Atsakomybės už krovinį draudimas (CMR) apsaugo vežėją bei krovinio savininką, jeigu vežėjas sugadina ar praranda vežamą krovinį. Paprastai tokio draudimo iš vežėjo reikalauja krovinio savininkas ar ekspeditorius.

Darius Bivainis, draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas, nurodo, kad draudimo bendrovė pastarosiomis savaitėmis gavo 3 pranešimus apie suklastotus draudimo bendrovės dokumentus. Informacija apie visus draudimo liudijimų klastojimo atvejus perduota Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o ši toliau tiria įvykių aplinkybes.

Ričardas Morkvėnas, „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius, svarsto, kad draudimo dokumentų klastojimą sudėtinga nustatyti – jei kroviniui nieko neatsitinka, tai niekas ir nesužino, kad dokumentai netvarkingi.

„Bet jei kas nors ir įvyksta, tai pirmiausia pretenziją gauna vežėjas, jis supranta, kad draudimo nėra, ir pretenzijos nepersiunčia draudimo įmonei, o pats pasistengia padengti užsakovo nuostolius. Tačiau jei sumos didelės, vežėjas atsisako atlyginti nuostolius, tik tuomet užsakovas kreipiasi į draudimo bendrovę, o jei ši tokio poliso neišdavė, tada ir gali išaiškėti klastojimo faktas. Veikiausiai vežėjas bankrutavo neatlyginęs nuostolių, tuomet ir išlenda tokie faktai“, – aiškina p. Morkvėnas.

Pataria tikrinti

Pono Bivainio teigimu, šiuo metu taip pat daugėja atvejų kai vežėjai sudaro draudimo sutartį, tačiau už paslaugas draudimo bendrovei nesumoka. Tokiais atvejais draudimo apsauga taip pat negalioja.

Vytautas Levickas, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentas, sako, kad šią savaitę sulaukė „BTA draudimo“ atstovų perspėjimo, jog vežėjams draudimo liudijimas išrašomas metams, tačiau, jei jie sumoka dalį įmokų, pavyzdžiui, vieno ketvičio, o toliau jau nebemoka, praranda draudimo apsaugą.

„Užsakovams, ekspeditoriams sunku įvertinti, ar polisas galioja. Sutarėme su draudimo bendrove, kad apie tokius atvejus informuosime ekspeditorius ir perspėsime, jog kilus abejonių reikėtų paskambinti draudimo bendrovės atstovams ir išsiaiškinti. Taip pat šį klausimą aptarsime ir su „Linava“, – žada p. Levickas.

Algimantas Kondrusevičius, vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas, pripažįsta, kad pastaruoju metu išties padaugėjo krovinių dingimo ir draudimo polisų klastojimo atvejų. Jo teigimu, renkantis pigiausius, bet nepatikimus vežėjus ir ekspeditorius, rizikuojama prarasti visą krovinį. Pasak jo, jei kilo įtarimų, krovinio savininkai ne tik turėtų įsitikinti draudimo poliso tikrumu, bet dėl patikimumo gali kreiptis ir į asociaciją „Linava“.

Aukojasi dėl užsakymų

Ponas Morkvėnas daro išvadą, kad nesąžiningos veiklos apraiškų šiemet gerokai daugiau. Draudimo tendencijos tokios, kad CMR apimtis sumenko 40%, krovinių draudimo – krito dar daugiau, o žalų kiekis išliko tas pats, jų pasitaiko dažniau.

„Taip negalėjo nutikti dėl to, kad vežėjai pradėjo vežti prastesnėmis mašinomis, mažiau atsakingai, neatidžiai. Akivaizdu, kad siekiama vienaip ir kitaip pasipelnyti“, – kalba „PZU Lietuva“ atstovas.

Jis vertina, kad vežėjus ieškoti ne pačių teisingiausių sprendimų paskatino ir jiems iškilę trukdžiai Latvijos ir Rusijos pasienyje.

„Kroviniai gedo, o tai nėra draudžiamasis įvykis. Nors vežėjui atsakomybė dėl to nekyla, tačiau, nenorėdami susipykti su užsakovais, vežėjai vienaip ar kitaip ieškojo priežasčių, kad būtų išmokėta draudimo išmoka“, – pabrėžia p. Morkvėnas.

* * *

Straipsnis publikuotas "Verslo žiniose" lapkričio 2 d.