Sektoriaus lyderių nugalėtojos „Maximos“ vadovas: išlikti priekyje nėra paprasta

Publikuota: 2016-11-14 Autorius: Rašyti komentarą

Prekybos sektorių lyderių rinkimus laimėjo „Maxima LT“, už kurią „Verslo žinių“ skaitytojai atidavė daugiausiai balsų. Žydrūnas Valkeris, bendrovės generalinis direktorius, sako, kad šiuo metu įgyvendinami pokyčiai, kurie turėtų padėti bendrovei išsaugoti lyderės pozicijas ateityje.

Žydrūnas Valkeris, UAB „Maxima LT“ generalinis direktorius. 
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Žydrūnas Valkeris, UAB „Maxima LT“ generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Palyginti ir susipažinti su prekybos sektoriaus lyderių finansiniais rezultatais galite čia

Kokius pokyčius šiuo metu įgyvendina „Maxima“?

Mažmenos verslas labai dinamiškas. Pokyčiai čia dirbantiems nėra naujiena, jie vyksta nuolat. Dirbame dviem kryptimis. Pirma, įmonėje koreguojame darbo principus ir darbo organizavimo tvarką, keičiame dalį iki šiol nusistovėjusių prekybinių procesų. Tai visų pirma darome tam, kad palengvintumėme ir supaprastintume darbo sąlygas savo darbuotojams ir dirbtume efektyviau. Tuo pačiu galvojame ir apie modernių technologijų prekybiniuose procesuose diegimą, formuosiančių ir iš esmės pakeisiančių ateities prekybą. Ruošiame tam techninę bazę, testuojame, vykdome pilotinius projektus. Tai – savitarnos kasų plėtra, bekontakčiams atsiskaitymams pritaikytų kasų diegimas, automatiniai užsakymai, sandėlių valdymo sistemų modernizavimas, „Ačiū“ lojalumo platformos perkėlimas į internetą bei individualių pasiūlymų, teikiamų klientams stiprinimas.

Antra, pokyčiai vyksta įmonės viduje. Kartu su naujų vadovų komanda pamažu griauname nusistovėjusius stereotipus ir keičiame požiūrį į mūsų darbuotojus, mūsų partnerius, kiekvieną mūsų klientą ir kolegą, dirbantį šalia. Žinoma, ne viskas pavyksta iš karto. Pasiekti apčiuopiamų rezultatų šioje srityje prireiks ir laiko, ir užsispyrimo.

Skelbėte apie įgyvendintus struktūrinius pokyčius ir naujai suformuotą vadovų komandą. Kas ankstesnėje struktūroje nebuvo tobula?

Keičiasi aplinka ir rinka, turime keistis ir mes, kad sugebėtume prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų. Kartu su tarptautinių ekspertų komanda buvo atlikta analizė, kokius pokyčius reikia atlikti formuojant modernią organizaciją. Į atskiras grandis sujungti glaudžiai susiję verslo valdymo procesai ir už jų įgyvendinimą atsakingi departamentai. Išskirtos trys svarbiausius verslo procesus apimančios grandys – finansų, operacijų ir komercijos, taip pat viena įmonės veiklą palaikanti grandis, apjungianti šešių atskirų departamentų veiklą. Keičiant struktūrą, suformuota ir nauja bendrovės aukščiausio lygio vadovų komanda.

Naujoji struktūra, susiejanti glaudžiai tarpusavyje susijusius procesus, pagrįsta mažmenos verslo logika. Ji mums padeda optimizuoti kaštus bei efektyviau valdyti bendrovę. Tarkime, komercijos grandis dabar ne iškaidyta po atksirus departamentus, bet apima visą pardavimo procesą. Operacijų grandis susieja visą tiekimo procesą – prekės kelionę nuo gamintojo ar tiekėjo iki parduotuvės lentynos, apgalvojant kokią prekę ir iš ko ją nupirkti, kaip prekę atvežti iki mūsų parduotuvių ir galiausiai, kaip ją pateikti parduotuvių lentynose, kad ji sulauktų pirkėjų dėmesio.

Tai nereiškia, kad ankstesnis bendrovės valdymo modelis buvo prastas. Tiesiog keičiasi verslo aplinka, keičiasi vartotojų poreikiai, tad neišvengiamai keistis turi ir įmonė. Šiandien, norėdami išlikti konkurencingi, turime ieškoti būdų, kaip tą pati darbą, kurį darėme anksčiau, atlikti dar efektyviau.

Kokie dabar yra jūsų pagrindiniai tikslai?

Strateginiai įmonės tikslai nesikeičia. Esame ir liksime mažmeninės prekybos įmone, kurios verslo sėkmė priklauso nuo to, kaip sugebame tenkinti klientų poreikius. Privalome būti įžvalgūs, lankstūs ir greiti, kad galėtume pasiūlyti pirkėjams tai, ko jiems reikia. Žinoma, kaip ir kiekviena įmonė, išgyvename skirtingu vystymosi ciklus. Iš pradžių buvo spartaus augimo, didelių siekių ir ambicijų laikotarpis, po to sekė pozicijų rinkoje užsitvirtinimo metas.

Šiandien esame rinkos lyderiai, tačiau jais išlikti nėra taip paprasta. Todėl galvojame apie inovacijas prekyboje. Siekiame maksimalaus produktų, kuriais prekiaujame šviežumo bei kokybės. Galvojame apie atsakomybę. Esame lietuviško kapitalo tinklas, tad pirkdami produkciją pirmiausiai iš savų, mes remiame vietos ūkius.

Kaip pozicionuojate „Maximos“ tinklą? Koks jūsų tikslas? Ar siekiate kitokio įvaizdžio?

Save pozicionuojame kaip prekybos tinklą, suteikiantį klientui viską, ko jam reikia. Šią kryptį pasirinkome neatsitiktinai ir jos nekeičiame jau daug metų. Kokybė kiekvienam iš mūsų tampa vis svarbesnė.

Rinkodaros ekspertai įžvelgia tam tikrų tinklo įvaizdžio sąsajų su kai kuriais užsienio mažmeninės prekybos tinklais. Iš kurių tinklų „Maxima“ semiasi įkvėpimo, kurių sprendimai atrodo vertingi ir galbūt pritaikomi Lietuvoje?

Idėjas „medžiojame“ daug kur. Atsižvelgiame į pasaulio bei Europos prekybos tendencijas, pasirodančias naujienas, dalį jų diegiame ir mūsų parduotuvėse Lietuvoje. Bendradarbiaujame tiek su mokslininkais, tiek ir su jaunaisiais išradėjais. Teko rimtai domėtis ir išmaniąja akimi, fiksuojančia žmonių srautus ir išmaniąja arba dar kitaip vadinama e. nosimi, skirta mėsos, paukštienos ir žuvies šviežumui bei kokybei nustatyti, taip pat ir išmaniąja šviežumą rodančia etikete ar specialiu kodu, pasakančiu apie mėsos kilmę.

Siekiame modernizuoti ir prekybos procesą. Šiuo metu tinklo parduotuvėse sumontuotos vadinamosios „WinPOS“ naujos kartos kasos yra jau su naujais kortelių terminalais, kurie palaiko NFC (Near Field Communication) ryšį ir leidžia atlikti vadinamąjį bekontaktį atsiskaitymą. Tokių kasų jau turime apie 700 iš maždaug 2.000. Per maždaug dvejus metus planuojame pakeisti visas kasas ir visus kortelių terminalus naujais, jau palaikančiais NFC. Tai išties nemažas žingsnis prekybos įrangos modernizavimo link, ir nemažos investicijos. Skaičiuojame, kad bendrovės investicijos į vieną tokių kasų prasideda nuo 2.000 Eur. Be to, be įrangos atnaujinimo, investicijų reikalauja ir programavimo darbai. Paraleliai domėjomis ir elektroninėmis etiketėmis, jų panaudojimo galimybėmis. Galvojame ir apie specialias kasas, kuriose būtų išvengiama grynųjų pinigų operacijų, o pinigų skaičiavimo darbą, atiduodant grąžą atliktų pats kasos aparatas.

Kaip vertinate pasikeitimus konkurencinėje aplinkoje? Ar „Lidl“ įtaka didesnė nei prognozavote?

Mažmeninėje rinkoje konkurencija visuomet buvo didelė. Norint joje dirbti sėkmingai, tiesiog būti didžiausiu nepakanka. Naujausi vartotojų nuomonės tyrimai rodo, kad tam, kas vartotojams buvo labai svarbu praeityje, dabar nebeteikiama tiek reikšmės. Tarkime, anksčiau esminiu faktoriumi, vartotojui renkantis kur apsipirkti, buvo parduotuvės vieta – pakako, kad parduotuvių būtų daug, jos būtų lengvai pasiekiamos ir tai sąlygojo verslo sėkmę. Dabar ši anksčiau esmine buvusi nuostata pasikeitė, šiuolaikinis vartotojas dėl mėgstamo produkto ar geresnės jo kainos jau yra pasirengęs nuvažiuoti toliau nuo namų, o prekybininkui nepateisinus lūkesčių, netgi pakeisti savo apsipirkimo.

Veiklą šiais metais Lietuvoje pradėjo ilgametę patirtį sukaupęs tarptautinis prekybos tinklas. Ar tai pajutome? Taip, naujo rinkos atėjimą pajutome. Matome, kad bendras klientų srautas per pirmuosius naujojo rinkos žaidėjo veiklos mėnesius yra keliais procentais sumažėjęs. Fiksavome ir keliais procentais mažesnius bendruosius pardavimus. Tai reikšmingas pokytis „Maximai“, reikšmingas būtų bet kam, nes Lietuvos rinka maža, dėl emigracijos kasmet mažėja, tad, konkurencijai stiprėjant, visi joje veikiantys išties stengiasi dėl kiekvieno kliento. Ir tai nėra tik skambi frazė.

Ar sėkmingai diegiama automatinių užsakymų sistema?

Automatinio likučių palaikymo sistema įdiegta ir funkcionuoja sėkmingai. Naudojantis šia sistema, visose mūsų parduotuvėse užsakinėjamos bakalėjos, pramoninės prekės, taip pat ir švieži produktai – duonos, mėsos ir žuvies gaminiai, pieno produktai.

Parduotuvėse automatinio likučių palaikymo sistemą dar 2010 m. diegti pradėjome siekdami kelių tikslų: didesnio pirkėjų pasitenkinimo, geresnių parduotuvių finansinių rezultatų ir efektyvesnio darbo. Šia sistema siekiama sumažinti prekių likutį parduotuvėse ir sandėliuose, sumažinti asortimento trūkumą parduotuvėse pagerinti sandėlių užsakymų vykdymą. Automatinių užsakymų sistema palengvina ir parduotuvėse dirbančių darbuotojų darbą, kadangi pati suformuoja prekių užsakymus, o parduotuvių darbuotojams kartais tereikia juos peržiūrėti ir esant reikalui pakoreguoti.

Ar tinklas nekeis nusistatymo nuo liepos 1 d. nebeįsileisti lentynų tvarkymo įmonių?

Priėmėme sprendimą nuo šių metų liepos atsisakyti tiekėjų atstovų paslaugų papildant tiekiamomis prekėmis parduotuvių lentynas, prekes iškraunant ir sudedant lentynose ar specialiosiose zonose. Už šiuos procesus, jų vykdymą, tobulinimą nuo šiol atsakingi mūsų parduotuvių darbuotojai. Mūsų priimtas sprendimas dėl tiekėjų atstovų darbo parduotuvėse nebuvo spontaniškas, jis yra pagrįstas ilgamečiu vykusio proceso stebėjimo, darbo rezultato analize. Tiesa, sprendimo startas buvo nelengvas, sulaukėme tiek tiekėjų atstovų, tiek ir mūsų pačių darbuotojų pasipriešinimo, strigo ir prekių lentynų užpildymas, vis tik pamažu ši tvarka nusistovi, procesas daugelyje padalinių jau vyksta sklandžiai. Tiesa, iš šios situacijos gavome ir naudingų pamokų. Akivaizdu, kad komunikacija su tiekėjais apie sprendimus turi būti greitesnė ir efektyvesnė.

Kaip keičiasi darbuotojų skaičius? Kiek/ar mažinama etatų?

Šiuo metu įmonėje dirba daugiau nei 16.000 darbuotojų. Koreguojame darbo principus ir darbo organizavimo tvarką, keičiame dalį iki šiol nusistovėjusių prekybinių procesų, tad natūralu, kad darbuotojų skaičius atskiruose padaliniuose gali keistis ir keičiasi.

Kaip manote, kokios bus bendrovės pardavimo pajamos ir grynasis pelnas 2016 m.?

Prognozavome, kad 2016 m. finansiškai bendrovei turėtų būti panašūs į 2015 m. Jei bendrovei tai pavyktų pasiekti, tai būtų išties labai geras rezultatas. Vis tik įtakos bendrovės finansiniams rodikliams gali turėti daugelis priežasčių: šalies ekonominė ir politinė situacija, vartotojų nuotaikos ir vartojimo lygis šalyje, konkurencija rinkoje.

FOTOGALERIJA: WEB Prekybos sektoriaus lyderiai (19)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1 UAB „Sominis technology“ 4.149,7% Vilniaus
2 UAB „Topo grupė“ 3.107,8% Kauno
8 UAB „Aneroidas“ 1.240,4% Vilniaus
9 UAB „Garden paradise“ 1.146,0% Vilniaus
12 UAB „Metruna“ 1.083,6% Klaipėdos

10 didžiausių prekybos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Sanitex, UAB542.92015.2521.125
Rivona, UAB378.9005.994884
Norfos mažmena, UAB408.9228.5693.385
MAXIMA LT, UAB1.524.42383.82817.234
Rimi Lietuva, UAB288.3244353.500
EUROVAISTINĖ, UAB198.2861.0301.511
Nemuno vaistinė, UAB147.9254.1641.224
ACC Distribution, UAB189.8073.728133
Senukų prekybos centras, UAB319.99516.1413.626
EVD, UAB170.1187.046127
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau