Indeksai
S&P 500-0,29%1.925,15
S&P Asia 50-1,49%3.785,11
OMXV+0.02%471.423
EURO STOXX 50-1,38%3.072,57
Valiutos
EUR-USD+0,28%1,3427
USD-RUB+0,29%35,7893
USD-PLN-0,15%3,1158
GBP-USD-0,38%1,6821
USD-JPY-0,18%102,6100
Žaliavos
Oil (Brent)(USD/bbl.)-1,11%104,84
Gas(USD/MMBtu)-1,12%3,80
Gold(USD/t oz.)+0,94%1.294,80
Wheat(USd/bu.)+0,75%534,25
Cattle(USd/lb.)-0,84%156,00
Palūkanos
VILIBOR 60,00%0,41
EURIBOR 6+0,33%0,306
LIBOR USD 3-0.42%0.23810
Fondai

Įžvalga
Finansai, Pasaulis

Europa bodisi Azijos vertybėmis

2012.07.20
Persiųsk

Europos ir Amerikos ekonominės nesėkmės suteikė džiaugsmo kai kuriems Azijos lyderiams ir komentatoriams, ypač tiems, kurie palaiko vadinamąsias Azijos vertybes.

Pankajus Mishra   Pankajus Mishra „Bloomerg View“ apžvalgininkas

Ragindamas Mianmaro opozicijos lyderę Aung San Suu Kyi mokytis iš atgimstančios Azijos, o ne iš nusenusios Europos, mokslo vyru virtęs Singapūro diplomatas Kishore’as Mahbubanis neseniai pastebėjo, kad „tylus azijietiškas pragmatizmas ir toliau laiduoja stabilų ūkio augimą; tuo tarpu Europa silpsta“.

Prisimindamas, kaip po 1997 m. finansų krizės Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nurodė Rytų Azijai imtis taupymo priemonių, K. Mahbubanis rašė, kad daugelis azijiečių mano, jog „jums [Vakarams] atėjo laikas paragauti tų pačių karčių vaistų, kuriuos pirma skyrėte mums: liaukitės gyvenę ne pagal kišenę“.

Mahathiras Mohamadas, kuris nuo 1981 iki 2003 m. buvo Malaizijos ministras pirmininkas, taip pat ėmėsi su šviežiu įkarščiu kritikuoti vakariečių, kuriuos „hegemonijos šimtmečiai“ įtikino, jog „jie geriausiai žino, ko reikia pasauliui: jų vertybės turi būti visuotinai priimtinos; Azijos vertybės laikomos nesvarbiomis“, dvejopus standartus.

1997 m. Mahathiras Mohamadas griežtai atsisakė vykdyti TVF nurodymus, užsitraukdamas Vakarų šalių lyderių ir žiniasklaidos kritiką. Nepaisant piktdžiugos, tam tikra prasme jis buvo teisus. 1997-aisiais TVF atstovaujamos vakarų valstybės patarė Rytų Azijos šalims leisti bankams bankrutuoti. Susidūrę su finansų krize savo kieme, Vakarų politikai iš mokesčių mokėtojų pinigų suteikė finansinę pagalbą dosnius atlyginimus gaunantiems bankininkams.

Mahathiras Mohamadas taip pat teisus smerkdamas „eurocentrizmo dienas“, kurios, kaip jis mažumėlę pernelyg pasitikinčiai tvirtina, „beveik baigtos“. Daugelis Azijos lyderių ir intelektualų seniai niršta dėl neišmanėliškos tuštybės ir sistemingo faktų iškraipymo, pradedant „baltosios rasės atsakomybe“ (tariama baltosios rasės pareiga nešti švietimą ir vakarietiškąją kultūrą nebaltiesiems savo kolonijų gyventojams) ir baigiant rytietiškuoju despotizmu, kurio šviesoje azijiečiai atrodo ne ką svarbesni už tautelę, laukiančią, kada bus patobulinti pagal vakariečių mėgstamą savo pačių įvaizdį.

Malajų sociologas Syedas Husseinas Alatasas ir japonų filosofas Takeuchis Yoshimis praeityje, novelistas Amitavas Ghoshas ir ekonomistas Amartya Senas šiais laikais, buvęs Irano prezidentas Mohammadas Khatamis, kvietęs palaikyti „civilizacijų dialogą“, buvęs Mahathiro Mohamado pavaduotojas Anwaras Ibrahimas, kalbėjęs apie Rytų ir Vakarų sintezės būtinybę, – visi šie azijiečiai pabrėžė, kaip svarbu žengti kitapus Vakarų galybės pagimdytų intelektualinių vizijų ir prielaidų.

Tačiau Mahathiras Mohamadas klysta, pasitelkdamas Azijos vertybes prieš akivaizdžiai visuotinę vakarietiškųjų vertybių tironiją. Pavyzdžiui, jis atkartoja tą kultūralistinę retoriką, kuri lydėjo Rytų Azijos ekonominę sėkmę XIX a. 9-ajame ir 10-ajame dešimtmetyje ir kurią, likus metams iki įkalinimo dėl jo boso Mahathiro Mohamado melagingų kaltinimų, Anwaras Ibrahimas apibūdino kaip „autokratinių metodų parodiją ir pagrindinių teisių bei pilietinių laisvių neigimą“.

Kaip patikslino Anwaras Ibrahimas, buvo akivaizdu, kad Mahathiro Mohamado ir Singapūro buvusio ministro pirmininko Lee Kuano Yewo bei daugelio su jų režimais susijusių intelektualų aukštinamos Azijos vertybės ideologinės ir padlaižiškos. Jų pateiktos priešpriešos buvo atšiaurios ir negailestingos: Azijos konfucionistinė bendruomeninė harmonija prieš amoralų Vakarų individualizmą, kolektyvinė gerovė prieš žmogaus teises, pagarba valdžiai ir disciplinai prieš netvarkingą demokratiją, sunkus darbas ir taupumas prieš neapdairų vartojimą, vyriausybės ir verslo kolaboravimas prieš neatsargų laissez-faire (valstybės nesikišimą).

Tarsi išversdami į išvirkščiąją pusę Konfucijaus, kuris, vokiečių sociologo Maxo Weberio tvirtinimu, atsakingas už Kinijos atsilikimą, eurocentrišką požiūrį, šie Azijos vertybių gynėjai taip pat tvirtina, kad pokarinė Japonijos ir Singapūro sėkmė – Kinijos senosios išminties nuopelnas. Tik formaliai vadinamas komunistiniu Kinijos Jiango Zeminio režimas taip pat siekia Azijos atgimimo, sekdamas Konfucijaus mokymu ir skatindamas „socialinę dvasinę civilizaciją“.

Kalbos apie Azijos vertybes dažnai pereidavo į atvirą šovinizmą, kaip liūdnai pagarsėjusiame japonų politiko Shintaro Ishiharos traktate „Japonija, kuri gali pasakyti „ne“. Mahathiras Mohamadas, kuris kartu su Shintaro Ishihara yra parašęs kitą knygą, savo 1970 m. išleistame veikale „Malaizijos dilema“ pateikė daug trikdančių rasinių teorijų.

Dar žalingiau yra tai, kad Mahathiro Mohamado ir Lee Kuano Yewo mintys apie Azijos vertybes irgi pakliuvo į eurocentriškumo spąstus. Kaip sarkastiškai pastebėjo rašytojas Ianas Buruma, „tai, ką tokie žmonės kaip Lee Kuanas Yewas vadina Azijos vertybėmis, yra ne kas kita, kaip vertybės, kurių juos tais laikais, kai Kuanas Yewas dar buvo šaukiamas Hariu, išmokė kolonijinių mokyklų mokytojai. Baltosios rasės atsakomybė buvo užpilta Konfucijaus padažu.“

Žinoma, Rytų Azijos lyderių politines pažiūras suformavo ne vien privilegijuotos vidurinės mokyklos stiliaus pamokos. Lee Kuanas Yewas, kaip ir Mahathiras Mohamadas, užaugo kolonijinėje eroje, kai ne baltosios rasės žmonėms buvo įprasta patirti rasinį žeminimą. Šios kartos politikams tapo beveik privaloma pateikti save kaip antivakarietiškai nusiteikusius revoliucionierius, pasiryžusius siekti aukštesnės Azijos idėjos. Negana to, šie vyrai, besistengdami pokolonijinėje eroje suvaldyti nesuvaldomas iš daugybės etninių grupių sudarytas visuomenes, pastebėjo, kad antivakarietiškumas – geriausias būdas paakinti mases siekti nacionalinės vienybės idealo.

Tačiau bėgant metams retoriškai pateikiamos Azijos vertybės ir neokonfucionizmas vis labiau tuštėjo ir virto paprasčiausia priedanga autoritariniams režimams, karštai prijaučiantiems pasauliniam kapitalizmui ir besiglaudžiantiems prie galingų vietos verslininkų bei neleidžiantiems daugumai naudotis politinėmis teisėmis. Šis fenomenas ypač įsigalėjęs Kinijoje, kur valdantysis elitas, iš paskutiniųjų besistengiantis išlaikyti nuoseklią ideologiją viena po kitos sekančių teisėtumo krizių sūkuryje, pasirinko pasenusį Konfucijaus mokymą.

Ar šis manevravimas nieko neprimena? Primena, nes Europos lyderiai pastaraisiais metais tauškia apie nacionalines arba civilizuotojo pasaulio vertybes, skandindami vietos ekonomikas pasaulinėse kapitalo ir prekybos srovėse, suteikdami galias naujajam elitui ir sudarydami sąlygas tarpti nelygybei. Indijoje nedidelės ir siaubingai neteisingos visuomenės atsiradimą taip pat lydėjo rėksmingos induizmo sekėjų nacionalizmo apraiškos.

Ir Vakaruose, ir Rytuose politikai vis dažniau pasitelkia kultūrinio nacionalizmo retoriką, ypač atiduodami ekonominį suverenitetą transnacionalinėms globalizacijos jėgoms.

Nenoriu tvirtinti, kad kinų konfucianizmo arba Europos Šviečiamojo amžiaus tradicijos – jau išsekintas kultūrinis ir politinis išteklius, o taip pat būtų pernelyg lengva nė nesvarsčius atmesti Azijos Vakarų politiniams ir ekonominiams susitarimams žeriamą kritiką kaip frustracijoje užgimusio natyvizmo (teorija, pažinimą aiškinanti įgimtų idėjų, nepriklausomų nuo patyrimo ir išorinių veiksnių, buvimu, - zodziai.lt)  apraiškas. Tačiau visos galingųjų azijiečių kalbos apie vertybes turėtų pažadinti mūsų įtarumą. Kaip rašė Anwaras Ibrahimas, Azija „pamažu randasi“: „Ilgas ir intensyvus savo tapatybės radimo ir savęs supratimo procesas dar tik prasideda.“

O netikėti atradimai, kurie mūsų laukia ateityje, nuves toli nuo instrumentalistinės arba primityviai triumfalistinės vadinamųjų Azijos vertybių sampratos.

***
Pankajus Mishra – Londone ir Mašobroje (Indija) dirbantis „Bloomberg View“ apžvalgininkas. Jo naujoji knyga „From the Ruins of Empire: The Revolt Against the West and the Remaking of Asia“ („Nuo imperijos griuvėsių: sukilimas prieš Vakarus ir Azijos kūrimas iš naujo“) turi būti išleista rugpjūčio mėnesį.

Pasidalink:
Visas tinklalapyje vz.lt skelbiamas turinys yra UAB "Verslo žinios" nuosavybė, jei nenurodyta kitaip. Atgaminti, viešai skelbti šį turinį be bendrovės raštiško sutikimo draudžiama. Cituojant būtina nuoroda į šaltinį. Cituojamo teksto apimtis negali viršyti 500 (penkių šimtų) spaudos ženklų. Plačiau: http://vz.lt/static/citavimas
Komentuok
Primename, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia...
1) raginti prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką; 2) skatinti kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę; 3) kurstyti karą ar neapykantą, tyčiotis, niekinti, kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu; 4) platinti, propaguoti ar reklamuoti pornografiją, taip pat propaguoti ir (ar) reklamuoti seksualines paslaugas, lytinius iškrypimus; 5) propaguoti ir (ar) reklamuoti žalingus įpročius ir narkotines ar psichotropines medžiagas. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui.
Pagrindinės naujienos
Temos įžvalgos »
Kęstutis Celiešius"Danske Bank" Finansų maklerio skyriaus vadovasKęstutis Celiešius

Kaip Rusijos finansų rinkos reaguoja į naujas sankcijas

„Verslo žinios“Redakcijos nuomonė

Tarp vertybių ir pragmatiškumo1

Gintautas Bartkus„Baltic Legal Solutions Lietuva“ vadovaujantysis partneris.

Cicerono frazė „klysti žmogiška“ jau taikoma ir Lietuvos įmonių vadovams