Transporto ir saugojimo sektoriaus lyderiai: apžvalga

Publikuota: 2016-11-29 Autorius: Rašyti komentarą

Šie metai transporto ir saugojimo sektoriui nebuvo lengvi, tikina ir sektoriaus dalyviai, ir analitikai. Rinkos traukiasi, konkurencija didėja, tad optimizmo ne itin daug.

Tokią tendenciją atspindi ir sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės augimo tendencijos, pernai kritusios į neigiamų skaičių zoną. Susipažinti su bendrovių finansiniais rezultatais, palyginti jas įvairiais pjūviais galite čia.

Statistika atskleidžia, kad Lietuvoje sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė nuolatos mažėja: 2013 m. ji siekė 4,5%, o štai 2015 m. krito iki -1,9%. Tiesa, panašiai atrodo ir kaimyninės šalys: Latvijoje šio sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė pernai sumenko 0,2%, Estijoje pokytis buvo -6.1%.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pramonės, NT, prekybos, maitinimo, bankų, technologijų sektorių apžvalga ir rodikliai

Tęsinys po grafiku

infogr.am::a351b5f5-1d6e-4b6e-ab66-0e8c80a9561c

Apie sunkius metus kalba ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Anot jo, visus metus sektorius jautė stiprų spaudimą tiek iš Rytų šalių, tiek iš Vakarų.

„Linavos“ prezidentas neneigia: naujų rinkų yra. Kroviniai vežami į ir iš Europos Sąjungos (ES) šalių, keliaujama ir į Rusiją. Svarbūs šalies transporto sektoriui Baltarusija, Kazachstanas, Norvegija, bandoma atrasti kelius į Uzbekistaną, Turkmėnistaną, Iraną, Turkiją. Sektoriaus rezultatai atrodo geri, tačiau pastarųjų metų pelningumas ir toliau lieka nedidelis – 2,6%.

„Šiandien pelningumo rodiklis dar labiau krito, kai kurios įmonės balansuoja ties 0% riba arba dirba nuostolingai“, – teigia p. Mikėnas. Pasak jo, ypač sunku išgyventi nedidelėms transporto įmonėms, kurioms sunku persiorientuoti į Vakarų šalis.

„Stebina pareiškimai, kad gyvename gerai, nes apyvarta didėja. Didelė apyvarta nereiškia pelno ar sėkmingos veiklos: ir toliau konkuruojama siūlant mažesnę maržą, tad apie pagerėjusią padėtį sektoriuje kol kas kalbėti anksti“, – akcentuoja pašnekovas.

Statistikos departamentas skaičiuoja, kad bendras pervežtų krovinių kiekis šių metų sausio – rugsėjo mėn. sudaro beveik 90 mln. t. Daugiausia – beveik 50 mln. t – krovinių pervežta kelių transportu. 7% padidėję krovinių vežimai kelių transportu lėmė ir šio sektoriaus generuojamų pajamų augimą. Per pirmąjį šių metų pusmetį kelių transporto sektoriaus pajamos augo 11,2% ir siekė 1,7 mlrd. Eur. Tai sudaro 45,2% visų šalies transporto sektoriaus pajamų.

Jekaterina Rojaka, DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, priduria, kad prie vežėjų rūpesčių prisidės ir ateinančiais metais brangsiantys degalai bei vis dar neįsuksiantis vartojimo variklis Europoje.

Tiesa, ekspertė mato atsigaunančią Rusijos rinką, tad tai, anot jos, gali reikšti, kad su kroviniais vilkikai iš Lietuvos judės ne tik Rusijos kryptimi, bet ir iš jos.

Netruko įtampos

Valstybei priklausančios transporto sektoriaus įmonės ateinančius metus vadina įtemptais, tačiau žada augti tiek apimtimi, tiek apyvarta. Pavyzdžiui, AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet planuoja pervežti 46 mln. t krovinių ir panašų tempą žadama išlaikyti ateinančiais metais. Stasys Gudvalis, LG generalinio direktoriaus pavaduotojas, Krovinių vežimo direkcijos vadovas, pabrėžia, kad tai – didelis iššūkis, mat šalių kaimynių geležinkelių kompanijų pervežimas mažėja: Baltarusijoje geležinkeliais vežama 4,1% mažiau, Latvijoje – 19,4%, Estijoje – 20,1%.

„Lietuvos geležinkeliai“ šiemet per 9 mėn. pervežė 35,4 mln. t krovinių – 0,4% daugiau nei pernai. Nors geležinkelių transportu gabenamų krovinių importas sumažėjo 6,2% iki 14,9 mln. t, o eksportas – 5% iki 2,8 mln. t, tranzitas ir vietiniai pervežimai geležinkeliu padidėjo atitinkamai 5% iki 6,6 mln. t ir 9% iki 11,1 mln. t.

Tranzitinių krovinių augimą lėmė 3,1% augę Rusijos kroviniai, sudarantys 91% šio segmento krovinių. 19% augo kieto mineralinio kuro, 27% – maisto pramonės, 25% – augalinės kilmės produktų ir 21% – likusių krovinių vežimų apimtys. Vietinių krovinių vežimo augimą lėmė didėję pervežtų naftos, mineralinių ir augalinės kilmės produktų srautai. Importui skirtų krovinių sumažėjimą lėmė 38% kritę Rusijos krovinių srautai, tačiau augo krovinių vežimo apimtys iš Baltarusijos: labiausiai – naftos produktų (23%) bei medienos ir jos gaminių (69%).

Mušė rekordus

„Šiais metais mes kartu su uosto krovos bendrovėmis aiškiai parodėme, kad galime ir mokame konkuruoti. Tapome lyderiais tarp Baltijos valstybių uostų, lyderiais planuojame išlikti ir 2017 m.“, – teigia Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius.

Klaipėdos uoste sausio – rugsėjo mėn. perkrauta 30 mln. t krovinių, t.y. 3,4% saugiau nei pernai tuo pačiu metu. Krovos apyvartos augimas Klaipėdos uoste pasiektas dėl beveik 15% (7 mln. t) išaugusios naftos produktų krovos, per 30% (2,2 mln. t) augusios grūdų, daugiau nei 18% (4 mln. t) didėjusios konteinerių krovos ir 13% (3,7 mln. t) padaugėjusių ro-ro tipo krovinių.

infogr.am::kroviniu_vezimas

Augs dešimtadaliu

Gediminas Almantas, VĮ Lietuvos oro uostų generalinis direktorius, prognozuoja, kad šiemet aviacijos sektorius ūgtels 10%, panašių rezultatų tikimasi ir kitąmet, mat daugės ir naujų skrydžių į Lietuvą ir iš jos, augs ir keleivių skaičius.

Kitų metų rodikliai greičiausiai bus mažesni nei norėtųsi, nes laukia Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija.

„Visa veikla bus mėnesiui perkelta į Kauną, tai neigiamai atsilieps keleivių srautui. Pavyzdžiui, „Ryanair“ pranešė, kad savo skrydžių į Kauną nekels, tad keleivių skaičius sumažės“, – sako p. Almantas

Sektoriaus didžiausieji

Vertinant pardavimo pajamas, tarp pačių didžiausių sektoriaus bendrovių atsidūrė AB „Lietuvos geležinekliai“, kurių apyvarta pernai siekė daugiau nei 428 mln. Eur. Antroje vietoje liko UAB „Girteka Logistics“. Transporto bendrovės pardavimo pajamos pernai siekė 395 mln. Eur. Trečioje vietoje atsidūrė „Girtekos“ įmonių grupei priklausanti UAB „ME Transportas“, kurios apyvarta pernai siekė 140 mln. Eur.

Įvertinus apyvartos pokytį nuo 2014 iki 2015 m., sąrašas kinta kardinaliai. Transporto UAB „Irminta“ apyvarta pernai augo 409,7%. Antroje vietoje atsidūrė kiek kukliau apyvartą auginusi AB „Klaipėdos nafta“. Šios bendrovės apyvarta augo 175,8%. Trečioje vietoje – dar viena valstybei priklausanti įmonė VĮ „Lietuvos naftos produktų agentūra“, apyvartą pernai auginusi 103,5%.

Tarp turėjusių didžiausią pelną – dauguma valstybinio sektoriaus įmonių. Pelningiausiomis sektoriuje galima vadinti AB „Klaipėdos naftą“, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją“ bei UAB „Ferteksos transportas“. Tos pačios įmonės, tik išsidėsčiusios kiek kita tvarka, ir tarp sektoriaus pelningiausių.

Balsuokite už lyderius

„Verslo žinios“ toliau tęsia šią vasarą startavusį projektą – Lietuvos sektorių lyderių rinkimus. Šį kartą analizuojame ir renkame geriausią transporto ir saugojimo sektoriaus įmonę.

I rinkimų etape esančios įmonės buvo atrinktos įmonės remiantis 5 esminiais kriterijais:

• pardavimo pajamos 2015 m.,

• pardavimo pajamų pokytis 2015 m., palyginti su 2014 m.,

• ikimokestinis pelnas 2015 m.,

• ikimokestinio pelno pokytis 2015 m., palyginti su 2014 m.,

• pelningumas 2015 m.

Pirmasis rinkimų etapas, kuriame balsuoti galite čia, tęsiasi nuo lapkričio 29 d. iki gruodžio 6 d.

Pasirinkti kriterijai reiškia, kad į sąrašą pateko po 5 įmones, transporto ir saugojimo sektoriuje pirmaujančias pagal kiekvieną aukščiau išvardytą kriterijų: TOP 5 sektoriaus bendrovės pagal 2015 m. pardavimo pajamas, TOP 5 įmonės pagal pajamų augimą, TOP 5 bendrovės pagal ikimokestinį pelną, atitinkamai jo pokytį ir pelningumą. Be to, atrinktos tik pelningai 2015 m. dirbusios bendrovės.

Transporto ir saugojimo sektoriaus lyderių rinkimuose dalyvauja šių paminėtųjų segmentų bendrovės, kurios iki 2016 m. gegužės 30 d. yra pateikusios savo finansines ataskaitas Registrų centrui.

Kviečiame susipažinti su bendrovių finansiniais rezultatais ir išrinkti, jūsų nuomone, geriausią transporto ir saugojimo sektoriaus įmonę.

Balsavimas vyksta dviem etapais: iki gruodžio 6 d. bus išrinktos trys įmonės finalininkės, o iš jų iki gruodžio 12 d. išrinksime sektoriaus lyderę.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
3 UAB „Marci Group“ 2.800,9% Kauno
6 UAB „Ruscargo“ 1.517,5% Vilniaus
23 UAB „Translinas“ 800,4% Kauno
46 UAB „MB idėja“ 625,2% Vilniaus
60 UAB „Dotransa“ 535,1% Klaipėdos

10 didžiausių transporto bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Lietuvos geležinkeliai, AB428.9944.20910.279
DFDS Seaways, AB91.964-452758
Lietuvos paštas, AB67.7021.0565.725
Ferteksos transportas, UAB77.15610.64922
Baltic transline, UAB63.3421.937172
Hegelmann transporte, UAB58.0744.125414
Avion Express, UAB67.2681.61968
Girteka logistics, UAB395.1438.600397
Small Planet Airlines, UAB76.7574.503181
ME transportas, UAB140.9581.2221.207
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau