VŽ Savaitgalis: Naktinis Vilnius kitaip

Kostas Baubinas

Stereotipiškai daugelis mūsų atostogas įsivaizduojame ir leidžiame jas kur nors toliau nuo namų. Žinoma, atostogauti galima ir gimtajame mieste. Arba dar paprasčiau – nuo kasdienių rūpesčių "atsijungti" susigalvojus kitokios, neįprastos veiklos.

Pramogas naktį organizuojanti bendrovė „VŽ Savaitgalį“ pakvietė baidarėmis įveikti Vilnelę ir palandžioti po karinius įtvirtinimus.

Į žygį baidarėmis prie senosios Vilnelės užtvankos susirinkome dar nesutemus, apie 8 val. vakaro, tačiau išvykos organizatoriai – UAB „Vaiduokliai“ patikino, kad smagiausi naktiniai nuotykiai prasidės po geros valandos, pasiekus Belmonto krioklius.

Iš tiesų, kaip nepatyrę baidarininkai džiaugėmės pirmąją maršruto atkarpą įveikę dar šviečiant vakaro saulei. Plaukiantieji ne pirmą kartą iki sutemų galėjo pasigrožėti viena aukščiausių Lietuvoje Pūčkorių atodanga ar Vilnelės vingiais po Pavilnių regioninį parką.
Mums, mažiau patyrusiems, pirmiausia teko išmokti valdyti baidarę. Sunku pasakyti, ar kiekvienam „pradinukui“ prieš naktinius nuotykius užtektų valandos „bandomojo“ plaukimo, tačiau mūsų ekipažas, atrodo, per tiek laiko spėjo išmokti irkluoti, neapvirsti ir nukreipti baidarę pageidaujama kryptimi. Tad perkėlę baidares per Belmonto krioklius ant galvų prisitaisėme gautus žibintuvėlius (daugiau butaforinis žygio atributas, nes, tiesą sakant, upės jų šviesa neužgriebė) ir buvome pasirengę leistis į žygį naktine Vilnele.

Mankšta garantuota

Gidai sakė teisybę – už Belmonto Vilnelėje atsiranda daugiau iššūkių – rėvų, slenksčių, tamsos, į šviesą puolančių įvairiausių mašalų, girdėti ir baidarininkų džiaugsmo ar apmaudo riksmų. Pasroviui į Vilnių kartais tenka pasikliauti nuojauta, dažniau paragauti vandens ar ilgiau pasikapstyti užstrigus, tačiau nepaisant kliūčių, sugebėjome ne tik neapvirsti, bet ir finišuoti – ne paskutiniai.

Visai nepatyrusiems baidarininkams per 3 valandas įveikiama apie 12 km ilgio trasa nuo Vilnelės užtvankos iki Karaliaus Mindaugo tilto gali pasirodyti kebloka (o kur dar tamsa!), tačiau įplaukę į geriau pažįstamus Užupio vandenis patikėjome, kad sugebėsime įveikti visą maršrutą. Kažin, ar į tokį žygį galima kviestis verslo partnerius (gal verčiau – savo kolegas), tačiau už 150 Lt asmeniui bendrovė siūlo baidarę, krūvą teigiamų įspūdžių, nuotykių ir mankštos. Kaina sukėlė šiokių tokių abejonių. Skaičiuodami, jog į tokią pramogą paprastai leidžiamės ne po vieną (taigi 150 Lt reiktų dauginti du ar kelis kartus), ir palyginę įvairių nuomos punktų baidarių nuomos kainas (vidurkis 50–60 Lt parai plius transportavimo išlaidos), vis dėlto manome, kad kaina kiek per didelė.

Su šikšnosparniais

Atgavę jėgas po baidarių žygio, vykstame į naktinę ekskursiją į tarpukario laikų lenkų statytus karinius įtvirtinimus – du stebėjimo postus ir artilerijos ilgalaikį ugnies tašką Pavilnių regioniniame parke. Nors apie šiuos bunkerius nėra išlikę tikslios informacijos, žinoma, kad juos statė Vilniaus kraštą užėmusi Lenkijos kariuomenė gynybai nuo galimo sovietų puolimo. Šiuos ir kitus Vilniuje esančius įtvirtinimus vėliau yra valdžiusios Lietuvos, Vokietijos ir Sovietų sąjungos kariuomenės, jose buvo saugomi ginklai, maistas ir kitos atsargos, tačiau bunkeriai taip ir nebuvo panaudoti karo (gynybos) sąlygomis.

Į požemius mus vedė patyręs speleologas, jis pasakojo karinių įtvirtinimų istoriją, apie buvusius ir esamus jų gyventojus. Bunkeriai dabar tušti, tačiau žiemą juose lankytis draudžiama – šiltuose požemiuose žiemoja šikšnosparniai, vieną pavyko pamatyti ir mūsų grupelei. Landžiojant po požemius prisiėjo ir pasilankstyti, ir pašliaužioti – per daugiau kaip 80 metų smėlis gerokai užvertė bunkerius, kurių, nors ir turinčių istorinės vertės, niekas nebeprižiūri.

Pro siaurus požeminius tunelius šliaužėme įkastų stebėjimo bokštelių link, lipome pro tam skirtas ir neskirtas angas, klausėmės mūsų vedlio pasakojimų. Nors bunkeriuose veiksmas vyksta lėčiau nei baidarių žygio metu, iššūkių netrūko. Galbūt tokiai išvykai reikia šiek tiek potraukio apleistiems pastatams, tačiau mūsų grupelėje dėl žygio nesigailėjo niekas, net ir nepaklausę patarimo apsivilkti prastesnius rūbus. Pramoga kainuoja 100 Lt asmeniui. O mus kvietusi bendrovė siūlo ir kitų naktinių pramogų – skrydį oro balionu (nusileidimas jau išaušus), pasivažinėjimą džipais, žvaigždžių stebėjimą teleskopu ir pan.