Prezidentė reikalauja inovacijų politikos
Prezidentės teigimu, pasitvirtinę aiškias kryptis galėsime eiti prie konkretaus veiksmų plano. Jos nurodytose gairėse yra numatytos penkios kryptys: mokslinių tyrimų sistemos pertvarka, finansų inžinerijos taikymas mokslo ir inovacijų sistemoje, švietimo sistemos kryptingas orientavimas, veiksmingas mokslo ir inovacijų politikos koordinavimas, sistemingos ir nešališkos stebėsenos užtikrinimas.
„Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemos veiklos rezultatai neatitinka šalies socialinės ir ekonominės plėtros poreikių, o atlikti įvairūs tarptautiniai Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemos būklės vertinimai rodo, kad esamų ir numatomų priemonių komplekstas yra nepakankamas“, - nurodo prezidentė.
Anot jos, šalies mokslo ir inovacijų sektoriaus trūkumai yra sisteminiai ir susiję ne tiek su išteklių stoka, kiek su efektyviu jų panaudojimu.
„Kryptinga pažanga mokslo ir inovacijų srityje yra būtina prielaida, siekiant iki 2030 metų priartėti prie labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių bei užtikrinti inovatyvios ekonomikos augimą, viešojo sektoriaus efektyvumą ir kūrybingos visuomenės ugdymą“, - teigiama gairėse.
Verslas seniai laukė
Robertas Dargis, Pramoninkų konfederacijos prezidentas, ir Algimantas Markauskas, biotechnologijų bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltic“ vadovas, prezidentės pateiktas gaires įvertino kaip teigiamas ir seniai lauktas.
„Džiugina, atrodo, jog yra suprasta, kad taškinės intervencijos neduos proveržio. Dabar matome dokumentą, kuris apima visas sritis, mes kalbame apie priemonių ir arsenalo kūrimą, savęs matavimą ir lyginimą su geriausiais pavyzdžiais pasaulyje. Kompleksiškumas duoda viltį, kad tai įgyvendinsime. Lietuvoje dar menkai mokame inovuoti, tai nėra paprasta, tam reikia mokytis. Tai turime daryti visą gyvenimą, ir yra vilčių, kad toks procesas prasidės“ – spaudos konferencijoje komentavo p. Markauskas.
„Mes turime investuoti į mokytojus, į vaikus mokykloje, kad jų požiūris į pasaulį atitiktų tą greitį, kuriuo judama. Manau, kad dėmesys buvo atkreiptas labai laiku, tikiuosi, kad nei rinkimai, nei naujos vyriausybės formavimas to nesustabdys“, - kalbėjo p. Dargis.
Atsakomybė Seimui
Prezidentės teikiamos gairės, prie kurių kūrimo prisidėjo apie 50 mokslo, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir ministerijų atstovų, teikiamos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Jo pirmininkas Raimundas Paliukas kalba, kad jos galėtų būti svarstomos dar šios kadencijos Seimo pavasario sesijoje.
„Mes išnagrinėjome inovacijų politikos gaires, manau, kad tolimesnei valstybės plėtrai jos labai svarbios. Jau kitą savaitę, kai gausime galutinį tekstą, esame pasiruošę komitete jas apsvarstyti. Jeigu komitetas pritars, kuo aš tikiu, bus galima paruošti nutarimo projektą ir jį teikti Seimo plenariniam posėdžiui. Per jį būtų galima projektą ir priimti“, - aiškina p. Paliukas.
Kadenciją baigiančiai vyriausybei šios gairės užduoda bene svarbiausią uždavinį – parengti priemonių įgyvendinimo planą.
„Be abejonės, plano parengimas yra labai sudėtingas ir kompleksinis, bet mes norime, kad būtų tam tikras veiklos tęstinumas, kad nepaisant nuo to, koks bus Seimas ir Vyriausybė, jis gyvuotų“, - dėsto Rimantas Vaitkus, vyriausybės vicekancleris.
Anot jo, planas turėtų būti parengtas dar šios Vyriausybės, o jo įgyvendinimas jau atitektų kitai.
