ne – nemažai kiaulienos Lietuva importuoja. 

O gal tai tiesiog dar viena tautinio reketo forma? Lietuvoje nepatenkintų visada yra – tai varpai per garsiai skambina, tai kavinės steigiamos „ne ten“, tai kiaulės netikėtai ima skleisti ne prancūziškos parfumerijos kvapus... Tereikia prisiminti UAB „Margasmiltė“ istoriją: visus leidimus anhidrito kasybai prie Garliavos išsirūpinusi bendrovė, planavusi investuoti 200 mln. Lt ir sukurti beveik 1.000 darbo vietų, ne vienerius metus negalėjo pradėti veiklos, prieš kurią piestu stojo Pagirių kaimo bendruomenė. 

Iš tikrųjų – įstatymų laikytis reikia. Bet jei jie nepažeisti, verslas turi teisę veikti. O jei vieni ar kiti leidimai buvo išduoti neteisėtai – bauskime už tai atsakingus asmenis. Investicijų laukiame, jas viliojame, o po to vienos savivaldybės meras ima ir sumano jas išvyti lauk. Beje, VŽ gavo Ministro pirmininko tarnybos raštą, kuriame teigiama, kad „nemalonūs kvapai jaučiami netgi tada, kai aplinkos ore teršalų, galinčių sukelti tokius kvapus, ribinės vertės neviršijamos“.

Tad kokie yra tikrieji Kalvarijos valdžios, pasitelkusios dalį bendruomenės, tikslai? Ir jei šiame kare vis dėlto nugalėtų p. Aleknavičius, tegul tik po to neverkia, kad investicijos į šią vietovę nebeateina...