Atlyginimų mokėjimo naujovę stabdo abejingumas

Publikuota: 2015-11-28
Šarūnas Ruzgys, „DNB investicijų valdymo“ generalinis direktorius: „Vakarų įmonėje pensijų kaupimo programa yra savaime suprantamas dalykas, joks save gerbiantis darbuotojas net ir nepriimtų kvietimo dirbti, jei tokia programa neveikia.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Šarūnas Ruzgys, „DNB investicijų valdymo“ generalinis direktorius: „Vakarų įmonėje pensijų kaupimo programa yra savaime suprantamas dalykas, joks save gerbiantis darbuotojas net ir nepriimtų kvietimo dirbti, jei tokia programa neveikia.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Autorius „Verslo žinios“

Lietuvos darbdaviai vis dažniau ryžtasi dalį atlyginimo pervesti į privatų darbuotojo pensijų fondą arba gyvybės draudimo sąskaitą. Tuo vis dažniau naudojasi Lietuvos kapitalo įmonės, dažnai – atsiskaitydamos su einančiaisiais aukštesnes pareigas. Tačiau spartesniam tokios praktikos išpopuliarėjimui kartais kerta pačių dirbančiųjų abejingumas naujovei.

Pasak draudimo ir pensijų fondų rinkos dalyvių, darbdaviai nauju keliu suka norėdami užsitikrinti darbuotojų lojalumą, parodyti socialinę atsakomybę. Be to, darbdavius vilioja ir mokestinė tokio žingsnio nauda.

„Tai yra pigesnis būdas darbuotojo motyvacijai didinti, nei vien kelti algą. Palanki mokestinė bazė leidžia įmonėms ilgalaikį darbuotojų kaupimą įtraukti į leidžiamus atskaitymus ir nuo personalo išlaidų mokėti kiek mažesnius mokesčius. Pensijų programa Vakarų įmonėje – savaime suprantamas dalykas, joks save gerbiantis darbuotojas net ir nepriimtų kvietimo dirbti, jei tokia programa neveikia“, – pranašumus vardija Šarūnas Ruzgys, „DNB investicijų valdymo“ generalinis direktorius.

Pagrindinė nauda darbdaviui yra ta, kad, jei pasirūpinama darbuotojų pensija, gyvybės ar papildomu sveikatos draudimu, jam nereikia mokėti su darbo santykiais susijusių mokesčių.

Tačiau, kaip teigiama Valstybinės mokesčių inspekcijos VŽ atsiųstame paaiškinime, gyventojų pajamų mokestis neskaičiuojamas tik tuomet, kai bendra tokių įmokų vertė per metus neviršija 25% metinio darbuotojo atlyginimo, neatskaičius mokesčių.

infogr.am::infogram_0_mokesciu_lengvatos_taikomos_jeigu_darbdavys_moka_sias_imokas

Pasak p. Ruzgio, rinkdamasi tarp III pakopos (papildomo savanoriško kaupimo) ir investicinio gyvybės draudimo įmonė turėtų sau atsakyti į klausimą, koks pagrindinis tikslas: „Ar norima darbuotojus apdrausti, o iš to, kas liks atskaičius draudimo kaštus, sukaupti tam tikrą sumą ateičiai, ar norima sukaupti kuo didesnę sumą ateičiai su kuo mažesniais atskaitymo dydžiais?“

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, UAB „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė, atkreipia dėmesį į pasiruošimo periodą – žengiant žingsnį link savanoriško kaupimo, diskusijoje privalo dalyvauti tiek darbdavys, tiek darbuotojai.

„Kad ilgalaikio lėšų kaupimo programa būtų įdiegta teisingai, svarbu skirti laiko pasiruošimui, diskusijoms apie poreikius su darbdaviu, darbuotojų atstovais. Kaip ir renkantis bet kokias kitas ilgalaikes investicijas, rekomenduojame iš anksto apsibrėžti, kokią sumą norima sukaupti pensijai, pasirinkti priimtiną investavimo rizikos lygį. Taip pat periodiškai – bent kartą per metus - peržiūrėti sutartį. Tuomet svarbu atsižvelgti į jau sukauptą sumą, įmokos dydį, investavimo laikotarpį ir rizikos kategoriją, įvertinti, ar nepasikeitė finansinė situacija, ekonominiai aspektai, pasitikrinti, kaip sekasi investicijoms“, – VŽ aiškina p. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Jaučia susidomėjimą

Draudimo brokerių bendrovė „Balto Link“ teigia jaučianti augantį verslo susidomėjimą, tačiau pabrėžia, kad finansų krizės atgarsiai vis dar neišsisklaidė.

„Bendrovės nori paskatinti darbuotojus, užsitikrinti jų lojalumą. Verslas siekia būti socialiai atsakingas, sekti geriausiais pavyzdžiais. Kita vertus, įmonės vis dar prisimena finansų krizę, tad kiek atsargiai žiūri į ilgalaikius įsipareigojimus. Sveikatos draudimą galima pirkti vieniems metams, o pensijų kaupimas ar gyvybės draudimas – kur kas ilgesnis įsipareigojimas. Juk negali darbuotojui pasakyti: nutraukiame sutartį, nes nebeturime pinigų“, – sako Juozas Sargūnas, „Balto Link“ Motyvavimo programų skyriaus vadovas.

Gyvybės draudimo sutartis gali priklausyti arba darbdaviui, arba darbuotojui. Pirmuoju atveju verslas gali užsitikrinti didesnį lojalumą, prižadėdamas, kad, pavyzdžiui, sutartis pavaldiniui atiteks po trejų metų. Kitu atveju, sukaupta suma ir uždirbta grąža lieka bendrovės sąskaitoje.

„Viskas priklauso nuo susitarimo – ar darbuotojui paliekant įmonę darbdavys jam perduos gyvybės draudimo sutartį. Toliau moka pats darbuotojas. Darbdavys sutartyje gali pakeisti apdraustąjį ir toliau tęsti įmokas“, – aiškina Asta Grabinskė, UAGDPB „Aviva Lietuva“ vadovė.

Pasirinkusiųjų kaupti III pakopos pensijų fonduose dažnai paprašoma prisidėti ir savomis lėšomis. Taigi dalį moka darbdavys, dalį pats kaupiantysis. Čia pervesti pinigai, konvertuoti į pensijų fondo vienetus, yra darbuotojo nuosavybė, tad ir pasikeitus darbovietei žmogus toliau kaups pasirinktame pensijų fonde.

Didieji patenkinti

Šiais metais apie įmokas į III pakopos pensijų fondus pranešė didžiausia telekomunikacijų AB „Teo LT“ ir žemės ūkio AB „Linas Agro“. Praėjus daugiau nei pusmečiui, abi bendrovės rezultatus vertina neblogai, – darbuotojai tokiu pasiūlymu susiviliojo.

Iš 1.600 pasiūlymu galėjusių pasinaudoti „Teo“ darbuotojų prisijungti panoro pusė. Du trečdaliai iš jų pasirinkto maksimalią iš bendrovės lėšų mokamą 2% darbuotojo atlyginimo dydžio įmoką, antra tiek iš savo algos prisidėdami patys.

„Tai, kad pasirinkimas dalyvauti programoje pasiskirstė labai tolygiai visose amžiaus ir pajamų grupėse, rodo darbuotojų norą pasinaudoti sudarytomis sąlygomis kaupti ateičiai. Tokias galimybes savo darbuotojams Lietuvoje sudaro tik apie 7% įmonių. Vertinant išlaidų ir naudos balansą turime aiškią viziją: šiandien į darbuotojų gerovę investuoti pinigai taps ilgalaike nauda bendrovei“, – mano Ramūnas Bagdonas, „Teo“ personalo vadovas.

„Linas Agro Group“ pasiūlymu kaupti 50/50 principu pasinaudojo 75% iš tai galėjusių padaryti darbuotojų. Kai kuriems toks produktas nebuvo siūlomas, nes netiko, pavyzdžiui, dėl netrukus sukaksiančio pensinio amžiaus. Šiuo metu įmonėje dirba 124 žmonės.

„Darbuotojų apklausos nevykdėme, tačiau manau, kad toks skaičius parodo, jog sprendimas buvo teisingas. Tai puikus būdas motyvuoti darbuotojus, – sako Tomas Tumėnas, bendrovės finansų direktorius.

Gegužę įmonė kalbėjo, kad tokiai tvarkai pasiteisinus, kaupimas bus pasiūlytas ir kitose grupės bendrovėse. Kol kas tai neįvyko, tačiau planų neatsisakoma.

Geriau žvirblis rankoje

Kita vertus, ne visi naujos praktikos pavyzdžiai įkvepia.

Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo AB „Lietuvos draudimas“ anksčiau savo darbuotojams siūlė ilgalaikio investavimo produktų. Tačiau darbuotojai patys išreiškė norą apčiuopiamus paskatinimus gauti dabar.

Todėl šiuo metu priklausomai nuo einamų pareigų ir rezultatų bendrovė darbuotojams siūlo nelaimingų atsitikimų, kelionės draudimus, nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, galimybę sportuoti ir pan.

„Šie pasiūlymai yra sukurti ir tobulinami atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, jie ir pakeitė anksčiau bendrovėje buvusią investicinių produktų programą – žmonės išreiškė poziciją, kad pageidauja gauti premijas ar skatinimus dabar ir patys spręsti, kaip ir kur kaupti pensijas ar investuoti į gyvybės draudimą. Todėl dažniausiai toks motyvavimo modelis kaip investicijos nėra siejamas tiesiogiai su darbdaviu ir nejaučiama konkreti nauda“, – sako Virginija Mikutaitė, „Lietuvos draudimo“ Personalo departamento direktorė.

Nuo 15 iki 100 Eur

Kiekvienos įmonės pasirinkta įmokos suma gali būti individuali. „ERGO Life Insurance“, teikianti savanoriško pensinio draudimo paslaugą, skaičiuoja, kad šiemet vidutiniškai vienam darbuotojui skiriama 80 Eur per mėnesį, suma svyruoja tarp 30 ir 100 Eur.

„Bendrovės duomenimis, įmonės savanorišku pensiniu draudimu jau apdraudė daugiau kaip 1.700 darbuotojų. Dalis jų apdrausta grupinėmis draudimo sutartimis, kita dalis – individualiomis, dar apie 3.000 darbuotojų kaupiamos lėšos kaupiamojo gyvybės draudimo arba investicinio gyvybės draudimo formomis“, – sako Audronė Kupliauskienė, „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Gyvybės draudimo departamento Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė.

DNB skaičiuoja, kad 200–250 verslo klientų pasirinko į darbuotojų III pensijų pakopos sąskaitas pervesti 1-5% algos dydžio. „INVL Asset Management“ valdomuose fonduose darbdavio įmoka kas mėnesį siekia 15–50 Eur, „Aviva Lietuvoje“ vidutiniškai – 76 Eur. „SEB gyvybės draudime“ darbdavys kas mėnesį sumoka 67 Eur. Bendrovė skaičiuoja, kad šiais metais jau 93 įmonės (1.200 darbuotojų) pasirašė sutartis su dėl ilgalaikio lėšų kaupimo darbuotojams. 

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 19 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau