Euro įvedimo viešieji ryšiai - krachas

"Manau, kad tai buvo visiškas krachas", - taip Lietuvos viešųjų ryšių pastangas siekiant įsivesti eurą dabar vertina premjeras Gediminas Kirkilas.

Apie Lietuvą ir jos įvaizdį Vyriausybės vadovas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas informacijai ir propagandai kalbėjosi su trečiadienį pasirodysiančio naujo "Verslo klasės" žurnalo numerio autoriais.

Pono Kirkilo žodžiai - tik dalis išsamaus teksto apie tai, kaip Lietuva jau septyniolika metų žengia savo pirmąjį žingsnį taip ir netrasto šalies įvaizdžio link.

Štai dar keletas klausimų premjerui:

– Ar sutinkate su kritika, kad Lietuvos valdžios institucijos su savo šalies piliečiais bendrauja nesiekdamos grįžtamojo arba abipusio ryšio?

– Tai tiesa. Valdžios komunikavimas yra labai mėgėjiškas. Galbūt toks mūsų politikų mentalitetas. Tačiau mes tokį bendravimo būdą stengiamės keisti. Lietuvoje trūksta tarpininkų – komunikacijos specialistų, ekspertų, kurie profesionaliai išverstų politikos programų, signalų kalbą į visuomenei suprantamesnę.

– Kaip vertinate Lietuvos viešųjų ryšių pastangas siekiant įvesti eurą?

– Manau, kad tai buvo visiškas krachas. Tačiau ne visos pastangos buvo bergždžios: Briuselyje dabar labai daug diskutuojama apie Mastrichto kriterijus, apie tai, kaip vykdo juos kitos euro zonos šalys. Bet kuriuo atveju net tai, kad buvome labai netoli slenksčio – tai teigiamas šalies įvertinimas.

– Ar įmanoma buvo įsivesti eurą, jeigu nepritaria nuo pusės iki dviejų trečdalių Lietuvos gyventojų?

– Galbūt padarėme klaidą, kad viešųjų ryšių kampaniją pavedėme Lietuvos Bankui ir vietinei bendrovei, jie neturėjo reikiamos patirties. Žinau taisyklę – stojant į NATO, į ES ar į euro zoną visų pirma yra būtinas visuomenės palaikymas. Bent jau dėl to, kad oponentai užsienyje neturėtų pagrindo dėl neigiamos nuostatos baksnoti pirštu.

Daugiau klausimų-atsakymų (ir ne tik p. Kirkilui) - trečiadienį pasirodysiančioje "Verslo klasėje" .