Optimizavimu pavadintas lupikavimas?

Publikuota: 2017-01-05 Autorius: Rašyti komentarą

Tik pradėjusi veikti nauja Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) sukėlė didžiulę sumaištį: įmonėse buvo neišmokamos algos, sustojo projektai – sąskaitos buvo ne tik papildomai areštuojamos, bet ir patuštintos didesnėmis, nei turėta, sumomis. Problemas žadėta išspręsti, tačiau verslininkai ir toliau patiria nuostolių – dabar jie kaltina sistemą administruojantį Registrų centrą pernelyg dideliu lupikavimu.

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

PLAIS automatiškai perduoda bankams apribojimo bei nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas kreditoriams. Nurašymo nurodymus naujai sistemai teikia Valstybinė mokesčių inspekcija, muitinė, „Sodra“ ir antstoliai.

Tačiau naujos sistemos startas išties buvo nekoks: 2015 m. rugsėjį sutriko daugybės bendrovių veikla, kai dėl naujos informacinės sistemos klaidų buvo užšaldytos sąskaitos ar nuskaitomos papildomos sumos. Valstybinės įmonės Registrų centro (RC) duomenimis, apie 5.000 asmenų ir įmonių nukentėjo įvedus PLAIS. Šią sistemą prižiūrintis RC tuomet nukentėjusiems pasiūlė dėl nuostolių ir patirtos žalos kreiptis į teismą. Ir paaiškino, kad problemos, su kuriomis susidūrė verslininkai ir fiziniai asmenys, jau baigiamos spręsti.

Tačiau panašu, kad verslo vargai dėl PLAIS nesibaigia – tiesiog įgijo naujų atspalvių. Lietuvos įmonės kaltina RC pernelyg dideliu lupikavimu nuskaitant įsiskolinimus. „Verslo žinios“ sulaukė vienos bendrovės skundo, kad PLAIS skolas nuo įmonės sąskaitų nurašo ne taip, kad verslas patirtų kuo mažiau išlaidų, bet taip, kaip patogu sistemai ir kad susidarytų kuo daugiau komisinių mokesčių. Netikėti verslo skundais sunku – redakcija gavo ir teiginius iliustruojančius išrašus iš PLAIS. Pasak įmonės atstovo, „Sodros“ naudai nuskaičiuojant 210 Eur įsiskolinimą, visa įmoka PLAIS kompiuterių buvo išskaidyta net į šešias smulkias operacijas tuštinant sąskaitas trijose mokėjimo įstaigose žudikiškais gabaliukais – nuo kelių iki keliasdešimties eurų. Užsidirbo ir RC, ir bankai. Įmonei – nuostolis vien dėl to, kad taip sutvarkyta PLAIS. Dėl tokios „tvarkos“ klientai kas mėnesį praranda dešimtis tūkstančių eurų. Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius, skaičiuoja: per metus garantuotai susidaro koks 0,5–1 mln. Eur, subyrantis į RC kasą.

Iš tiesų keistoka ta PLAIS tvarka, tarsi skatina verslą užsidaryti kelias sąskaitas bankuose. „Tačiau verslas, turėdamas kelias sąskaitas keliuose bankuose, gali rinktis, laviruoti ir taupyti. Juk viename banke vienokios paslaugos pigesnės, kitame – kitokios. O dabar verslas verčiamas kuo labiau priklausyti nuo vieno banko“, – stebisi p. Kupšys (VŽ, 2017 01 02).

RC atstovai atšauna: nurašydama lėšas PLAIS vadovaujasi tam tikromis sąskaitų parinkimo taisyklėmis, t. y. sprendžia optimizavimo uždavinį. Taip „optimizuodama“ sistema ir keliauja po sąskaitas. Ir nuo kiekvienos operacijos eurų nubyra ne tik valstybinei įmonei, bet ir komerciniams bankams. Tad jei nenorite turėti papildomų nuostolių, turite patys „optimizuotis“ – pulti vieno banko glėbin. Pasirinkimas, laviravimas, taupymas – ne RC ir ne PLAIS galvos skausmas...

„RC – dar vieni „Lietuvos geležinkeliai“, tik truputį gražesniu veidu. Panašių valstybės vardu, bet pusiau komerciniais pagrindais veikiančių, nesutramdomų, visada turinčių ką atsikirsti įstaigų yra ir daugiau: „Regitra“, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ir kt. „Lietuvoje labai silpnos asocijuotos struktūros, todėl atsiranda visokie monopolininkai ir dusina visus prisidengdami valstybės vardu. Kiek dar tęsis šios ir kitos nesąmonės, kurias išdarinėja VĮ Registrų centras“, – piktinasi VŽ skaitytojai.

Mokesčių mokėjimas – nekvestionuojama pareiga. Tačiau juos sąžiningai mokančiam žmogui ar įmonei neturėtų būti dar papildomai nulupami devyni kailiai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau