Laikas sugrąžinti turinį

Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė valdžios regalijas savo rankose laikys dar dvejus metus, viešoje erdvėje jau pasigirdo raginimų ieškoti alternatyvaus kandidato kituose prezidento rinkimuose.

  "Verslo žinios" Verslo dienraštis

Iniciatoriaus vaidmens ėmėsi šalies vadovę sukritikavęs Vilniaus meras Artūras Zuokas – jis ir pakvietė visuomenę pasukti galvą dėl naujo Lietuvos lyderio. O pats p. Zuokas net pasišovė būti tokio asmens rinkimų kampanijos vedliu.

Ir štai viena alternatyvininko pavardė jau iškilo – garsus atlikėjas Andrius Mamontovas rado p. Grybauskaitės įpėdinio vardo vertą kandidatą. Juo esą galėtų tapti prezidentei neįtikęs dabar jau buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, šiuo metu vadovaujantis ES diplomatinei misijai Afganistane. Minėtas kandidatas, regis, tokios galimybės nesikrato, juolab kad jis neslepia turintis aiškią viziją.

Tačiau viskam – savas laikas. Iki prezidento rinkimų – dar dveji metai, tą skubantiems smalsuoliams priminė ir p. Ušackas. Užtat Seimo rinkimai jau  beveik visai čia pat – spalio 14 d. Vertindami rinkimų maratono apimtį ir agitacinių darbų intensyvumą, šiandien regime keistai „mirusį sezoną“ ir amorfišką visuomenę.

Kol pagrindinės politinės partijos atostogauja (regint jų pasyvumą, taip, matyt, ir yra), ratus tepa aktyvūs įvairių spalvų ir atspalvių marginalai – bilietu į Seimą tampa „Santa Barbaros“ tipo serialų kūrimas. Kova vyksta už formą, todėl išskaičiavimas paprastas: kieno šou bus šaunesnis, ašaringesnis, tas ir užkariaus lengvatikių rinkėjų širdis. Kita vertus, per daug stebėtis gal ir neturėtume – užtenka prisiminti pergalingą šokėjėlių, dainorėlių ir kitokių linksmintojų žygį į dabartinį Seimą.

Tiesa, nusivylimas parlamento krėsluose įsitaisiusiais šoumenais atėjo gana greitai, nes dalis jų savo partiją „garsino“ tik skandalais, kurie uždavė gražaus darbelio etikos sargams. Vieni naujai sukurtos partijos į Seimą atvesti parlamentarai raitė kulnus ir miklino balso stygas įvairiuose TV šou projektuose, kiti piktino mokesčių mokėtojus lengvabūdiškai švaistomomis lėšomis, ilgalaikėmis pravaikštomis ir kt. Seimas visus ketverius metus tik ir steigė įvairias komisijas nesibaigiantiems kolegų skandalams tirti...

Iš tikrųjų gal jau būtų gana eksperimentuoti – atėjo laikas aktyviems visuomenės nariams susigrąžinti turinį, o ne vergauti formai. Laiko iki rinkimų liko jau visai nedaug, o juose dalyvauti ketinančios pagrindinės šalies partijos dar garsiai neprabilo apie esmines savo programų nuostatas. Kokia bus Lietuvos ekonominė politika, kokia – užsienio? Nieko negirdime apie šių, Achilo kulnu tapusių, sričių ateitį. Kokios ir kaip bus vykdomos viešosios reformos – mokslo bei švietimo, socialinio gyvenimo ir t. t.? Ko vis dėlto norime iš energetikos, kokia linkme iš tiesų bus plėtojamas šis Lietuvai ypač svarbus sektorius?

Klausimų yra daugybė, visi jie turėtų tapti aktyvių debatų objektu, tačiau kol kas atsakymų vietoje – tyla. Ne paslaptis, yra Lietuvoje politikų, kurie geriau jau patylėtų, tačiau yra ir tokių, kurių idėjos ir diskusijos visuomenei aktualiais klausimais išties yra vertos dėmesio. Koks turėtų būti opozicijos vaidmuo politiniame šalies gyvenime? Šios Seimo kadencijos opozicija buvo silpnoka, o neturint stiprios opozicijos veiksmas dažniausiai vyko tik viena kryptimi. Diskusijose dėl šalies ateities norėtųsi girdėti ir garsesnį verslo balsą.