Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos valdybos narė ir viena iš „Viešosios paslaugos verslui“ modelio autorių, neabejoja, kad jį  įgyvendinus bus pasiektas vienas iš VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ keliamų uždavinių – ugdomas verslumas.

Jos aiškinimu, kiekviena Juridinių asmenų registre naujai įregistruota įmonė galės kreiptis į  verslo informacijos centrą (VIC) ar verslo inkubatorių (VI) ir gauti 6.000 Lt vertės „pirmųjų verslo metų“ krepšelį. Krepšelio pinigai suskirstyti dalimis – už konsultacijas, virtualiajam biurui, mokymui ir kt.
 Didžioji dalis – 4.500 Lt numatyta mokestinėms lengvatoms arba buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugai apmokėti. Svarstoma, kad šią sumą, pataisius įstatymus, įmonės, galėtų naudoti sumokėdamos mokesčius į „Sodros“ biudžetą, įsigydamos veiklai būtiną licenciją, verslo liudijimą ar kt.
 Atsinešusi pirmųjų verslo metų krepšelį į verslo inkubatorių, įmonė didžiąją jo dalį išnaudos inkubavimo paslaugoms padengti – susimokėti už biuro patalpų nuomą, baldus.

„Šiandien Registrų centre užsiregistravusi įmonė jau rytoj, jei norės, ateis į savo regiono verslo informacijos centrą arba verslo inkubatorių ir gaus šį tą panašaus į banko čekių knygelę – už čekius ji galės pirkti paslaugų“, – verslo modelio veikimo principą dėlioja p. Matukienė.
Paslaugos turės savo įkainius ir jas nebūtina bus pirkti savo regiono centruose ar inkubatoriuose, jas bus galima pirkti ten, kur, verslininko nuomone, jis gaus kvalifikuočiausias paslaugas. Taip VIC ar VI, kuriuose dirba kvalifikuoti darbuotojai, galės daugiau užsidirbti. Tai būtų kintama finansavimo dalis. Nuolatinį finansavimą centrai ir inkubatoriai gautų iš VšĮ „Eksportuojanti Lietuva“, įvertinus, kiek regione yra veikiančių įmonių (1.000 gyventojų), kiek įsteigta naujų, kiek anksčiau veikusiųjų bankrutavo, koks regione nedarbo lygis ir pan.
„Sudėliojus šiuos dydžius į formules, bus aišku, ar to regiono centrui nuolatinį finansavimą reikia didinti, ar mažinti, o galbūt paaiškės, kad jis visai regionui nereikalingas“, – sako p. Matukienė.
Nuolatinis finansavimas padengtų tik minimalias centrų išlaidas – sotesnį gyvenimą garantuotų su verslo krepšeliais ateinančios įmonės.

Arnoldo Burkovskio, ūkio viceministro, skaičiavimu, „Eksportuojančioji Lietuva“ be didesnių problemų kitąmet galėtų suteikti krepšelius 10.000 naujai įsteigtų įmonių. Saulius Žilinskas, SVV tarybos sekretorius, prognozuoja, kad šiemet tiek įmonių gali būti neįsteigta. O dėl krepšelių veikiausiai kreipsis taip pat ne visos – gal tik 80% iš užsiregistravusių Juridinių asmenų registre.
„Be to, verslo naujokės nebūtinai išnaudos visus čekius“, – pažymi SVV tarybos sekretorius.

Baltos dėmės

Ūkio ministerija įspėja – pirmųjų verslo metų krepšelius galės teikti tik „Eksportuojančiajai Lietuvai“ priklausantys VIC ir VI. Jei  jų dalininkai savivaldybės, dėl krepšelio pinigų teks varžytis konkurse.
Kaip teigia p. Burkovskis, lėšos būtų skiriamos iš ES paramos, tad be didesnių trukdžių per „Eksportuojančiąją Lietuvą“ pasiektų regionus. Bet šie pinigai negali būti ne konkurso būdu teikiami kitiems juridiniams vienetams, kurių dalininkė yra savivaldybė ar savivaldybė kartu su Ūkio ministerija.
Šiuo metu 17 iš 41 verslui paslaugas teikiančių įstaigų paliktos likimo valiai – dėl jų priklausomybės neapsispręsta. Be to, ir kitos, savivaldybėms nesurenkant biudžetų, o Ūkio ministerijai nutraukus finansavimą, gyvena iš to, ką užsidirba.

„Kaip jos išgyvens iki balandžio, kai ateis parama, jei kai kurie verslo inkubatoriai iki šiol net nešildomi“, – klausia Alius Valys, Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius.
Pono Burkovskio manymu, būtų idealu, jei visi VIC ir VI priklausytų „Eksportuojančiajai Lietuvai“. Tačiau ir ten, kur Ūkio ministerija tėra viena iš dalininkų, svarsto jis, galbūt įmonių krepšelį būtų galima suformuoti iš dosnesnio nuolatinio finansavimo.

Jei modelis veiks, anot Donato Žiogo, SVV tarybos nario, verslo centrai išvengs absurdiškų ataskaitų: skaičiuoti, kiek verslininkų kreipėsi, kiek suteikta konsultacijų telefonu, ir pan. Ar verslui teikiamos kvalifikuotos paslaugos, paaiškėtų, kai „Eksportuojančiosios Lietuvos“ patarėjų taryba atsitiktinės atrankos būdu atliktų verslininkų apklausą.

Toliau – savivaldybė

Išgyvenusios pirmuosius metus ir išmokusios verslo pradžiamokslio, įmonės tolesnės paramos galėtų tikėtis iš savivaldybių. Neoficialiais duomenimis, šiemet savivaldybių smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondai turėjo  paskirstyti apie 11 mln. Lt. Manoma, kad savivaldybės antraisiais ir tolesniais įmonių gyvavimo metais galėtų paremti jų dalyvavimą parodose, darbuotojų mokymą, finansuotų projektų rengimą ES paramai gauti ar dengtų dalį paskolų palūkanų.
Tačiau kitąmet planuojant itin skurdžius biudžetus savivaldybių fondai, matyt, bus apytuščiai ir daug iš jų tikėtis būtų nerealu.

Verslumo skatinimo modelį kūrę verslininkų atstovai pabrėžia: ne įmonių reikalas galvoti apie valstybės biudžetą. Tačiau kuo daugiau įmonių steigsis ir įsitvirtins, tuo greičiau pilnės valstybės iždas. O kad modelis sklandžiai veiktų, visą finansavimo mechanizmą iki smulkmenų sudėlios iš SVV tarybos ir Ūkio ministerijos atstovų sudaryta darbo grupė.

Tai yra lapkričio 18 d. straipsnis, skelbtas "Verslo žiniose"