Pavartę spaudą, vakarais peržiūrėję televizijos laidas ar apsilankę kokioje nors verslo konferencijoje, būtinai sutiksime visą būrį ekspertų, kurie, kaip senieji žyniai, aiškina ženklus, įžvelgia tendencijas ir braižo ateities gaires. Dar viena „protų sankaupa“ yra Lietuvos laisvosios rinkos institutas, tačiau jis mane kiek nuvilia, nes nors ir kalba garsiai, argumentus pateikia labai vienpusiškai ir tik tomis temomis, kurias užsako juos remiančios organizacijos.

Iš tikrųjų tai yra verslo lobistas, iš kurio gali tikėtis tik vienpusiškų komentarų ir paviršutiniškos analizės. Tais atvejais, kai analizė būna gilesnė, ji vis tiek siekia vienintelio tikslo – parodyti, kad rinkos niekada neklysta, nors pasaulyje pasigirsta vis daugiau su tuo nesutinkančių balsų.

Kodėl vis dar neturime mes kokio nors žymaus ir rimto ekonomisto, ar jų klubo, kur galėtume išgirsti nešališką analizę apie šalies ūkio raidą, plėtrą bei pabandyti susiprojektuoti, kokios ateityje norėtume ekonomikos ir kryptingai jos siekti? Kiek baugu darosi, kad smegenys mums plaunamos nuolat – kuriamos bankininkų laidos, kaip reikia laiku grąžinti kreditus bankui ir nevakarieniauti kavinėse. Projektą „Lietuva gali“ reikėtų pervadinti į „Bankai gali“, nes dauguma patarimų yra kaip atleisti kuo daugiau žmonių ir padėti bankui išsaugoti įdėtus pinigus.

„Swedbank“ įsteigė Asmeninių finansų institutą, kuris tikriausiai mokys, kaip teisingai vieną kartą pasiskolinti ir vėliau visą gyvenimą mažomis dalimis bankui atidavinėti pinigus su palūkanomis. Tuos, kurie turi „laisvų pinigų“ paprotins, kaip reikia investuoti ir tikėtis uždirbti, nors investicijos į akcijas labiau primena lošimus kazino, o ne planuojamą verslą.

Kazino yra kiek geriau – norėdamas legaliai lošti, turi turėti pinigų, todėl neturėtum pralošti to, ko neturi. Su bankais kiek kitaip – jei neturi pinigų, jie tau paskolins, vėliau tave pamokys, kaip reikia investuoti, o, nepasisekus, paprašys, kad jiems per kelis ar keliolika metų atidirbtum. Realiai tai galima palyginti su procesu, kaip naujus klientus pratina prie narkotikų – duodi kiek nemokamų dozių, kol klientas užsikabina, o vėliau jau melži, kol jis gali bent ką nors sumokėti. Prijunkymas vyksta nuolat – mano mažamečiai vaikai iš televizijos geriau žino bankų, nei aukštųjų mokyklų ar gimnazijų pavadinimus, nes šie ten skamba daug rečiau.

Bankų ekspertai tikrai nėra blogi, nors ir ne visada jie pataiko nuspėti. Jei pasižiūrėtume, ką jie kalbėjo prieš metus ar kiek daugiau, tai visai nemaža dalis jų prognozių neišsipildė, tačiau dėl to negalima kaltinti jų neišmanymu. Krizės nėra lengvai prognozuojamos ir dažniausiai apie jas ekspertai patikimai kalba būtuoju laiku ir tie, kurie mažiausiai prognozavo prieš jas, nes tada nereikia prisipažinti, kad suklydo.

Tarp banko ekspertų nemažai mokslų daktarų, patyrusių verslo praktikų, tačiau visi jie turi vieną bėdą – jie kalba ir skelbia tai, kas naudinga institucijai, kuri jiems moka pinigus. Jiems visai nesvarbu, pataikė jie su savo prognozėmis ar kiek suklydo, nes daug svarbiau yra tai, kad jų kalbų užprogramuoti žmonės ir verslo subjektai atliktų reikiamus veiksmus, kurie naudingi bankui ar kitai organizacijai, kuriai jie atstovauja. Žinia, kai valdai minią, tada ir verslą daug lengviau daryti, nes veikdamas sprendimus gali gauti pelno ar bent jau susimažinti laikinus nuostolius.

Tikrieji mokslų daktarai sėdi auditorijose ir retokai pasirodo viešumoje. Čia aš kalbu apie tradicijas turinčių universitetų, o ne naujai sukurtų, poros žmonių institutų vadovų pasisakymus, kurie veikia ne kaip mokslo, o kaip verslo įstaigos. Norėtųsi išgirsti mokslo bendruomenės žodį.

Perkratęs mintis galvoje neradau daug su bankais nesusietų žymių ekspertų, kurių nuomonės klausytųsi didesnė auditorija – na, nebent ponia Aušra Maldeikienė, kuri labai kritiška, tačiau dabar kiek pritilusi, ar Povilas Gylys, kuriam ekonomisto veikla, mano subjektyvia nuomone, sekasi daug geriau nei politinė, o kiek anksčiau - Margarita Starkevičiūtė, kol nebuvo išrinkta į Europos Parlamentą.

Galite pavadinti mane beraščiu, tačiau daugiau pavardžių greitai neprisimenu, o jei neprisimenu aš, darau prielaidą, kad nežino ir daugelis kitų. Turi juk būti kažkur giliai auditorijose protai, kurie gali mums padėti prognozuoti ir projektuoti ateitį, vengti vienadienio verslo klaidų ir tinkamai sudėlioti lūkesčius. Sunku juk visada tikėti žmogumi, kurie vieną dieną teigia, kad reikia pirkti nekilnojamąjį turtą, nes tam dabar yra geras laikas, o po metų sako, kad krizės priežastis buvo nekilnojamojo turto burbulas ir pernelyg optimistinės prognozės.

Bankai turi ir kiek kitokių, importuotų iš Švedijos ar vietinių ekspertų, kurie buvo kiek nustumti nuo verslo ekonominio bumo metu, tačiau yra pergyvenę kelias krizes ir sakosi žiną kelius, kaip iš jų išeiti. Klausimas - kur jie buvo, kai mes savo rankomis ir protais, su bankų pagalba, susikūrėme šią krizę? Kai konferencijoje vieno jų to paklausiau - jis atsakė „mes nepagalvojome“ arba „mūsų neišgirdo“. Būdami sąžiningi, jie turėtų atsakyti, kad krizės jiems yra naudingos, nes tie, kurie išgyvena, uždirba ir iš normalaus verslo, ir iš „krizinio“. Dabar praktiškai bevertis turtas, dar prieš kelerius metus buvęs auksinis, ir vėl turi realias galimybes tapti auksiniu ar bent jau sidabruotu, kai bankai atsuks skolinimosi kranelius ir nuspręs pradėti naują skolinimo ratą.

Būtų smagu išgirsti taip laukiamų mokslo bendruomenės komentarų, o bus dar smagiau, jei jie nebus vien teoriniai ir žmonės turės tikrą pasirinkimą formuodami savo ekonomines pažiūras ir galės rinktis ideologiją. Šiuo trumpuoju laikotarpiu to neturėjome, bet norėtųsi, kad ateityje galėtume rinktis.

Dėl krizės daug kas kaltina bankus, tačiau bankai nėra blogi, jie tiesiog daro savo verslą – kuria vertę savo akcininkams, kaip ir bet kuris kitas verslas. Turėdami kiek didesnius išteklius ir iškėlę ekspertų garsiakalbius, jie gali labiau veikti kitų žmonių sprendimus, kurie padeda jiems verslauti dar geriau ir pelningiau. Tačiau man taip norisi alternatyvios minties ir rimto oponuojančio balso!