Klaipėda išsikapstys greičiausiai

Ne tik stambiųjų, bet ir smulkaus bei vidutinio Klaipėdos apskrities verslo varikliu laikyta patogi geografinė padėtis, gerai išplėtotas transporto mazgas sunkmečiu nebeturi lemiamos reikšmės. Tačiau verslininkai neabejoja, kad atsigaunant ekonomikai būtent šis regiono išskirtinumas leis pirmiesiems atsitiesti.

Didžiosios dalies apskrities smulkių ir vidutinių įmonių veikla neatsiejama nuo paslaugų sferos, susijusios su uosto veikla. Klaipėdos jūrų uostas skelbia, kad tiesiogiai su uostu yra susijusios apie 800 įvairaus dydžio įmonių. Krentant krovinių srautui uoste, netrunka smukimą pajusti ir visos su uosto veikla sietinos bendrovės.

„Dabar uostas negelbėja nuo krizės, bet baigiantis sunkmečiui tai bus stiprioji pusė. Pirmieji dėl uosto atsigavimą pajus visi, dirbantys pakrantėje – ekspeditoriai, transportininkai, laivų agentai“, – neabejoja Gintarė Sakalauskaitė, UAB „G-Logistika“ direktorė.

Jos teigimu, dabar labiausiai nukenčia tos transporto, logistikos, ekspedijavimo įmonės, kurių strateginiai partneriai buvo Rusijos įmonės. Jos dažniausiai neatsiskaito su Lietuvos bendrovėmis, priversdamos pastarąsias bankrutuoti.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) teigia vasarį–kovą sulaukę didelio antplūdžio pagalbos prašančių smulkiųjų įmonių. Dalis verslininkų, ypač susijusių su statybomis, dar neseniai buvę darbdaviais, sustabdė veiklą ir patys ieško samdomojo darbo. Naujų įmonių steigimas gerokai prislopo, o bandantieji imtis verslo orientuojasi į tradicines veiklas.

Visą rašinį skaitykite penktadienio "Verslo žiniose".