Projektas finansuojamas iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų. Jo metu siekta suaktyvinti Lietuvos ir Azerbaidžano prekybinius ir ekonominius santykius, atskleisti naujas prekybines ir investicines galimybes Lietuvos ir Azerbaidžano verslininkams.

Taip pat parengta išsami Azerbaidžano ūkio galimybių Lietuvos verslui studija, kurioje atkreipiamas Lietuvos verslo dėmesys į galimybes konkrečiuose Azerbaidžano ekonomikos sektoriuose, įvardijami verslo ir bendravimo ypatumai šioje šalyje.

Teigiama, jog gerų verslo galimybių Azerbaidžane turi Lietuvos statybinių ir apdailos medžiagų, maisto produktų, žemės ūkio priemonių gamintojai, taip pat informacinių technologijų, projektavimo ir dizaino, medicinos ir mokymo, transporto paslaugų sektoriai.

Projekto „Lietuvos dalyvavimas įgyvendinant Pagalbos prekybai iniciatyvą  Azerbaidžane“ pranešime spaudai teigiama, kad Azerbaidžano ekonomika pastaraisiais metais augo greičiausiai visame pasaulyje – bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas kasmet viršydavo 20%, o 2007 m. viršijo 40%.

Pasaulio bankas 2008 m. įvardino Azerbaidžaną kaip pasaulio lyderį pagal ekonominių reformų vykdymą. Šiuo metu pagal „Doing Business“ indeksą Azerbaidžanas užima 33-ią vietą iš 181 pasaulyje, lenkdamas Ispaniją, Lenkiją ar Turkiją.

Gausios valiutinės įplaukos iš naftos, dujų ir juodųjų bei spalvotųjų metalų eksporto lėmė ypač spartų vidaus rinkos augimą ir statybų bei vartojimo bumą.

Deja, 2008 m. Lietuvos eksportas į Azerbaidžaną sudarė vos 52,7 mln. Lt, o importas iš Azerbaidžano -  23,2 mln. Lt.

Pagal Lietuvos užsienio prekybos apyvartą, pernai Azerbaidžanas buvo 59 vietoje, pagal eksportą – 52, pagal importą – 55 vietoje.

Šių metų sausio 1 dienai investicijos iš Azerbaidžano į Lietuvą sudarė 1,3 mln. Lt (į prekybą – 0,2 mln. Lt, į privatų nekilnojamąjį turtą – 1,04 mln. Lt). Į Azerbaidžaną Lietuvos investicijų nebuvo.