Bankai: metų pradžia prasta, bet krizė neateina

Publikuota: 2016-02-19 Autorius: Rašyti komentarą

Pasaulio finansų rinkose šių metų pradžioje įsitvirtino korekcinės nuotaikos, kurios reiškia sugrįžusį nerimą dėl ateities, neapibrėžtumą, svarstymus dėl naujos krizės bangos. Kita vertus, yra ir požymių, kad 2008-ųjų scenarijus nepasikartos.

Reuters / Scanpix nuotr.
Reuters / Scanpix nuotr.

Tokiomis nuotaikomis persisunkę dviejų šalies bankų – „Swedbank“ ir DNB – penktadienį išplatinti pranešimai, kuriuose aptariama dabartinė padėtis pasaulio ekonomikoje.

„Swedbank“ pažymi, kad metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Investuotojai nematė didelio skirtumo tarp JAV, Rusijos ar Kinijos akcijų ir skubėjo konvertuoti savo finansinį turtą į pačias likvidžiausias ir saugiausias taupymo priemones. Todėl nuo metų pradžios auksas pabrango beveik penktadaliu.

„Sausio mėnesį ir Japonijos, ir Kinijos eksportas traukėsi daugiau nei dešimtadaliu. Neaugo ir didžiausios pasaulio ekonomikos JAV pramonės apimtys. Sparčiai mažėjantis užsakymų skaičius rodo, kad jos pramonė šiemet gali ir visai neaugti“, – komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, labiausiai nerimaujama ne dėl pažangiausių pasaulio ekonomikų būklės, o dėl besivystančių šalių, kurios labai priklauso nuo gamtinių išteklių gavybos. Daugelyje jų įmonių skolų lygis esą yra gerokai aukštesnis nei prieš aštuonerius metus, o neretai skolintasi buvo ne nacionaline valiuta, o doleriais. Kylant palūkanoms JAV ir nuvertėjant nacionalinei valiutai, tas skolas aptarnauti gali būti vis sudėtingiau, dėl to tikėtinas nemokių įmonių skaičiaus augimas, pastebi ekonomistas.

„Nerimą didina ir daugybė geopolitinių neapibrėžtumų. Prezidento rinkimai JAV, galimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES, Sirijos karas ir pabėgėlių krizė – visa tai gali turėti didelių neigiamų ekonominių pasekmių. Be to, visada yra ir daugybė „nežinomų nežinomųjų“ – problemų, kurių niekas nemato, apie jas negalvoja ir nekalba. Vis tik pastarųjų savaičių paniką geriausiai apibūdina ne fundamentalios problemos, o ekonomisto Johno Keyneso prieš beveik šimtmetį pasiūlytas terminas „gyvuliška prigimtis“ (angl. animal spirits). Net ir racionaliausius žmones kartais valdo baimė, godumas, instinktai ar bandos jausmas“, – komentare rašo p. Mačiulis.

Todėl net kai kurie garsūs ekonomistai ir finansinės institucijos taip pat užsimena, kad gali pasikartoti 2008-ųjų scenarijus, pažymi „Swedbank“.

infogr.am::infogram_0_sp500-92982204314

Trys nerimo šaltiniai

DNB banko pranešime taip pat pažymima, kad nuo 2016 metų pradžios finansų rinkose vyravo itin pesimistiškos nuotaikos: Europos akcijos prarado virš 10% savo vertės, JAV rinka krito beveik 6%. Daugumai investuotojų ramybės neduoda klausimas, kiek ši tendencija išsilaikys, teigia bankas.

Pasak Povilo Stankevičiaus, DNB banko analitiko, šiuo metu galima išskirti tris pagrindinius veiksnius, lemiančius tolimesnius neramumus finansų pasaulyje. Pirmasis – Kinijos „kieto nusileidimo“ baimė.

„Praeitą rugpjūtį, Kinijai devalvavus juanį 5% JAV dolerio atžvilgiu, buvo išprovokuotas staigus rinkų smigimas. Suprasdami, kad skola ir neefektyviu kapitalo paskirstymu paremtas Kinijos augimas lėtėja, investuotojai stengiasi atsikratyti juaniu denominuoto turto, sudarydami spaudimą valiutai kristi žemyn. Kinijos rezervai, naudojami valiutos stabilizavimui nuo rugpjūčio mažėja 100-150 mlrd. USD dolerių per mėnesį. Daugelis investuotojų baiminasi, kad sparčiai senkant valiutos rezervams, juanis neatlaikys rinkos spaudimo, o ženklus nuvertėjimas sukels dar didesnę paniką“, – teigia p. Stankevičius.

Pasak jo, centrinių bankų pinigų politika taip pat pranašauja tolimesnius akcijų svyravimus. Lėtėjant ekonomikai, investuotojai vis labiau tikisi didesnio monetarinio stimulo iš Europos centrinio banko, Japonijos centrinio banko ir lėtesnio palūkanų kėlimo JAV ir Didžiojoje Britanijoje.

„Akcijos, kurių kainos tiesiogiai priklauso nuo palūkanų normos, instinktyviai reaguoja į menkiausius centrinių bankų politikos pokyčius. Netikėti sprendimai ir net griežti vadovų pasisakymai gali išprovokuoti staigų akcijų kritimą bei padidinti rinkų svyravimų tikimybę“, – sako analitikas.

Jį neramina ir mažėjantis įmonių pelningumas – perkant įmonės akcijas, investuotojai gauna teisę į dalį bendrovių pelno, mat, stagnuojant ekonomikai, verslo pajamų ir pelningumo rodikliai pakrypo žemyn.

„2015 metais į JAV akcijų rinkos indeksą „Standard & Poor’s 500“ įtrauktų įmonių pelningumas neaugo, o didžiausių Europos įmonių, įtrauktų į „Stoxx 600“ akcijų indeksą, pelnas krito beveik 5%. Todėl investuotojai, pripratę prie ženkliai didesnės investicijų grąžos pardavinėja akcijas pigiau. Jei pelningumas toliau kris, matysime vis daugiau korekcijų akcijų rinkose“, – teigia banko atstovas.

DNB analitikai pastebi, kad akcijų rinkos šokdina ir gyventojus. Pirmiausia, pokyčius esą jaučia pensijų fondai, nes daugiau negu trečdalis Lietuvos gyventojų taupo II pakopos investiciniuose pensijų fonduose. Bendras šių fondų valdomas turtas šiuo metu sudaro virš 2 mlrd. Eur. Iš šių lėšų beveik 40% yra investuota į akcijas.

infogr.am:: infogram_0_stoxx600-10837231

Panikuoti neverta

Kita vertus, pažymima, kad dar viena pasaulinė finansų krizė, sukaustanti tarptautinę prekybą ir nustumianti į recesiją daugelį pasaulio šalių, yra mažai tikėtina.

„Visų pirma, dėl to, kad daugelis problemų yra izoliuotos ir nebūtinai galėtų išplisti po visą pasaulį. Pavyzdžiui, Kinijos skolos mastai pastaraisiais metais augo netvariais tempais, bet didžioji skolos dalis yra šalies viduje, todėl net sukilus bankrotų bangai, poveikis likusiam pasauliui būtų ribotas“, – sako p. Mačiulis.

Be to, pasak jo, daugelis makroekonominių rodiklių nesuteikia pagrindo nerimui, nes net ir stringant didžiųjų pasaulio ekonomikų eksportui ir pramonei, darbo rinkos tendencijos išlieka teigiamos.

„JAV ir Jungtinės Karalystės nedarbo lygis nukrito iki maždaug 5%, o Vokietijoje jis yra žemiausiame lygyje istorijoje. Euro zonos gyventojų pasitikėjimas ir mažmeninės prekybos augimas yra didžiausias nuo 2007 m., o apie teigiamus lūkesčius signalizuoja ir augantis gyventojų bei įmonių paskolų portfelis“, – kalba „Swedbank“ atstovas.

Jis pažymi, kad vartojimo augimą daugelyje pasaulio šalių palaiko ne tik mažėjantis nedarbo lygis ir žemos palūkanos, bet ir atpigusi nafta ir kai kurie maisto produktai. Kinijos mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriaus metinis augimas vis dar viršija 10%. Nors Kiniją vis dar įsivaizduojame, kaip pasaulio fabriką, tačiau jos paslaugų sektorius jau sudaro didesnę dalį BVP nei pramonė, pažymi ekonomistas.

„Didelės krizės tikimybę mažina ir neblėstantis centrinių bankų nusiteikimas skatinti kreditavimą, vartojimą ir investicijas. JAV palūkanas greičiausiai didins daug lėčiau nei planavo gruodžio mėnesį. Tuo tarpu labai tikėtina, kad Europos centrinis bankas po kelių savaičių palūkanas nustums dar giliau į neigiamą teritoriją ir pasiūlys naujų instrumentų, didinančių pinigų pasiūlą“, – sako p. Mačiulis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Nasdaq Baltic“ biržos

BendrovėPask. kainaPok., %Apyvarta
Daugavpils Lokomotivju Remonta Rupnica0,44076,7072.635
Snaigė0,28911,15434
LITGRID0,7062,7662.113
Silvano Fashion Group2,7802,206106.786
Skano Group0,4791,915614
Atnaujinta 18.26 val. Duomenys vėluoja 15 minučių. Šaltinis: Nasdaq Baltic
BendrovėPask. kainaPok., %Apyvarta
Ditton pievadkezu rupnica0,060-45,455300
Latvijas kugnieciba0,473-3,469473
Ekspress Grupp1,260-3,077111
Nordecon1,300-2,985325
Rigas juvelierizstrad. rupnica0,100-2,91350
Atnaujinta 18.26 val. Duomenys vėluoja 15 minučių. Šaltinis: Nasdaq Baltic
BendrovėPask. kainaPok., %Kiekis
Šiaulių bankas0,457-0,218133.514
Tallinna Kaubamaja Grupp8,2000,4903.905
Tallinna Vesi13,600-0,7305.091
Tallink Grupp0,8810,4569.244
Silvano Fashion Group2,7802,20639.057
Atnaujinta 18.26 val. Duomenys vėluoja 15 minučių. Šaltinis: Nasdaq Baltic
BendrovėPask. kainaPok., %Apyvarta
Silvano Fashion Group2,7802,206106.786
Tallinna Vesi13,600-0,73069.667
Šiaulių bankas0,457-0,21861.230
Tallinna Kaubamaja Grupp8,2000,49031.824
LHV Group9,100-0,87227.452
Atnaujinta 18.26 val. Duomenys vėluoja 15 minučių. Šaltinis: Nasdaq Baltic

„Nasdaq Baltic“ pranešimai

Fondų duomenys

FondasNuo metų pr., %Data
INVL Rusijos TOP20 subfondas58,81% 2016 12 02
SEB Russia Fund48,26% 2016 12 02
Danske Invest Russia Fund37,72% 2016 12 02
Swedbank Rusijos akcijų fondas35,98% 2016 12 02
Prudentis Global Value Fund34,98% 2016 12 02
KryptisNuo metų pr., %Data
East Capital Russian Fund48,66% 2016 12 01
NVS akcijų kryptis48,14% 2016 12 01
Danske Invest Arvo Russia Value Fund42,30% 2016 12 02
East Capital Eastern Europe32,18% 2016 12 01
Nordea 1 - Latin American Equity Fund24,05% 2016 12 01

Ekonomikos įvykių kalendorius

Įmonių įsigijimų ir susijungimų sandoriai* Lietuvoje 2016 m. I pusm.

Taikinys Sandorio dydis, mln. Eu Sektorius Pirkėjas
„Eurakras“, „Tuuleenergia“ OU 28 „Lietuvos energija“
„INVL Baltic Real Estate“ 9 Apie 170 pirkėjų
„Snoro“ paskolų portfelis 9 Neatskleidžiamas
„City Service“ 5,5 Biržinis sandoris
„ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ 3,5 Kauno technologijos universitetas
„Algoritmų sistemos“ 2,4 „INVL Technology“
„East West Agro“ 1,5 „Practica Capital“
„Softneta“ 1 „Practica Capital“
Šaltiniai: Finansų analitikų asociacija, „Verslo žinios“

* Atskleisto dydžio sandoriai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau