Didžiųjų eksportuotojų sąrašas – lyg pasaulio rinkų veidrodis

Publikuota: 2015-08-02
Antanas Ėmužis, „Fredos“ generalinis direktorius: „Pernai gerai sekėsi pagrindiniam mūsų užsakovui – didžiausiam Skandinavijos baldų koncernui. Todėl ir mums gerai sekėsi.“
Algimanto Barzdžiaus (VŽ) nuotr.
Antanas Ėmužis, „Fredos“ generalinis direktorius: „Pernai gerai sekėsi pagrindiniam mūsų užsakovui – didžiausiam Skandinavijos baldų koncernui. Todėl ir mums gerai sekėsi.“ Algimanto Barzdžiaus (VŽ) nuotr.
Autorius „Verslo žinios“

Šią liepą „Verslo žinių“ paskelbtame didžiausių 2014 m. Lietuvos eksportuotojų sąraše matomos analitikų užfiksuotos rinkų tendencijos – sparčiausiai didėjo baldų eksportas, ypač į ES šalis, o labiausiai mažėjo naftos produktų pramonės, žemės ūkio produktų ir chemijos pramonės, tarp jų – plastikų produkcijos, eksporto vertė. Šiemet baldų pramonė apsukų nemažina, o plastikų gamintojai tikisi geresnių rezultatų.

„2015 m. antrojoje pusėje tikėtinas spartesnis eksporto produkcijos paklausos augimas Vakarų rinkose, ypač Vokietijoje, Skandinavijos šalyse. Sektoriai, kurių pozicijos Vakaruose tvirtesnės, turi daugiau galimybių gauti naudos iš ten augančios paklausos. Prie tokių priklauso Lietuvos baldų, tekstilės sektoriai, taip pat trąšų ir plastikų gamintojai, dalis jų patvirtino besitikintys produkcijos paklausos didėjimo savose rinkose“, – šių metų eksporto augimo kryptis vardija Justas Jurevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ (VL) vyriausiasis analitikas.

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos, kuri neseniai pristatė 2015 m. trečiojo ketvirčio apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksą, eksporto prognozės išlieka teigiamos: nors išorės rinkose padėtis įtempta, kas antras gamintojas šiemet planuoja eksporto plėtrą.

Investavo į technologijas

Didžiąją produkcijos dalį eksportuojantiems Lietuvos baldų gamintojams praėję metai buvo išties geri – pagrindinis jų pirkėjas Švedijos koncernas IKEA didino užsakymų srautą, o įmonės investavo į modernesnę įrangą ir techninius sprendimus.

Ne veltui „Verslo žinių“ žurnale „Verslo klasė“ paskelbtame 200 didžiausių šalies eksportuotojų sąraše, sudarytame remiantis VMI pateiktais duomenimis, randame daugiau nei dešimtį baldų gamybos įmonių, kurių dauguma didino eksporto apimtį.

SBA baldų kompanija, organizuojanti SBA koncerno įmonių „Šilutės baldai“, „Klaipėdos baldai“, „Visagino linija“, „Germanika“ ir Baltarusijoje esančios „Mebelain“ eksportą, pernai eksportuotojų sąraše užėmė 11 vietą, aukščiausią iš visų baldų gamybos įmonių, ji eksportuotojų sąraše pasistūmėjo per 2 pozicijas. Šių įmonių eksporto apimtis per 2014 m. ūgtelėjo 6,7%.

329,6 mln. Eur pardavimo pajamų pernai uždirbusi bendrovė beveik visą produkciją eksportuoja, daugiausia pagal sutartis su IKEA.

„Eksporto augimas yra nemažų investicijų į plėtrą ir efektyvumą padarinys. Turėjo įtakos ir mūsų, kaip patikimo IKEA partnerio, statusas“, – rezultatus apibendrina Egidijus Valentinavičius, SBA viceprezidentas.

Didžiausias projektas pernai buvo įgyvendintas „Šilutės balduose“ – modernizuotas medienos masyvo cechas, tai leido gerokai padidinti darbo našumą ir taupiau naudoti medienos žaliavą.

Anot p. Valentinavičiaus, šiemet SBA baldų gamybos įmonių pardavimų ir eksporto apimtis turėtų augti 11–12%, tam impulsą suteiks investicijos į gamybos optimizavimo sprendimus „Germanikoje“ ir „Visagino linijoje“ pradedama eksploatuoti trečioji gamybos linija, į kurią SBA koncernas investuoja per 6 mln. Eur.

Beveik 11% eksporto mastą pernai padidino UAB „Klaipėdos mediena“, Vakarų medienos grupės (VMG) įmonė, gaminanti baldų plokštes ir korpusinius baldus. Didžiųjų eksportuotojų sąraše „Klaipėdos mediena“ užima 39 vietą.

„Nuolat investuojame į našumo didinimą, gamybos pajėgumus, modernizavimą. Didėja ir IKEA užsakymų portfelis, o mes puikiai suprantame, kad, neturėdami našios ir efektyvios gamybos, nesugebėtume jų įvykdyti“, – aiškina Sigitas Paulauskas, VMG valdybos pirmininkas.

Augo visas sektorius

24,5% išaugo kauniškės AB „Freda“ pardavimo užsienyje pajamos, iš didžiausių eksportuotojų ji yra 41 vietoje, įmonės pardavimo pajamos pernai siekė 82,5 mln. Eur.

„Pernai gerai sekėsi pagrindiniam mūsų užsakovui – didžiausiam Skandinavijos baldų koncernui, jis patenkintas mūsų produkcija. Todėl ir mums gerai sekėsi, įmonė dirbo jau ne trimis, o keturiomis pamainomis“, – aiškina Antanas Ėmužis, „Fredos“ generalinis direktorius.

2014–2015 m. „Fredai“ investavus beveik 10 mln. Eur į įrangos modernizavimą, įmonės pajėgumas padidės maždaug penktadaliu, o pardavimo pajamos turėtų išaugti iki 85–86 mln. Eur, planuoja jis.

57-oje vietoje esančių „Vilniaus baldų“ eksportas 2014 m. ūgtelėjo 27,5%.

Net 287% augo medžio drožlių plokščių gamintojos „IKEA Industry Lietuva“ eksportas, įmonė eksportuotojų sąraše yra 80-a.

Per 6 pozicijas sąraše pasistūmėjusi parketo gamintoja „BOEN Lietuva“ 2014 m. eksporto apimtį padidino 32%. Šveicarų „Bauwerk Boen Group“, kuriai priklauso gamykla prie Elektrėnų, pernai koncentravo savo gamybą Lietuvoje ir perkėlė gamybos linijas iš Austrijos ir Vokietijos. Bendrovės gaminiais prekiaujama maždaug 60-yje šalių, o Lietuvoje įmonė parduoda tik apie 2% produkcijos.

Mažėjo PET paklausa

Nemažai chemijos ir plastikų pramonės įmonių pernai fiksavo mažesnę eksporto apimtį nei prieš metus. VL analitikai skaičiuoja, kad 2014 m. chemijos pramonės eksporto vertė smuko 1,4%, iki 1,59 mlrd. Eur, tiesa, metams baigiantis azoto trąšų eksportas gerokai atsitiesė. Metiniam chemijos pramonės eksporto vertės mažėjimui didžiausią įtaką darė PET, kurio eksporto vertė per metus smuko 10,1%, arba 52,9 mln. Eur.

Vidutinė PET eksporto kaina per metus sumažėjo 18,9% – tai lėmė Europoje smukusios naftos kainos, PET perteklius rinkoje, kurį dar labiau didino naujos gamyklos Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje, taip pat stabilus importas iš Azijos gamyklų.

Rinkos tendencijos matomos ir iš konkrečių įmonių eksporto dinamikos. „Indorama Holdings Europe“ eksportas 2014 m. sumenko 30%. Beveik 370 mln. Eur pardavimo pajamas pernai pasiekusi ir su nuostoliais metus baigusi Tailando kapitalo PET gamybos ir pardavimo bendrovė eksportuotojų sąraše iš pirmo trejeto pasislinko į 4-ą vietą.

PET granules Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje gaminančios UAB „Neo Group“ metiniams rezultatams įtakos turėjo ir planinis vienos iš dviejų gamybos linijų remontas. 9-os iš didžiausių šalies eksportuotojų „Neo Group“ eksporto apimtis pernai susitraukė 22,9%.

Tačiau šiemet plastiko pramonės eksportas turėtų vėl didėti. Anot VL, 2015 m. pirmąjį ketvirtį PET paklausa Europos rinkose jau buvo normali, produkcijos kainos augo.

Atsitiesia trąšų gamintojai

Į 2-ą didžiausių eksportuotojų sąrašo vietą pernai grįžo beveik visą produkciją užsienyje parduodanti azotinių trąšų gamintoja Jonavos AB „Achema“. Jos eksporto apimtis pernai ūgtelėjo 9%, nors pradžia įmonei nežadėjo nieko gero – pasaulinės trąšų kainos laikėsi gana žemos, žemės ūkis vangiai pirko trąšas.

„Eksporto apimtis augo dėl Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse padidėjusio trąšų poreikio. Įtakos turėjo ir gera mūsų gaminamų azotinių trąšų kokybė, tinkamas klientų ir partnerių aptarnavimas, pardavimai keliems mėnesiams į priekį. Padėjo ir išorinės priežastys, nes buvo sustojusios kai kurios gamyklos Ukrainoje ir Europoje“, – augimą aiškina Ramūnas Miliauskas, „Achemos“ generalinis direktorius.

2014 m. „Achema“ uždirbo beveik 530 mln. Eur pajamų, beveik 4% daugiau nei 2013 m. Anot p. Miliausko, šiemet įmonės eksportas išliks panašus ar bus keliais procentais didesnis nei pernai.

Per aštuonias pozicijas sąraše pernai nukrito fosfatinių trąšų gamintoja Kėdainių „Lifosa“, jos eksporto apimtis pernai sumažėjo 46,4%, o pardavimo pajamos siekė 348,8 mln. Eur. Metus įmonė baigė su beveik 52 mln. Eur ikimokestiniu pelnu.

Šiemet trąšų eksportuotojų perspektyvos džiugesnės – VL analitikų duomenimis, 2015 m. pirmojo ketvirčio diamonio fosfatų eksporto kiekis, palyginti su 2014 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 11,7 %, o vidutinė eksporto kaina padidėjo beveik 43%.

„Pozityvios tendencijos prognozuojamos pasaulinėje fosfatų rinkoje visiems 2015 m. dėl augančios šių trąšų paklausos, taip pat mažo atsargų lygio, santykinai stabilių kainų ir pingančių žaliavų“, – nurodoma VL analizėje.

Prie lietuviškų trąšų eksporto augimo 2015 m. pirmąjį ketvirtį gerokai prisidėjo ir azoto trąšų eksportas, jis padidėjo 14,3%, arba 19 mln. Eur.

„Orlen“ neaplenkiama

Nors 2014 m. naftos produktų gamintojams nebuvo sėkmingi, didžiųjų eksportuotojų sąrašo viršuje išliko „Orlen Lietuva“. Tačiau 4,565 mlrd. Eur apyvartą pasiekusios naftos perdirbimo įmonės eksporto apimtis pernai nusirito beveik 29%.

Šių metų pradžios „Orlen Lietuvos“ veiklos rodikliai gerokai optimistiškesni. Kaip skelbia įmonė, 2015 m. pirmąjį ketvirtį ji pasiekė 101 mln. USD EBITDA, o grynasis pelnas sudarė 47 mln. USD.

„2015 m. pirmąjį ketvirtį mums pavyko pasiekti gerų rezultatų, daugiausia dėl palankių makroekonominių sąlygų. Tačiau išliekame budrūs, kad, sąlygoms pablogėjus, būtume pasiruošę“, – pranešime spaudai rezultatus komentavo Ireneuszas Fąfara, „Orlen Lietuvos“ generalinis direktorius.

Nuoseklus augimas

Didžiausių eksportuotojų dešimtuke taip pat įsitvirtinę vežėjai ir žemės ūkio produkciją eksportuojančios bendrovės.

3-ią vietą tarp eksporto grandų užimanti „Girteka Logistics“ pardavimus užsienyje pernai padidino 15,2% ir sąraše pasistūmėjo laipteliu aukščiau. Įmonės apyvarta 2014 m. siekė 450 mln. Eur ir buvo didžiausia per 19 jos veiklos metų, nors Rusijoje vežėjams ir buvo sudėtinga situacija.

„Prie to itin prisidėjo tai, kad jau ne pirmus metus „Girteka Logistics“ daug dėmesio skiria Europos ir Skandinavijos rinkoms. Su šiomis rinkomis planuojama dar aktyviai dirbti ir ateityje“, – nurodo bendrovė.

Žemės ūkio AB „Linas Agro“, kaip ir ankstesniais metais, eksportuotojų sąraše užėmė 5-ą vietą, o per 2014 m. eksporto mastą padidino 3,8%.

Anot Tomo Tumėno, „Linas Agro“ finansų direktoriaus, eksportas generuoja apie 80% įmonių grupės pajamų, o daugiausia grūdų eksportuojama į Artimųjų Rytų ir ES šalis – Saudo Arabiją, Iraną, Turkiją, Ispaniją, Vokietiją, Olandiją. Žaliavos pašarams iškeliauja į Daniją, Lenkiją, Latviją ir Norvegiją.

„Didelę eksporto apimtį pasiekti padėjo nuoseklus augimas. Didesnius eksporto šuolius paprastai lemia išaugusios pasaulinės produkcijos kainos“, – aiškina jis.

Anot p. Tumėno, panašios pardavimo ir eksporto apimties įmonė tikisi ir 2015 m.

Per 4 pozicijas sąraše pernai pasistiebusi žemės ūkio UAB „Agrorodeo“ (7 vieta) 2014 m. eksportą išaugino 8,8%. Įmonė pabrėžia, kad pernai Lietuvos žemdirbiai užaugino 5,1 mln. t javų, ir tai buvo iki šiol didžiausias visų laikų derlius Lietuvoje.

„Šiais metais planuojamas 3,7– 4,0 mln. t kviečių derlius būtų rekordinis Lietuvos istorijoje. Tik derliaus laukimo džiaugsmą gali kiek aptemdyti eksporto rinkos susitraukimas – pačios Afrikos ir Vidurinių Rytų šalys šiais metais užsiaugino geresnį derlių, todėl susidomėjimas lietuviškais grūdais smarkiai sumažėjęs. O ir šalys kaimynės – Ukraina ir Rusija – planuoja ne mažiau gausų derlių, tad konkurencinė kova dėl eksporto rinkų bus stipresnė“, – pranešime spaudai teigia Robertas Lapinskas, „Agrorodeo“ vadovas.

Technologijos į viršų

Eksporto apimtį pernai augino ir aukštųjų technologijų įmonės. Net per 21 poziciją sąraše pasistūmėjusi biofarmacines vaistines medžiagas gaminanti „Sicor Biotech“ pernai eksportą padidino 59%.

„2013 m. lapkritį pradėjome tiekti savo produktą į JAV, o pernai pardavimai šioje rinkoje labiausiai lėmė pardavimų didėjimą. Prisidėjo ir Japonija“, – aiškina Giedrius Žunda. Šiemet „Sicor Biotech“ planuoja, be esamos produkcijos, pradėti gaminti naujus preparatus, jų gamyba vyks šiemet įrengtoje naujoje trečiojoje gamybos linijoje. Bus toliau investuojama ir į naujų produktų kūrimą, jų gamybos plėtrą.

Praradus Rusijos rinką, sumažėjo ir kai kurių pieno pramonės įmonių praėjusių metų eksporto apimtis, tačiau pienininkai itin aktyviai ieško alternatyvių pardavimo rinkų, todėl jų pardavimai, ekspertų nuomone, traukėsi gerokai mažiau, nei buvo baiminamasi. „Rokiškio sūrio“ eksportas krito 5% (17 vieta), Vilkyškių pieninės – 0,1% (48 vieta), „Žemaitijos pieno“ – 1% (51 vieta). Tačiau pardavimus užsienio rinkose 1,5% padidino „Marijampolės pieno konservai“ (25 vieta), 4,6% – „Pieno žvaigždės“ (19 vieta).

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ liepos 20 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
10 UAB „Dominari Sofa“ 1.139,2% Panevėžio
13 UAB „LiTak-Tak“ 1.042,4% Vilniaus
16 UAB „Vėjų spektras“ 989,3% Klaipėdos
20 UAB „Vilniaus pakuotė“ 883,9% Vilniaus
25 UAB „Litenergoservis“ 788,0% Vilniaus

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Norvelita, UAB159.36511.101832
Baltic Agro, UAB156.4153.013109
SICOR Biotech, UAB191.791101.975219
Orion Global pet, UAB186.215-4.667119
Neo group, UAB362.04016.458166
Limedika, UAB152.4612.480221
Achema, AB562.58373.4461.164
Lifosa, AB412.68772.583956
ORLEN Lietuva, AB3.729.628199.4341.331
SBA baldų kompanija, UAB318.8536.89159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Litesko, UAB49.3162.19840
Vilniaus energija, UAB170.7463.095869
INTER RAO Lietuva, AB157.51018.81527
Kauno energija, AB60.7335.184495
Enerty, UAB46.8841.4338
Elektrum Lietuva, UAB80.59055421
Energijos tiekimas, UAB72.2902.40615
Litgrid, AB83.4804.172235
Lietuvos energijos gamyba, AB203.0973.889428
Lietuvos dujų tiekimas, UAB226.927-36.93297
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau