Baras, kuriame per krizę krizenama

Kai gruodžio viduryje naujasis premjeras Andrius Kubilius piešė niūrą ateitį, karpė biudžetą, augino mokesčius, sostinėje buvo atidarytas baras, kuriame pirmadienio ir antradienio vakarai labiau primena sausakimšą stotį.

Užsukęs vėlyvą popietę į „Mano Alibi“, esantį Totorių gatvėje, Vilniuje, gali valandų valandas ramiai leisti laiką. Kiek vėliau vis dažniau pradedamos varstyti kavinės durys ir netrukus dėl žmonių judėjimo pasijunti veikiau geležinkelio stoty nei kavinėje.

Per keliolika minučių baras prisipildo, vėluojantieji ieško ne laisvų kėdžių, bet laisvos erdvės. 70 vietų salėje susiglaudžia apie 130–140 žmonių.

Pirmadieniais ir antradieniais čia vyksta „Protų mūšis“. Apie 20 komandų dalyvauja šešių turų žaidime.

Žaidimo vedėjas skelbia klausimus, o komandos pasitarusios rašo atsakymus. Senbuviai jau gudresni – per garsiai tarpusavy nediskutuoja ir dar klaidina žioplinėjančius, atsakymo nežinančius priešininkus.

Apmauk kaimyną

„Kas iš lietuvių Kalgario olimpinėse žaidynėse laimėjo auksą?“ – nuskamba klausimas. Bet ne visi žino, kad būtent slidininkė Vida Vencienė tais metais į Lietuvą parvežė auksą. Draugė nenustygsta nepaerzinusi atsakymo nežinančių kaimynų.

„Gal Nijolė Pareigytė?“ – bando pakonsultuoti konkurentus.

Laužom galvą, ką reiškia vardas Barbora, kas laimėjo dvi skirtingas Nobelio premjeras, kokia kalba kalbantys žmonės buvo šaudomi trečio dešimtmečio Rusijoje ir Vokietijoje ir kas yra muilofilija. Trečia vieta. Bet tokia mums netinka, tad braunamės prie baro registruotis kitos savaitės žaidimui.

O Nomeda Rimšaitė, baro direktorė ir akcininkė, pasakoja, kad naujokams dabar tenka laukti tris–keturias savaites, visas vietas paprastai rezervuoja žaidimo senbuviai.

„Kovas pradėjome sausį. Nuolatiniai žaidėjai, pagal nerašytas taisykles, turi savas vietas“, – pasakoja ji.

„Protų mūšio“ baro idėja nebuvo sieta su krize, ji plėtota dar tuomet, kai vieninteliu juodu debesiu ekonomikos ateities prognozėse buvo dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo gresiantis elektros kainų šuolis.

„O kai jau buvo pasirašytos sutartys, suderinti projektai, va jau tada ta krizė priartėjo ir pasidarė baisu iš tikrųjų. Nors krizė didėja, žmonės gauna mažiau pajamų, mūsų bare tendencijos yra atvirkščios – mes pajamų gauname vis daugiau, kiekvienas mūsų mėnuo yra geresnis už prieš tai buvusį“, – pasakoja p. Rimšaitė.

Tačiau ji pripažįsta, kad numatytų tikslų pasiekti dar nepavyko – trūksta maždaug trečdalio apyvartos, kad sėkmingai grįžtų investicijos ir būtų galima galvoti apie plėtrą. Panašias viktorinas, kaip ir „Protų mūšis“, Vilniuje organizuoja ir airių baras „The Dubliner“. Pirmadieniais rengiama pramoga anksčiau buvo okupuota anglakalbių, bet dabar jau sulaukia ir lietuvių dėmesio.

Visą straipsnį skaitykite pirmadienio "Verslo žiniose".

Baras, kuriame per krizę krizenama