Tyrimas: pasiturintys lietuviai nebežino, kur ieškoti grąžos

Publikuota: 2016-07-05 Autorius: Rašyti komentarą

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pasiturintys investuotojai kur kas labiau nei eiliniai gyventojai surūpino, kaip išsaugoti ir dar labiau padidinti jau sukauptą turtą. Ekspertai tai aiškina pasaulio ekonomikoje tvyrančiais neapibrėžtumais.

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

SEB bankas trijose Baltijos šalyse atliko pasiturinčių investuotojų apklausą, kuri parodė, jog pasiturintiems investuotojams išsaugoti turtą ir jį dar paauginti tapo gerokai sunkiau, nei buvo dar prieš kelis metus.

Tokią nuomonę išsakė 81% pasiturinčių lietuvių, 74% latvių ir 72% estų, parodė tyrimas.

Pasiturinčiais asmenimis SEB bankas laiko tuos, kurių finansinio turto (lėšų sąskaitose, vertybinių popierių) vertė siekia nuo 100.000 Eur. Į finansinį turtą neįskaičiuojamas nekilnojamasis turtas, net jei jis nuomojamas.

Pasiturinčių gyventojų įvardyta problema rūpi ir eiliniams gyventojams, tiesa, kiek mažiau, nei pasiturintiems gyventojams. Taip mano 43% lietuvių, 55% latvių ir 53% estų, rodo kita SEB banko apklausa, kurioje buvo apklausti eiliniai Baltijos šalių gyventojai.

Nežino, nes tvyro neapibrėžtumas

Aušra Survilienė, SEB banko Privačios bankininkystės departamento direktorė, sako, kad investuotojų nebežinojimą, kaip dar paauginti kapitalą, lemia keletas veiksnių.

„Pasaulio ekonomikos augimas dar nespėjo įgauti pagreičio po ankstesnės pasaulio finansų krizės, vyrauja precedentų neturinti mažų palūkanų normų aplinka, geopolitinis neapibrėžtumas, nestabilumas kapitalo rinkose. Be to, įmonės mažina sąnaudas, didina našumą, diegia naujus technologinius sprendimus tam, kad verslas išliktų pelningas ir jos išlaikytų savo dalį vangioje verslo aplinkoje“, – sako p. Survilienė.

Pasak jos, tokie tradiciškai saugiais laikyti investiciniai sprendimai, kaip vyriausybių obligacijos, nebepatenkina poreikio auginti sukaupto turto vertę investuojant konservatyviai, todėl ieškoma alternatyvių būdų išsaugoti ir gausinti kapitalą.

„Paskutiniu metu auga struktūrizuotų finansinių sprendimų, pvz., su tradicinėmis turto rūšimis susietų investicinių lakštų, apribotos rizikos investavimo fondų ir pan., populiarumas“, – sako p. Survilienė.

Nori investuoti ir gelbėti pasaulį

Remiantis tyrimo duomenimis, pasiturintys Baltijos šalių gyventojai, rinkdamiesi, į kokią įmonę investuoti, daugiausia dėmesio kreipia į sektoriaus, kuriame ji veikia, potencialą, jos siūlomų paslaugų ir produktų tvarumą, verslo pelningumą.

Pasak p. Survilienės, įdomu tai, kad dar prieš 10 metų apie paslaugų ir produktų tvarumą dauguma investuotojų net nekalbėjo, o dabar dėmesys šiai temai esą tampa vis didesnis, ypač tarp jaunesnės kartos atstovų.

„Tam įtakos turi globaliu mastu plintančios ekologiškumo, aplinkai draugiškų technologijų ir atsinaujinančių išteklių naudojimo idėjos. Būtent tvari veikla, o ne trumpalaikio pelno vaikymasis užtikrina ilgalaikę verslo sėkmę. Pastebime, kad paskutiniu metu etiškas verslas susilaukia vis daugiau palankaus požiūrio visuomenėje, o, pavyzdžiui, azartinių lošimų, alkoholio, tabako, ginklų pramonės šakų verslo projektams darosi sunkiau tikėtis tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus lygiaverčio dėmesio, verslo plėtros finansavimo ir skatinimo galimybių“, – kalba SEB atstovė.

Pasikliauja nuojauta

Tyrimas taip pat rodo, kad, ieškodami informacijos, kur investuoti, pasiturintys lietuviai dažniausiai pasikliauna savo nuojauta (51%) ar kreipiasi į banką (46%), skaito investavimo tyrimus, seka patarimus (41%). Latvijoje ir Estijoje savo jėgomis pasikliaunančių dalis didesnė – atitinkamai 68% ir 62%.

Palyginimui, kalbant apie bendrą Baltijos šalių gyventojų populiaciją, kas trečias nėra net galvojęs apie investavimo galimybes, o tie, kurie investuoja, taip pat dažniausiai pasikliauna savo nuojauta.

Faktas, kad didelė dalis gyventojų investicinius sprendimus priima pasikliaudami savo patirtimi ir žiniomis, aiškinamas tuo, kad atviros ekonomikos sąlygomis gyvename vos kelis dešimtmečius ir sukauptas turtas yra ne paveldėtas, o pačių uždirbtas.

Kas netradiciška – mažai populiaru

Netradicinės investavimo priemonės mūsų regione palyginti mažai populiarios. 49% apklaustų pasiturinčių lietuvių renkasi tradicines investavimo priemones (fondus, akcijas, nuosavybę ir pan.), vos 4% – meno kūrinius, 3% – vyną. Ši tendencija išlieka ir kitose Baltijos šalyse.

Kaip taisyklė, netradicines investavimo priemones (meną, monetas, vyną, automobilius ir pan.), Baltijos šalių investuotojai renkasi vadovaudamiesi tais pačiais sumetimais, kaip ir kitose pasaulio šalyse. Kaip rodo tyrimas, dažniausiai polinkį investuoti į tokį turtą skatina savita pasaulėžiūra, domėjimasis viena ar kita konkrečia sritimi, kuris tampa laisvalaikio pomėgiu, bei polinkis kolekcionuoti.

Apklausa atlikta SEB banko ir žiniasklaidos planavimo agentūros „Mindshare“ šių metų gegužės-birželio mėnesiais. Iš viso apklausa 1.797 respondentų trijose Baltijos šalyse.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Nasdaq Baltic“ biržos

BendrovėPask. kainaPok., %Apyvarta
LITGRID0,7303,54614.518
Klaipėdos nafta0,4821,6882.839
Amber Grid1,2601,61326.081
Tosmares kugubuvetava0,3401,4931.700
Vilniaus degtinė0,4391,38610.783
Atnaujinta 18.26 val. Duomenys vėluoja 15 minučių. Šaltinis: Nasdaq Baltic
BendrovėPask. kainaPok., %Apyvarta
Gubernija0,075-37,500161
Latvijas kugnieciba0,462-2,7375.170
Žemaitijos pienas1,090-2,6791.515
Valmieras stikla skiedra3,020-0,9848.811
Linas Agro Group0,643-0,61823.805
Atnaujinta 18.26 val. Duomenys vėluoja 15 minučių. Šaltinis: Nasdaq Baltic
BendrovėPask. kainaPok., %Kiekis
Amber Grid1,2601,61320.815
LITGRID0,7303,54619.937
Šiaulių bankas0,496-0,20131.219
Energijos skirstymo operatorius0,8700,00030.859
Valmieras stikla skiedra3,020-0,9842.910
Atnaujinta 18.26 val. Duomenys vėluoja 15 minučių. Šaltinis: Nasdaq Baltic
BendrovėPask. kainaPok., %Apyvarta
Energijos skirstymo operatorius0,8700,00026.864
Amber Grid1,2601,61326.081
Linas Agro Group0,643-0,61823.805
Šiaulių bankas0,496-0,20115.475
LITGRID0,7303,54614.518
Atnaujinta 18.26 val. Duomenys vėluoja 15 minučių. Šaltinis: Nasdaq Baltic

„Nasdaq Baltic“ pranešimai

Fondų duomenys

FondasNuo metų pr., %Data
Latin American Equity Fund15,39% 2017 02 23
Danske Invest Latin America Fund14,28% 2017 02 22
SEB Eastern Europe ex Russia Fund12,73% 2017 02 23
SEB Emerging Markets Fund12,44% 2017 02 23
Danske Invest China Fund11,41% 2017 02 22
KryptisNuo metų pr., %Data
Nordea 1 - Latin American Equity Fund15,01% 2017 02 22
Skagen Kon-Tiki12,30% 2017 02 22
Besivystančių šalių akcijų kryptis11,82% 2017 02 22
Mandatum Life Frontier Markets Index11,52% 2017 02 22
FIM BRIC+10,71% 2017 02 22

Ekonomikos įvykių kalendorius

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau