Per pastarąsias 7 dienas Jūs jau skaitėte 3 rašinius. Jei norite skaityti daugiau, nemokamai užsiregistruokite paspaudę žemiau pateikiamą nuorodą. Jei jau esate registruotas vartotojas ar "Verslo žinių" prenumeratorius, prisijunkite.
Kol kas žvalgomasi į Baltarusiją – analizuojami šios šalies laisvųjų
ekonominių zonų įstatymai ir, jei niekas nesukliudys, ten bus statoma gamykla,
pajėgi produkcija aprūpinti Maskvą, Sankt Peterburgą ir Kijevą. Kita kryptis,
kuria dirba „Vičiūnų“ grupė, – Europos Sąjunga, ten pavyko padidinti
prekybą.
„Baltijos valstybėse jaučiame pardavimų kritimą, tačiau pavyko padidinti
realizaciją Italijoje, Prancūzijoje. Jiems pasiūlėme pigesnių produktų ir
atsikandome rinkos gabaliuką iš kinų“, – džiaugiasi Visvaldas Matijošaitis,
„Vičiūnų“ grupės vadovas, jis neslepia, kad grupės bendrovės gyvena nelabai
jausdamos sunkmetį.
reklama:

Ispanijoje šiandien parduodama apie 600 t produkcijos per mėnesį. 2008 m.
šioje tolimoje valstybėje per mėnesį buvo realizuojama 400 t grupės gaminių. Jei
bankai teiktų kreditus apyvartinėms lėšoms, vadovas galbūt net galvotų apie
atlyginimų didinimą.
Planuose – ir Danija
Šiandien Skandinavija – „Vičiūnams“ viena patraukliausių rinkų. Mėginama
įsitvirtinti Danijoje.
„Eiti į Skandinavijos rinkas rekomenduoju visiems lietuviams. Mums padėjo
pardavimo skyriaus perkėlimas iš Estijos į Kauną, nes Lietuvoje tiesiog buvo
stipresnė komanda ir tai davė puikių rezultatų“, – patirtimi dalinasi p.
Matijošaitis, jis teigia, kas perkelti vadybą buvo logiškas žingsnis.
Plėstis trukdo tik finansinių išteklių trūkumas.
„Idėjų, kaip kurti darbo vietas ir plėsti savo veiklą, turime, tačiau dėl
finansavimo sunkumų Lietuvoje kol kas planuoti pajėgumų didinimo negalime, nors
šiandien galėtume įdarbinti bent 200 žmonių daugiau“, – teigia p.
Matijošaitis.
Jei skaičiavimai parodys, jog verta statyti gamyklą, greičiausiai artimiausia
iškils Baltarusijoje, nes šioje šalyje jau dirba pardavimo skyrius.
Kitų metų antra pusė nurodoma todėl, kad jau bus grąžinta didžioji paskolų
dalis ir su finansinių institucijų pagalba bus galima pradėti naujus
projektus.
„Maisto pramonės bendrovės mėgina ieškoti rinkų Skandinavijoje, tačiau, deja,
kol kas dauguma ten didesnių rezultatų nepasiekė. Kiekviena rinka specifinė ir į
ją patekti nėra lengva“, – apie tai, kad tik didžiosios šalies įmonės gali
greitai rasti naujų rinkų, kalba Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos
direktorius Gintautas Kniukšta. Jis skaičiuoja, jog šiandien įsitvirtinti kitose
šalyse – kiekvienos bendrovės reikalas, o tai mūsų įmonėms ne visada pakeliamos
sąnaudos. Be realios valstybinės eksporto skatinimo programos didesnių poslinkių
nebus.
***
Tekstas skelbtas gruodžio 15 d. "Verslo žiniose".
Visa portale VZ.LT esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip.
Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo.
Cituojant būtina aiški nuoroda į VZ.LT kaip informacijos šaltinį