Kaip išjudinti Lietuvos akcijų rinką

2007.05.24, 07:17
Persiųsk 4 Komentarai (4)

Kodėl apie 7 mln. gyventojų turinčių Baltijos šalių akcijų rinkos dienos apyvarta svyruoja apie 14-20 mln. Lt, o, pavyzdžiui, 20 mln. gyventojų turinčios Australijos rinkos dienos apyvarta viršija 8 mlrd. Lt?

Nagrinėdamas besivystančių ir išsivysčiusių šalių akcijų biržas, aptikau akivaizdžius akcijų likvidumo ir prekybos apimčių skirtumais, kuriuos sunku paaiškinti vien ekonomikos išvystymo lygiu ar šalies dydžiu. Šiame straipsnyje apsvarsčiau galimas šio reiškinio priežastis.

Jeigu esate vienas iš tų laimingųjų, kurių kišenėje nešvilpauja vėjai ir skolos nespaudžia pečių, kur jūs investuotumėt savo sunkiai uždirbtus 100.000 Lt?

Pabandysiu atspėti. Į nekilnojamąjį turtą? Juk sako, burbulas vis dėlto nesprogs, nors ir kiek jis pučiamas. O galbūt į terminuotąjį banko indėlį su fiksuotomis palūkanomis? Juk tai saugu ir patikima. Galbūt dar dalį į obligacijų ar akcijų investicinius fondus, juk jų valdymo įmonės žino, ką daro? Kiek iš šio 100.000 Lt skirtumėte investicijoms į vienos įmonės akcijas? Tokios įmonės, kuri įrašyta į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) sąrašus?

Būdamas konsultantas tokius klausimus nuolat pateikiu konsultuojamų įmonių vadovams. Vadovams, kurių pagrindinis darbas yra didinti įmonės vertę formuluojant ir įgyvendinant geras strategijas.

Daugumai besivystančiose rinkose (Lietuvoje, Malaizijoje, Indijoje, Kinijoje ir t.t.) apklaustų vadovų investicijos į specifinių įmonių akcijas neatrodo labai patrauklios. Išsivysčiusių rinkų (Australijos, JAV, Anglijos ir t. t.) įmonių vadovai šias investicijas į specifines įmones nurodo kaip patraukliausias. Kodėl?

Kokią įmonę rinksitės
Jeigu nusprendėte investuoti savo 100.000 Lt į tam tikros bendrovės akcijas VVPB, jūsų investuojama suma gali sudaryti 2-3% tos dienos visos akcijų rinkos apyvartos. Be to, tikriausiai jūsų pasirinkimas apsiribos 4-5 Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijomis, kurių dienos apyvarta viršija 100. 000 Lt.

Pagal „Smith Barney“ finansų analitikų atliktą tyrimą, akcijos kainą 57% lemia su bendrove tiesiogiai nesusiję veiksniai – makroekonomika, akcijų biržos nuotaikos bei įmonės verslo šakos tendencijos. Tačiau jums, kaip investuotojui, įdomesnė yra tiesiogiai su įmone susijusi informacija, kuri nulemia „objektyviąją“ 43% akcijos kainos dalį. Jūs neriate į potencialių investicijoms įmonių analizę, bandydami rasti informacijos apie jų veiklos strategiją, strategijos įgyvendinimo žingsnius ir veiklos ekonominį pelną.

Po kelių dienų, praleistų bendrovių interneto tinklalapiuose, VVPB informacinių pranešimų skyrelyje bei VŽ archyve, jūs turbūt padarysite tą pačią išvadą, kaip ir aš: Lietuvos akcijų rinkoje nėra pakankamai informacijos apie biržos sąrašuose įrašytas bendroves. Jūs pasirengęs rizikuoti savo 100.000 Lt, todėl norite žinoti, ar jūsų pasirinktos įmonės vadovai turi pakankamai įmonių valdymo patirties, kokia yra įmonės strategija, ar ji įgyvendinama pagal užsibrėžtą grafiką, kokia yra su strategijos įgyvendinimu susijusi rizika ir daugelį kitų svarbių klausimų. Deja, vienintelis informacijos šaltinis – minimalius įstatymo reikalavimus atitinkantys bevardžiai pranešimai biržai.

Nerasdamas pakankamai skaidrios informacijos apie potencialias investavimui pasirinktas įmones, jūs priimate vienintelį teisingą sprendimą, kurį priima tūkstančiai Lietuvos pavienių investuotojų – sumažinate investuojamą sumą iki 10.000 Lt ir juos investuojate į skaidriausią, mažiausiai rizikingą įmonę. Beje, jūsų 10.000 Lt investicija gali sudaryti ir visą tos bendrovės dienos akcijų apyvartą.

Vadovai – prezidentai
Kuo skiriasi Lietuvos ir Singapūro, Airijos ar Australijos biržos sąrašuose esančių bendrovių vadovų darbas? Išsivysčiusiose ekonomikose populiariausios įmonės vadovo pareigos – CEO (angl. Chief Executive Officer) atspindi tikras šių vadovų funkcijas ir kasdieninį darbą. Skirtingai nuo Lietuvos vadovų, sąlygiškai nedidelė šių vadovų darbotvarkės dalis skiriama tiesioginei kasdieninei įmonės veiklos priežiūrai.

Pagrindinės CEO funkcijos yra suformuluoti gerą veiklos strategiją, suburti tinkamą komandą jai įgyvendinti ir atstovauti bendrovei diskusijose su investuotojais ir rinkos analitikais. CEO yra įmonės atstovas, kuris stiprina arba žlugdo akcijų rinkos pasitikėjimą vadovų komanda, t.y. įmonės veiklos perspektyvomis. Tai sunkus ir ilgalaikis darbas, panašus į šalies prezidento, kuriančio pasitikėjimą visa šalies vadovų komanda.

Iš politikų galima pasimokyti, kaip toks pasitikėjimas kuriamas. Akcijų rinkai reikalinga skaidri, atvira ir nuolatinė informacija apie planuojamas įmonės veiklos kryptis, nuveiktus darbus, būsimus pakitimus ir visas su veikla susijusias rizikas. Bet kokios naujienos, geros ar blogos, turėtų automatiškai pasiekti esamus ir potencialius investuotojus – kaip naujienos turi pasiekti esamus ar potencialius rinkėjus. Dažniausiai tą atlieka bendrovės ryšių su investuotojais departamentas, kurio pagrindinė funkcija yra operatyviai teikti įmonės informaciją į akcijų biržą esamiems ir būsimiems investuotojams.

Nežinojimas ar spekuliacija
Panagrinėkime vieną neseną įvykį Lietuvos vertybinių popierių rinkoje. Šių metų balandžio 13 d. spaudoje pasirodė pranešimai apie sustabdytą gamybą „Gubernijos“ gamykloje. Tos pačios dienos ryte bendrovės akcijos VVPB pakilo 14,88%, kol apie vidurdienį akcijų prekyba buvo sustabdyta. Kuo galima paaiškinti tokią rinkos reakciją į blogas įmonės naujienas?

Akivaizdžiu informacijos apie įmonės problemas trūkumu rinkoje, o tai suteikia Lietuvos vertybinių popierių biržai spekuliatyvinių bruožų. Šiomis aplinkybėmis „Gubernijos“ vadovybė akivaizdžiai ignoravo savo akcininkus, nes bendrovės esminės problemos nebuvo anksčiau atskleistos investuotojams rinkoje. Per 3 ankstesnes dienas (balandžio 10–13 d.) „Gubernijos“ akcija biržoje pabrango beveik 40%, nors įmonės vadovybė tiesiog negalėjo nežinoti apie esmines problemas ir galimą gamybos stabdymą.

Dėl informacijos trūkumo rinkoje šios įmonės akcijomis buvo prekiaujama sprendimus grindžiant ne fundamentaliais skaičiavimais, o spekuliatyviniais sumetimais. Išsivysčiusiose rinkose toks akcininkų teisių į informaciją ignoravimas lemtų pagrindą teisiniams ieškiniams tuometinei bendrovės vadovų komandai.

Taigi jeigu jūs esate vienas iš nedaugelio VVPB sąrašuose įrašytų bendrovių vadovų, pagalvokite, ar jums akcijų rinkoje užtektų informacijos apie jus kaip vadovą, jūsų komandą ir esminius jūsų įmonėje vykstančius procesus, kad patikėtumėt šiai komandai sunkiai uždirbtus 100.000 Lt. Jei nors vienai sekundei suabejojote, nesistebėkite, kad jūsų bendrovės akcijos nelikvidžios, apyvarta minimali, o akcijų kainų svyravimai biržoje nepaaiškinami.

Greičiausias būdas tai išspręsti ir padidinti ilgalaikę jūsų bendrovės akcijų kainą rinkoje – skirti investuotojams tiek pat dėmesio ir informacijos, kiek bendrovė skiria savo klientams. Palyginkite savo bendrovės interneto puslapį bei informacijos skaidrumą akcininkų akimis su, pavyzdžiui, „Coca-Cola“ arba „Sony“.

Investicijos į akcininkų informacinę sistemą, ryšių su investuotojais departamentą ir reguliarūs vadovų susitikimai su investuotojais yra neatskiriama bendrovių valdymo dalis, garantuojanti šių įmonių sėkmę ne tik vartotojų, bet ir investuotojų rinkose.

* * *

Jonas Butautis:
Pradėjęs savo karjerą Lietuvos vadovų mokymo ir konsultavimo rinkoje, jau penkerius metus Jonas Butautis konsultuoja ir moko Australijos, JAV, Singapūro, Kinijos, Malaizijos, Tailando ir kitų šalių įmonių aukščiausio lygio vadovus. Pono Butaučio vykdomų projektų sritys – strategijos formulavimas, jos įgyvendinimas, komunikavimas įmonės mastu bei ilgalaikės akcininkų vertės kūrimas. Jo paslaugomis naudojosi tokios pasaulinės bendrovės kaip „Toyota“, „Nokia“, „National Australia Bank“, DHL, „General Motors“ ir kt.