Metai energetikoje: 5 svarbiausi poslinkiai

Publikuota: 2016-12-29 Autorius: Rašyti komentarą

Energetikai 2016-ieji buvo intensyvūs ir įvykingi. Pateikiame 2016-ųjų metų apibendrinimą – penkis svarbiausius postūmius šiame sektoriuje ir, didžiausiems energetikos entuziastams, dešimt, redakcijos nuomone, geriausių VŽ energetikos rašinių ir analizių.

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nors Nacionalinės energetikos strategijos sulaukti nepavyko, 2016 m. energetikos sektorius mėgavosi (ir jaudinosi dėl) įgyvendintų strateginių projektų, aktyviai prekiavo biokuro biržoje, nerimavo dėl Astravo AE statybų ir termofikacinėms elektrinėms nebeteikiamų VIAP kvotų ir finansavo KAM statomus oro erdvės stebėjimo radiolokacijos įrenginius.

nuotrauka::1

2016-ųjų pirmieji du mėnesiai atnešė beprecedenčius pokyčius Lietuvos dujų rinkoje. Susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad per kelias savaites daugiau nei dviem trečdaliais susitraukė ligtolinės monopolininkės „Gazprom“ rinkos dalis Lietuvos dujų rinkoje, o didžiausiu gamtinių dujų tiekėju vartotojams Lietuvoje tapo norvegų „Statoil“.

Nors SkGD terminalas, kuriuo imtos į Lietuvą gabenti norvegiškos dujos, veiklą pradėjo dar 2015 m. sausio 1 d., šių metų pradžioje pasibaigė didelės dalies Lietuvos dujų importuotojų („Lietuvos dujų tiekimo“, „Achemos“) ilgalaikės sutartys su Rusijos dujų eksportuotoja „Gazprom“. Gavusios laisvę rinktis, iš kur įsigyti didelius gamtinių dujų kiekius, jos atsigręžė į „Statoil“ – pirma apie tai pranešė didžiausia Lietuvoje dujų vartotoja „Achema“, o vasario pradžioje – ir „Lietuvos dujų tiekimas“. Pirmąjai bendrovei derėtis su norvegais padėjo jau metus laiko privalomąjį dujų kiekį importavusi „Litgas“.

„Achema“ į SkGD rinką žvelgė ne tik tą kartą – vasario pradžioje bendrovė pirko gamtinių dujų pirmiesiems trims metų ketvirčiams. Gegužę pasirodė žinios, kad įmonė ieško SkGD tiekėjo, kuris patiektų apie pusę bendrovei reikalingų gamtinių dujų iki 2019 m.

Per 2016 m. apie Klaipėdos SkGD terminalą „Independence“ veiksmas ūžte ūžė. Buvo įkurtas SkGD klasteris, kuriame siekiama telkti ir vystyti šiai energetikos sričiai reikalingas kompetencijas ir ugdyti specialistus. „Klaipėdos nafta“ pradėjo antžeminės dujų perpylimo stoties statybas, po metus trukusio buksavimo buvo uždegta žalia šviesa mažos apimties dujų bunkeriavimo laivo statybai. „Litgas“, „Lietuvos dujų tiekimo“ ir „Statoil“ bendradarbiavimo dėka pirmosiomis sausio dienomis terminalą pasieks dujų užsipildyti atplaukiantis pirmasis mažos apimties SkGD dujovežis. Metų pabaigoje paaiškėjo, kad nuo 2017 m. į terminalą atkeliavo ir antrasis stambus užsienio dujų tiekėjas – JAV prekybos bendrovė „Koch Supply & Trading“.

Tiek dėl naftos kainų pokyčio, tiek dėl augančios pasiūlos pasaulinėje SkGD rinkoje nukritus gamtinių dujų kainoms Lietuvoje, dujas gyventojams paskirstanti AB „Energijos skirstymo operatorius“ galėjo džiaugtis smarkiai augančiu prie dujų skirstymo sistemos prisijungiančių naujų vartotojų skaičiumi. Metų pabaigoje jis buvo perkopęs 8.000. Tačiau tai vis dar nekeičia bendros dujų vartojimo tendencijos šalyje.

Kaip skaičiuoja metų energetikos sektoriaus lydere VŽ skaitytojų išrinkta Lietuvos dujų sistemos operatorė „Amber Grid“, 2016 m. tikimasi, kad perdavimo sistema vartotojams Lietuvoje bus patiekta apie 23 TWh dujų, tai yra apie 12% mažiau, nei 2015 m. 2017 m. prognozuojama, kad dujų kiekis trauksis kiek daugiau nei 4%, iki 22,033 TWh. Artimiausio dešimtmečio tendencija taip pat yra neigiama – prognozuojama, kad Lietuvoje suvartojamų dujų kiekiai mažės 6-8%.

infogr.am::d138eac2-834a-431d-a54f-cd7d9e36188b

nuotrauka::2

Dvi 2015 m. pabaigoje inauguruotos elektros jungtys – „NordBalt“ su Švedija ir „LitPol Link“ su Lenkija – teoriškai Lietuvoje turėjo palikti 200 MW iš 700 MW pigios skandinaviškos elektros. Likę 500 MW, manyta, nutekės į Lenkiją, kur elektros kainos aukštesnės. Tačiau jungtims pradėjus veikti padėtis pasirodė esanti kitokia.

Elektros jungtis su Lenkija nuo pat jos veikimo pradžios nėra laisvai prieinama prekybai tarp šalių kryptimi Lietuva–Lenkija. Tokia Lenkijos elektros sistemos operatoriaus politika papiktino šia jungtimi pasinaudoti elektros pardavimui Lenkijoje siekiančią Estiją, tačiau elektros vartotojams Lietuvoje tai atsiliepė teigiamai. Šalis importavo beveik tris ketvirčius elektros, verslas Lietuvoje už elektrą mokėjo 19,3% mažiau nei Latvijoje, ir 9,3% mažiau nei Estijoje.

Visgi, naujas elektros sistemos veikimas neatsiėjo be kitokių pasekmių. Elektros kainos rinkoje tapo nepastovesnės ir kėlė daugiau galvos skausmo elektros prekybininkams. Be to, Lietuvos elektros rinka tapo priklausoma nuo veiksnių, tiesiogiai nepavaldžių čia veikiančioms bendrovėms ar reguliuotojui.

Lietuva pajuto Skandinavijos elektros rinkoje birželį įtampą kėlusią Švedijos vyriausybės ir branduolinių elektrinių operatorių konfrontaciją dėl branduolinių jėgainių apmokestinimo – galų gale, tiesa, vyriausybė nusileido ir nusprendė panaikinti mokestį, kuris žemų kainų laikotarpiu ėmė slėgti branduolinės energijos gamintojus. Šie, savo ruožtu, žadėjo ekonominiais sumetimais uždaryti keturis branduolinius reaktorius, patenkinančius apie 10% Švedijos elektros poreikio. Vartotojams Lietuvoje pasijuto ir užsitęsęs Prancūzijos branduolinių reaktorių patikrinimas. Vienai didžiųjų Europos ekonomikų staiga pajutus elektros stygių elektros kainų augimas pirmajam 2017 m. ketvirčiui atsirito, per Skandinaviją, ir iki Baltijos šalių.

infogr.am::1f0780fd-3303-4cea-8439-4d8218bbbee8

nuotrauka::3

2016 m. sausio 1 d. žymėjo naują etapą Lietuvos termofikacinių elektrinių veikloje. Nuo šios dienos dingo joms skiriamos kvotos iš Visuomenės interesą atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo.

Toks Vyriausybės sprendimas jau 2015 m. pabaigoje paskatino „Vilniaus energiją“ nuo sausio 1 d. išjungti ir Vilniaus miesto savivaldybei gražinti Trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę (VE-3). Tarp „Vilniaus energijos“ ir Vilniaus miesto savivaldybės įsiplieskė ginčas – jei pirmoji viešai skelbė elektrinę jau perdavusi savivaldybės žinion, savivaldybės interesus atstovaujanti UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) teigė negalinti turto priimti jo neįvertinusi. Jėgainės techninės būklės vertinimas užsitęsė iki metų pabaigos.

Į situaciją įsitraukė ir „Vilniaus energijos“ akcininkė, Prancūzijos bendrovė „Veolia“, kuri nusprendė savo, kaip užsienio investuotojo interesus ginti Vašingtono arbitražo teisme. Taip prasidėjo „keistasis karas prieš „Veolia“, kurį apvainikavo paskutinėmis metų dienomis „Vilniaus energijos“ kreipimasis į Stokholmo arbitražo teismą dėl eksperto skyrimo šilumos ūkio vertinimui.

Kita bendrovė, kuriai skaudžiai atsiliepė VIAP lėšų netektis, buvo AB „Kauno termofikacinė elektrinė“ (KTE). Bendrovė suskubo ieškoti investuotojo į elektros gamybos pajėgumus ir jį rado Kinijoje. Vyriausybė patvirtino 127 mln. Eur elektrinės modernizavimo planą, prie kurio „didžiąja dalimi“ prisidės investicijas patvirtinusi Pekino energetikos kompanija „Beijing Energy Investment Holding“ (BEIH). Jie investuos, įsigydami KTE akcijų. Tačiau kaip ir tuomet, taip iki šiol, nėra aišku, kokia bus tiksli kinų investicijų dalis.

nuotrauka::4

2016-ieji buvo sėkmingi biokuro biržai „Baltpool“. Nuo praėjusių metų birželio iki šių metų kovo buvo čia buvo nuperkama iki 85% reikalingo biokuro. Perpildyta biokuro birža lėmė, kad biokuro kainos smuko iki pat dugno – biržoje biokuras buvo parduodamas faktiškai už savikainą. Lapkričio 8 d. biokuro birža viršijo 100 mln. Eur apyvartą. Prie tokių rezultatų neabejotinai prisidėjo ir tai, kad nuo šių metų sausio 1 d. visi reguliuojami šilumos gamintojai biokurą pagal įstatymą turėjo įsigyti per biokuro biržą. Tačiau, posūkis link biržos buvo matyti dar iki įsigaliojant įstatymui.

2016-ieji taip pat buvo tie metai, kai buvo išpildyta Atsinaujinančios energetikos įstatyme numatyta vėjo parkų kvota – instaliuota galia pasiekė 500 MW. 2016 metais pradėjo veikti trys nauji vėjo elektrinių parkai Pagėgių, Mažeikių ir Šilutės savivaldybėse. Vasarį Pagėgių savivaldybėje buvo atidarytas didžiausias Baltijos šalyse - 73,5 MW galios - UAB „Amberwind“ Gustainių vėjo elektrinių parkas. Į 30 jėgainių parką investuota 110 mln. Eur

Birželį veiklą pradėjo UAB „Pamario jėgainių energija“ 45 MW galios parkas Mažeikių savivaldybėje, kurį, kaip ir Gustainių parką, finansavo AB „Swedbank“. Liepą pradėjo veikti antras pagal dydį parkas Lietuvoje - UAB „Šilutės vėjo projektai“ valdomas 60 MW instaliuotos galios, iš 24 110 metrų aukščio vėjo elektrinių sudarytas parkas.

Per pirmuosius tris 2016 m. ketvirčius vėjo jėgainės pagamino 51% visos iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos energijos – 0,7 TWh. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija skaičiuoja, kad 2017 m. Lietuvos vėjo parkai iš viso pagamins 1,2-1,3 TWh elektros energijos, tai yra, apie 13-14% galutinio Lietuvos elektros poreikio. Į vėjo energetiką Lietuvoje iš viso investuota apie 800 mln. Eur.

Visgi, ir šis sektorius 2016 m. neprasisuko ramiai. Lietuvos kariuomenė kovo mėnesį patvirtino oro erdvės stebėjimo radarų žemėlapį, kuriame buvo nurodyta, kad didelėje dalyje Šilutės rajono vėjo jėgainių plėtra gali būti ribojama, jei vėjo malūnai trukdys kariuomenės radiolokacijos įrenginiams. Tai paaiškės, tiesa, tik 2018 m., kai pradės veikti KAM radiolokatoriai. Tuomet bus nuspręsta, ar vėjo jėgainių parkų plėtra bus galima. Tam, kad kompensuotų jau įrengtų vėjo parkų trikdžius, keli vėjo jėgainių parkų statytojai yra sudarę sutartis su Lietuvos kariuomene ir už trikdžių kompensavimo įrenginius KAM sumokės 3,48 mln. Eur.

nuotrauka::5

Branduolinė energetika 2016 m. į politinį ir ekonominį gyvenimą neatnešė nieko perdėm šviesaus. Iš prasidėjusių šalia Vilniaus vykdomų Astravo atominės jėgainės statybų vėlyvą pavasarį pradėjo sklisti žinios apie įvairaus pobūdžio incidentus, kurie jau nusinešė bent vieno žmogaus gyvybę. Didžiausią rezonansą sukėlė liepos 10 d. iš kelių metrų aukščio ant žemės numestas montuojamas branduolinio reaktoriaus korpusas. Incidentą po ilgokos tylos pripažino ir baltarusiai, o Rusijos „Rosatom“ sutiko pažeistą reaktoriaus kiautą pakeisti nauju. Tačiau ir šis be incidentų nesugebėjo pasiekti Astravo.

Nepaisant eilės derybų ir susitikimų tarp Lietuvos ir Baltarusijos ekspertų, politinių pastangų į projekto priežiūrą įtraukti Briuselį ir kitas tarptautines institucijas ir dvišalių ginčų, politinės valios vykdyti projektą Baltarusijai netrūksta, o į tarptautinę priežiūrą vis dar žvelgiama pro pirštus. Tiesa, dėl eilės incidentų projekto grafikas buvo oficialiai pastūmėtas vieneriais metais į priekį, išaugo ir projekto kaina, o su ja – ir finansavimo poreikis.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektas, savo ruožtu, šiais metais sulaukė netipiško Europos audito rūmų įvertinimo. Įprastai rekomendacijų neteikianti institucija pasiūlė po 2020 m. nebefinansuoti šio ir kitų panašių projektų iš atskiro fondo, o jėgaines uždarančioms šalims prašyti paramos iš kitų ES paramos fondų. Tai reikštų, kad pačios projektus vykdančios šalys turėtų svariau prisidėti prie atominių jėgainių uždarymo, be to, būtų keliami griežtesni reikalavimai formuluojant prašymus paramai, bei būtų taikomi griežtesni įsipareigojimų vykdymo mechanizmai.

Tiesa, IAE šiais metais pasiekė ir savų pergalių – branduolinis kuras iš jėgainės reaktoriaus šiais metais pajudėjo į užbaigtą laikinąją saugyklą.

Šviesesnė branduolinės energetikos naujiena – ant ketvirtojo Černobylio reaktoriaus bloko, kuriame prieš trisdešimt metų įvyko didžiausia istorijoje branduolinė avarija, lapkričio pabaigoje sėkmingai užkeltas naujas, eižėjantį sovietinį „sarkofagą“ pakeitęs plieno angaras. 2 mlrd. USD kainavęs, 327 metrų ilgio ir 36.000 t sveriantis kiautas, kuriam lėšas skyrė 40 įvairių šalių ir organizacijų, nuo radiacijos Ukrainą saugos šimtmetį.

nuotrauka::6

Tikriems energetikos entuziastams pateikiame dešimt, redakcijos nuomone, geriausių 2016 m. skaitytojus pasiekusių rašinių ir analizių energetikos tema.

Eglė Markevičienė. Medienos granulių versle degti gali ne tik granulės, bet ir investicijos. „Granulių verslas išsipūtė ir sprogo“.

Rimvydas Ragauskas. Pingant naftai giltinė šienavo JAV skalūnų naftos gavėjus. „JAV naftos rinka skaičiuoja aukas“

Rytas Staselis. Pastatyti atominės jėgainės neužtenka. Jos elektrą kas nors turi ir pirkti. „Baltarusiams Astrave tuoj skaudės galvą dėl subsidijų“.

Naglis Navakas. Rusijos dujų eksporto monopolininkės rinkos dalis Rusijoje traukiasi. „Gazprom“ nesiseka namų aikštėje“.

Rytas Staselis. Karas prasidėjo, tačiau ginklai nukreipti ne į tą pusę. „Keistasis karas prieš „Veolia“.

Rima Rutkauskaitė. Unikali technologija, bet nepatentuoti – saugiau. „Via Solis“ rinką užkariauja unikaliais saulės moduliais“ 

Greta Jankaitytė. Lietuvos ir Šveicarijos fizikai kuria naujos kartos saulės elementus. „Sužavėjo lietuvių išradimas saulės energetikos srityje“.

Aurelijus Katkevičius. Nafta, regis, nesibaigs. Bet jos laikas – suskaičiuotas. „Nafta nebebus strateginis išteklius“.

Eglė Markevičienė. Kaip vėjo parkų vystytojai kariuomenei radarus pirko. „Radarai bus, vėjo parkai – nebūtinai“.

Naglis Navakas. Senos skolos už nebūtinus pirkinius neegzisuojantiems projektams. „Pinigai vaiduokliai: 210 mln. Eur galvosūkis ministrams“ .

FOTOGALERIJA: Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“ (49)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta Lietuvos „Gazelė 2015“ Bendrovė Augimas (2011-2014),% Apskritis
11 Nordic Power Management, UAB 1.392% Vilniaus
1589 UAB „ENERTY“ 68% Vilniaus
2496 UAB „ELEKTRĖNŲ KOMUNALINIS ŪKIS“ 43% Vilniaus
2697 UAB „Gemba“ 39% Vilniaus
3037 UAB „VĖJO VATAS“ 34% Klaipėdos

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Litesko, UAB49.3162.19840
Vilniaus energija, UAB170.7463.095869
INTER RAO Lietuva, AB157.51018.81527
Kauno energija, AB60.7335.184495
Enerty, UAB46.8841.4338
Elektrum Lietuva, UAB80.59055421
Energijos tiekimas, UAB72.2902.40615
Litgrid, AB83.4804.172235
Lietuvos energijos gamyba, AB203.0973.889428
Lietuvos dujų tiekimas, UAB226.927-36.93297
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Norvelita, UAB159.36511.101832
Baltic Agro, UAB156.4153.013109
SICOR Biotech, UAB191.791101.975219
Orion Global pet, UAB186.215-4.667119
Neo group, UAB362.04016.458166
Limedika, UAB152.4612.480221
Achema, AB562.58373.4461.164
Lifosa, AB412.68772.583956
ORLEN Lietuva, AB3.729.628199.4341.331
SBA baldų kompanija, UAB318.8536.89159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau