Būsto rinka Lietuvoje: optimistinės tendencijos
„Galima daryti išvadą, kad šiuo metu pagal realaus darbo užmokesčio augimo tempą esame tokiame pat lygyje kaip auksiniuose Lietuvos ekonomikai metuose – 2007-2008 m. Žinoma, tuo metu nominalus darbo užmokestis augo kur kas sparčiau, bet ir infliacija buvo gerokai didesnė. Mes tikimės, kad ši tendencija bus pakankamai tvari ir 5-6% darbo užmokesčio augimo galima tikėtis šiemet, kitąmet ir 2018 m“, – Lietuvos banko surengtoje NT konferencijoje dėsto Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.
Anot jo, būsto įperkamumo indeksas artimiausius metus tiesiog pasmerktas didėti nes dirbančiųjų pajamos augs sparčiau nei NT kainos – darbo jėga turi didesnę paklausą ir yra labiau ribotas išteklius nei NT
„NT rinkoje prie didėjančios paklausos galima žymiai greičiau prisitaikyti didinant pasiūlą. Darbo rinkoje tai padaryti žymiai sudėtingiausi – darbo jėgos truks, o tai leis pakankamai sparčiai didėti realiam darbo užmokesčiui“, – aiškina p. Nausėda.
Pasak jo, makroekonominės tendencijos leidžia tikėtis tolesnio nedarbo lygio mažėjimo, kas reiškia, jog daugės stabilias pajamas gaunančių žmonių, o tai labai svarbus veiksnys būsto rinkos plėtrai.
Arnoldas Antanavičius, NT bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas teigia, kad dirbančiųjų skaičius tiesiogiai susijęs būsto sandorių skaičiumi.
„Skaičiuojame, kad 100 naujai sukurtų darbo vietų Lietuvoje vidutiniškai 10-12 vienetų išaugina butų sandorių ir 3-4 vienetais individualių namų sandorių skaičių. Vilniuje ši įtaka didesnė – 100 darbo vietų butų sandorių skaičių padidina 20-25 vienetais. Ši koreliacija leidžia prognozuoti būsto rinkos aktyvumą ateityje“, – kalba p. Antanavičius.
Daro įtaką emigrantų pinigai
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys, teigia, kad būsto rinkos aktyvumas stipriai susijęs su emigrantų į šalį pervedamais pinigais.
„Nuo 2009 m. pastebima, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje. Tai nėra įrodymas, tik koreliacija, bet ji per daug stipri, kad ignoruotume.
Vertinant be įkeitimo įvykdytų būsto sandorių skaičių, matome labai stiprią koreliaciją, o pagal sandorių vertę ji silpnesnė. Emigrantai paprastai perka būstą iš savų lėšų, todėl sunku patikrinti jų svorį NT rinkoje. Tačiau emigrantų pinigų įtaka tikrai stipri ir labai veikia NT rinką“, - kalba p. Garbaravičius.
Ponas Nausėda sako besąlygiškai sutinkantis, kad emigrantų perlaidos yra svarbus veiksnys būsto rinkoje.
„Tik aš abejočiau dėl dinamikos - pastaruoju metu linksniuojama, kad štai, pernai perlaidų apimtis sumažėjo. Bet tai gali būti susiję su žmonių baime, jog deklaruojamos pajamos taps grėsme kompensacijoms, kurių gyvenantieji Lietuvoje nenorėtų prarsti“, – sako p. Nausėda.
Paklausą palaikys žemos palūkanos
Aktyvumą būsto rinkoje ir toliau skatina rekordiškai mažos palūkanų normos.
„Mes manome, kad Europos centrinis bankas (ECB) žengs dar bent vieną žingsnelį mažindamas palūkanas. Gal net rytoj indėlių laikymo centriniame banke palūkanų normos gali būti sumažintos 10 ar 20 bazinių punktų. Grąžą teikiančių investavimo priemonių pasirinkimas yra stipriai ribotas“, – teigia p. Nausėda.
Dėl to NT išliks patrauklia investicija, ypač žmonėms, kurie netoleruoja didelės rizikos.
Ponas Garbaravičius pažymi, kad pigios paskolos taip pat skatina imti būsto kreditus, kas skatina būsto paklausą.
